Religija
07 25. Rašytinis paminklas prof. kun. Kęstučiui Trimakui SJ
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Vilniuje (liepos 17 d.) ir Kaune (liepos 19 d.) vyko renginiai pagerbiant prof. kun. Kęstutį Trimaką SJ (1930 02 21–1960 06 18–2013 07 19) pirmose mirties metinėse ir pristatant jo knygą „Mano pasaulėjautos kelionė“.
Knyga „Mano pasaulėjautos kelionė“
Vilniuje, leidyklos „Savas takas“ 2014 m. 432 puslapių spalvotomis iliustracijomis (gyvenimo vaizdų bei išleistų knygų viršelių nuotraukomis, kunigo nutapytais paveikslais) papuošta knyga išleista kun. K. Trimako testamentu paskirtomis lėšomis. Knyga parengta bendradarbiaujant su Lietuvos dailės muziejumi. Jos tituliniame lape įrašas: „Paskutinė nebaigta knyga. Jaunystės dienoraštis. Atsiminimai apie autorių“. Įvadinį žodį parašė knygos sudarytoja Marija Remienė, kuri ir organizavo šios knygos pristatymą Vilniuje ir Kaune.
Atsiminimus (p. 301–396) parašė: Marija Remienė, Ramunė Kubiliūtė, Vida Kuprytė, Renata Šerelytė, Eugenijus Danilevičius, Alfonsas Motuza, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Zita Sodeikienė, Alfredas Gusčius, Nijolė Balčiūnienė, Erika Dilytė – Brooks, Egidijus Stancikas, Magdalena Birutė Stankūnė, Virginija Mauručienė, Ramunė Baliūnaitė, Ada Burzdžiūtė, Laima Šalčiuvienė. Išspausdinta arkivyskupo Gintaro Grušo homilija pasakyta kun. K. Trimako laidotuvių metu Kauno arkikatedroje (p. 397–401).
Šv. Mišios Kauno arkikatedroje. Jas aukoja iš kairės: prel. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, vyskupas Kęstutis Kėvalas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ ir vyskupas Eugenijus Bartulis. Prie altoriaus klierikas Vincentas Lizdenis. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Renginys Vilniuje
Vilniuje Paveikslų galerijoje vykęs kun. K. Trimako SJ pagerbimas pradėtas pagerbiant tik ką mirusį mons. Alfonsą Svarinską (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17), o Liutauras Serapinas pravedė jaudinančias, neįtikėtinas paraleles tarp kun. Kęstučio ir monsinjoro Alfonso, kalbėdamas apie juos, kaip apie du sparnus – ten – išeivijoje ir čia – Lietuvoje...
Apie kun. Kęstutį Trimaką įvairiais aspektais, apžvelgdami jo veiklą, kūrybą, dvasinį pasaulį kalbėjo Vygantas Malinauskas, kun. Gediminas Kijauskas SJ, JAV ateitininkų federacijos pirmininkas dr. Tomas Girnius, Liutauras Serapinas, kun. Evaldas Vitulskis, Egidijus Stancikas, klierikas Vincentas Lizdenis, dr. Aldona Vasiliauskienė, Cicero lietuvių bendruomenės pirmininkė Birutė Zalatorienė ir Marija Remienė.
Renginys Kaune
Liepos 19-oji Kun. Kęstučio Trimako mirties diena. Kauno arkikatedroje kun. K. Trimako SJ pirmosiose mirties metinėse šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, vyskupas Eugenijus Bartulis, vyskupas Kęstutis Kėvalas ir prof. prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje laukiant renginio. Iš dešinės: muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, Marija Remienė ir Egidijus Stancikas su K. Trimako knyga „Mano pasaulėjautos kelionė“. Antroje eilėje iš dešinės sėdi Romas Bacevičius, Kazimieras Olišauskas, Livija Šiugždienė ir Edvardas Šiugžda
Iš arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ pamokslo
Pamokslo metu arkivysk. S. Tamkevičius SJ kalbėjo, kad Jėzaus misijai reikalingi darbininkai, jis juos kviečia visais amžiais. Tarp atsiliepusiųjų – ir Kęstutis. Geriausia Kęstučiui Dievo duota dovana – dvasiškai brandi motina, siekusi apsaugoti vaikus nuo visokio blogio, kad jis nesužeistų jų jaunų širdžių.
Greit karas išbloškė Kęstutį iš Lietuvos. Lietuvių gimnazijoje Miunchene susipažino su ateitininkais, kurie jam liko svarbūs visam gyvenimui. 1948 m. baigęs gimnaziją, svarstė ką pasirinkti – jis – 19-metis išvyko į Ameriką pasirinkdamas Jėzaus draugiją. Po 11-kos dvasinio ir intelektualinio gyvenimo metų Jėzaus draugijoje 1960 m. birželio 18 d. įšventintas į kunigus. Įsijungė į spaudos darbą: 7 metus redagavo jėzuitų žurnalą „Laiškai lietuviams“, 8 metus – „Ateitį“, 11 metų buvo vienu „Aidų“ redaktoriumi. 1967–1970 m. buvo išrinktas nariu į JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybą. Trijų metų Kęstučio studijos Čikagos Lojolos universitete apvainikuotos psichologijos daktaro laipsniu.
Tarnystės ligoninėje jam buvo per maža, tad nuo 1984 m. iki mirties buvo Šv. Antano parapijos Cicero (Čikaga) lietuvių misijos vadovas.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, įsijungė į veiklą Lietuvoje. Nuo 1992 iki 2008 m. – dr. kun. Kęstutis Trimakas SJ – vizituojantis VDU profesorius, dėstęs ne tik Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Kretingos, Šiaulių aukštosiose mokyklose, bet ir Kauno bei Vilkaviškio kunigų seminarijose.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje laukiant renginio. Iš kairės: vysk. Eugenijus Bartulis, vysk. Kęstutis Kėvalas, prel. prof. Vytautas Vaičiūnas OFS ir klierikas Vincentas Lizdenis. Antroje eilėje sėdi kun. Robertas Grigas
Kęstutis buvo paprastas, nuolankus, bet labai reikšmingas. Jis žinojo, kokius talentus turi ir daug kovojo, kad jais nesididžiuotų. Įtemptas jo darbas – darbštumo pavyzdys. Jis gebėjo apimti ir atlikti daugybę darbų, kuriuos, rodos, galėtų atlikti tik keli žmonės kartu dirbdami. Jo darbštumas – puikus pavyzdys ir mūsų kunigams. Būtų gera, jeigu jie sektų kun. Kęstučio pavyzdžiu.
Vyskupas kalbėjo, kad Kęstutis buvo didelis Marijos mylėtojas ir Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės garsintojas, suomių kalba išleidęs jos Sibiro maldaknygę „Marija, gelbėk mus“. Visą gyvenimą jis išliko idealistas, kovotojas už kultūrą.
„Dėkojame jo motinai, Kęstučio vadintai „mamute“ ir kunigams, formavusiems jo dvasią. Kai 72 mokiniai, Kristaus išsiųsti, sugrįžo ir džiaugėsi, kad jų klauso net dvasios, Kristus sakė: „Jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios, o kad jūsų vardai įrašyti Danguje“. Mes viliamės, kad ir Kęstučio vardas įrašytas Danguje“.
Smuikeliais groja jaunųjų smuikininkų ansambliu iš Suzuki pradinės mokyklos
xxx
Šv. Mišios buvo užbaigtos kun. Kęstučio sukurta giesme – malda, kurią atliko giesmininkai senjorai.
Padėjus gėles Kauno Prisikėlimo bažnyčios kolumbariume prie čia palaidoto kun. Kęstučio Trimako bei kitų kunigų palaikų, pagiedota „Amžinąjį atilsį“, sukalbėtos maldos.
Knygos „Mano pasaulėjautos kelionė“ pristatymas Maironio lietuvių literatūros muziejuje
Maironio lietuvių literatūros muziejuje pristatant K. Trimako knygą „Mano pasaulėjautos kelionė“ ir pagerbiant jį pirmųjų mirties metinių dieną, renginys pradėtas visiems pasigerėjimo suteikusiu jaunųjų smuikininkų ansambliu iš Suzuki pradinės mokyklos (mokytoja Audra Simanavičienė, akompanavo Dėja Aukštkalnytė). Vėliau renginyje akordeonu grojo Austėja Nociūtė, dainavo, pritariant gitarai, Kauno kunigų seminarijos III kurso klerikas Vincentas Lizdenis.
Dera priminti, kad Vilniuje muzikinius numerius atliko Linas Valuckas (smuikas) ir Aidas Puodžiukas (fortepijonas).
Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė džiaugėsi, kad muziejuje pristatoma tokia svarbi knyga, kalbėjo apie ponios Marijos Remienės indėlį ne tik parengiant šią knygą, bet ir apie kitus, jos nesuskaičiuojamus darbus lietuvybei ir padėkos ženklan įteikė gražių gėlių puokštę.
Profesoriaus prelato Vytauto Stepono Vaičiūno OFS prisiminimai ir poezija
Profesorius prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, pažinojęs K. Trimaką nuo jo atvykimo į Lietuvą dienų, kalbėjo apie jį, tapusį bičiuliu ir broliu, apie jo kuklumą netgi aprangoje – kuklutį lietpaltį. „Nebegalint atvykti, ryšiai buvo palaikomi telefonu. 2010 m. VDU prof. kun. Kęstučiui Trimakui suteikė Garbės daktaro vardą. Jis sirgo ir nebegalėjo atvykti, tad buvome mes du – aš su profesoriumi Alfonsu Motuza – universiteto siunčiami apvainikuoti tomis regalijomis. Kartu nuvykę šventėme jo kunigystės 50-metį ir amžiaus 80-metį. Rengiantis kelionei savo mintis surašiau eilėmis“. Profesorius jausmingai perskaitė poezijos posmus, išspausdintus knygoje „Kad amžinybė būtų netuščia“ (p. 133–137).
Savo eilėraštį prof. kun. Kęstučiui Trimakui SJ skaito prel. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS
Egidijaus Stanciko pastebėjimai
Aktorius Egidijus Stancikas kalbėjo, kad laiko upė nešiojo Kęstutį po visą pasaulį ir dabar, kai jis jau Amžinybėje, jo žemiškieji palaikai yra Kaune, prie kurių uždegama žvakelė. Kūrybiniam dialogui „Žodis ir spalvos“ sekmadieniais Prisikėlimo bažnyčios salėn pakviesti meno žmonės jaučia už salės durų esantį kolumbariumą, kuriame atsiranda gėlių, žvakių. „Tas tiltas tarp šiapus ir anapus – Kęstučio atminties dėka tapo artimesnis“ – kalbėjo E. Stancikas. Jis džiaugėsi, kad Marija Remienė įdėjo visą širdį į šio paminklo – knygos – atsiradimą, kad per 50 metų Marijos ir Kęstučio bendrystės, ji sudarė galimybes Kęstučio kūrybai.
Kunigas Kęstutis turėjo ypatingą savybę – smulkmenose matė didybę, mokėjo džiaugtis niekučiu, tiesiog krykštaudavo. Tos smulkmenytės įpareigojo, vertė stiebtis ir augino aplinkinius.
Aktorius Egidijus Stancikas iš K. Trimako knygos „Mano pasaulėjautos kelionė“ jausmingai perskaitęs „Tris akstinus“ (Mamunės šypsena, Smilga ir Skriaudžiama), papasakojo ir apie Kęstučio jam dovanotą striukę, kuri jį dabar šildo dvasiniu buvimu.
Iš Eugenijaus Danilevičiaus minčių
Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto prof. dr. Eugenijus Danilevičius kalbėjo apie pažintį su kun. Kęstučiu Cicero parapijoje. „Jis alsavo nuoširdumu ir tikru paprastumu, buvo labai gilus Dievo Motinos gerbėjas“. Džiaugėsi Kęstučio begaliniu rūpesčiu gyvybės kultūros skleidimu, garbe jį pažinti. Išleista knyga skatina tobulėti – tai atminimas ateinančioms kartoms.
Klierikas Vincentas Lizdenis, kunigą Kęstutį pažino tik iš jo knygos, jis dėkojo tiems, kas šią knygą dovanojo. Skaitė iš jos ištraukas.
Iš profesoriaus Alfonso Motuzo kalbos
Profesorius Alfonsas Motuza dėkojo Marijai Remienei už tokį prasmingą renginį. Su prof. kun. Kęstučiu jį supažindino prelatas Vytautas Vaičiūnas 1996 metais. Jis profesorių Kęstutį veždavosi į Kretingą Šv. Antano religijų studijų institutą prie VDU Katalikų teologijos fakulteto skaityti paskaitų, tad ilgose kelionėse teko daug bendrauti. Prof. K. Trimakas siekė atskleisti, kodėl palaimintasis Jurgis – dar ne šventasis, kodėl kiti, kad užvestos beatifikacijos bylos – dar tik Dievo tarnai ir tarnaitės.
Kunigas Kęstutis mėgo jūrą, tad prof. Alfonsas Motuza ne kartą jį, dirbusį Klaipėdos universitete, yra vežęs į Palangą. Profesorius priminė, kad pilnos auditorijos studentų laukdavo kun. Kęstučio Trimako paskaitų. Jis daug kalbėjo apie išeiviją ir gražu buvo stebėti dvasingumu trykštantį jo veidą. Išlikusios profesoriaus kunigo Kęstučio Trimako SJ knygos, žodžiai, mintys, paveikslai – tai raktas studentijai ir ateičiai.
Buvusio studento pastebėjimai
Tik neseniai (gegužės 18 d.) įšventintas į kunigus Nerijus Pipiras – buvęs kun. Kęstučio Trimako SJ studentas, kalbėjo apie tris susitikimo – pažinties akcentus: romantišką (nuo žodžio iš mažosios raidės, prie žodžio iš didžiosios raidės), žodinę ir vedančią į gilumą. Kun. N. Pipiras kalbėjo, kad jis, dar mokinys, godžiai vartė Utenos knygyne pasirodžiusias kun. K. Trimako knygas – tai ir buvo pirmoji romantiška pažintis su šia didinga asmenybe.
Jis prisiminė ir kitą akcentą Bažnyčią: matė kun. Kęstutį giliai aukojantį šv. Mišias, , prisiminė tai, kad kun. Kęstutis labai gerbė Dievo Tarnaitę Adelę Dirsytę, skleidė jos kultą.
N. Pipiras kunigą Kęstutį pavadino „aistringu, netgi užkietėjusiu ateitininku“, kuriam buvo svarbu viską atnaujinti Kristuje, o „politinį“ akcentą paliudijo pavadindamas profesorių „Švč. Mergelės Marijos ambasadoriumi“. Viena pirmųjų perskaitytų knygų, kaip prisipažino kunigas, buvo kun. Kęstučio knyga apie Medjugorje "Gero medžio geri vaisiai".
Trečioji pažinties vieta – universiteto auditorija. Kaip svarbiausią akcentą kunigas išryškino tai, jog per kun. Kęstučio dėstomas Religijos psichologijos ir Pastoracinės psichologijos paskaitas kartu su dėstytoju galėjo ieškoti, jis nekritikuodavo, o kartu leisdavosi į skrydį. O paskutinio susitikimo metu, kuris vyko tiesiog prie Kauno arkikatedros kunigo Kęstučio bute, daug kalbėta apie gyvybės kultūrą. Kun. N. Pipiras džiaugėsi, kad profesorius turėjo dalį jo asmeniniuose ieškojimuose ir suradimuose. N. Pipiras perskaitė kunigui Kęstučiui išvakarėse sukurtus poezinius pamąstymus.
Vyskupas Eugenijus Bartulis
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis kalbėjo: „Džiugu, kad atėjo ši valanda ir mes turime galimybę plačiau atskleisti šią asmenybę. Teko daug kartų sutikti, bendrauti. Kunigas Kęstutis skaitė paskaitas ir Šiaulių universitete. Jis anot Šventojo Jono Pauliaus II – „yrėsi į gilumą“, atsiremdamas į Mariją ir ta gelmė – atidumas kiekvienam jį sutiktam žmogui. Jis vertino tą akimirką, kuri jau nebepasikartos – tad ypatingai dėmesingas buvo kiekvienam pokalbiui“. Vyskupas Eugenijus Bartulis linkėjo kiekvienam pamatyti Dievo kūrybą visuose kūriniuose.
Šiltais prisiminimais apie kun. Kęstutį Trimaką dalijasi Jo ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis
Marijos Remienės veiklos akcentai ir jos įvertinimas
Dr. Aldona Vasiliauskienė dėkodama p. Marijai Remienei už dar vieną darbą lietuvybei – kalbėjo kad nemaža straipsnių yra skyrusi įvairiems M. Remienės veiklos epizodams, o patys stambiausi rašyti dar 2004, 2005 metais. 2004 metų straipsnyje išspausdintame mokslo leidinyje „Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje“ M. Remienę įvardijo kaip „Lietuvos įvaizdžio puoselėtoją“ (p. 148–173), o 2005 m. „Lietuvos aide“ (Balandžio 21 Nr. 91. P. 6; Balandžio 22. Nr. 92. P. 6) pavadino kaip „kultūrinių tiltų tarp lietuvių išeivijoje ir tėvynėje statytoja“. Išsamiausias M. Remienei straipsnis išspausdintas „Lietuvos valsčių“ serijos knygoje „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ (2005. P. 1183–1211).
A. Vasiliauskienė pateikė keletą M. Remienės veiklos faktų. Ji – skautė, pirmoji moteris Lietuvių fondo (LF) taryboje (1974–1996); LF valdybos pirmininkė (1987–1990), pelno skirstymo komisijos pirmininkė (1897–1996), tarybos pirmininkė (1993–1996), Romos Katalikų federacijos valdybos narė (1966–1972), Švč. Mergelės Marijos Nekaltai Pradėtosios seserų kongregacijos rėmėjų pirmininkė (1963–1985), Lietuvių katalikų spaudos draugijos narė (nuo 1983), katalikiškos spaudos draugijos tarybos narė (nuo 1983), viena „Draugo“ fondo steigimo iniciatorių bei steigėjų (1993), „Draugo“ fondo tarybos narė (nuo 1993), „Draugo“ fondo kontrolės komisijos pirmininkė (1993–1995) ir „Draugo“ valdybos sekretorė (1995–1997), nuo 1979 metų organizuojanti ir vadovaujanti „Draugo“ renginiams, viena Lietuvos partizanams remti globos fondo organizatorių (nuo 1995), vėliau – valdybos narė, JAV Lietuvių bendruomenės tarybos narė ir kontrolės komisijos pirmininkė (1982–1985), JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė, aktyvi Krikščionių demokratų partijos talkininkė, „Margučio II“ tarybos narė (nuo 1996) ir valdybos pirmininkė (1996–1999), išvysčiusi plačią žurnalistinę veiklą. Jos ne vienos dešimties tūkstančių dolerių asmeninių lėšų dėka atnaujinta Švč. Trejybės bažnyčia Musninkuose: pastatytas naujas altorius, sudėtos naujos grindys, stogas, lauko durys... Miesto centre pastatytas paminklas Mykolui Arkangelui. Ji Lietuvoje įsidukrinusi dvi mokyklas: Musninkų (Širvintų r.) ir Bijutiškių (Molėtų r.), kurias remia ir finansiškai, ir knygomis, ir drabužiais. Ne vieną tūkstantį dolerių paaukojo knygai „Musninkai – Širvintos“ (serija „Lietuvos valsčiai“). Jos iniciatyva išleistos knygos „JAV lietuvių kultūros keliuose“ (Vilnius, 2001, 608 p.), „Lietuvių pėdsakai Amerikoje“ (Vilnius, 2006, 808 p.), „Draugui – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę“ (Vilnius, 2009. 524 p.), kiti leidiniai.
2005–2010 m. M. Remienė padovanojo Lietuvai ir perdavė saugoti Lietuvos dailės muziejui 37 Adomo Galdiko eskizus ir piešinius,padovanojo paveikslų. Paveikslai keliavo į Lietuvą ir vėlesniais metais, jų gavo ir kiti muziejai.
Mariją Remienę sveikina vysk. Eugenijus Bartulis, už vyskupo stovi kun. Nerijus Pipiras
Už čia paminėtą ir dar kitą veiklą sulaukusi gausių apdovanojimų: 1996 m. apdovanota Popiežiaus medaliu „Pro Eclesia at Pontificie“ (Už Bažnyčią ir Popiežių), 1998 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga apdovanojo I laipsnio LPKTS Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi už nuopelnus Lietuvai; 2002 m. Lietuvos valstybė apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu; 2008 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis apdovanojo Žvaigžde; 2010 m. Širvintų rajono taryba suteikė Garbės piliečio vardą; Lietuvos kultūros ir meno tarybos siūlymu2010 m. jai suteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premiją.
Marijos Remienės padėka
Marija Remienė dėkojo visiems, kurie atėjo į šv. Mišias pasimelsti už Kęstutį, kurie atėjo į renginį, pasiklausyti apie jį. Kunigas Kęstutis buvo labai kuklus, išeivijos labai gerbiamas ir garbingas kunigas. Tai ta karta, kuri jau išėjusi – kun. Stasys Yla, prel. Antanas Rubšys bei kiti, ir išeivijoje jau nebeturime nei kunigų, nei mokslininkų. Kun. Kęstutis buvo ne tik pamokslininkas, bet ir aktorius, kiti ateidavo ne klausytis, bet žiūrėti jo sakomų pamokslų.
Kun. Kęstučio kelrodis – jo Mamunė. Jis labai mylėjo savo mamą, per ją gavo pašaukimą. Labai mylėjo Mariją. „Motute Marija, padėk man, kad aš turėčiau tokį dvasinį pašaukimą, kad galėčiau kitiems tarnauti“.
Technikos sparta, internetas – atitolina jaunus žmones nuo rašto. „Auga beraščių karta“ – apgailestavo M. Remienė, - Ieškau lėšų, kaip išsaugoti „Draugą“, kuris egzistuoja jau 105 metus – tai ilgiausiai einantis lietuviškas laikraštis. „Draugas“ turi išlikti katalikiškas, todėl kiekviename numeryje religiniai straipsniai apie kultūrą. Laikraštis nėra bulvarinis, todėl „naujieji lietuviai“ (išeiviai) jo nemėgsta: nėra sensacijų, žiaurumų“.
M. Remienė prisiminė, kad po karo atvykę į Ameriką ir išlipę iš laivo, kiekvienas gavo po 5 dolerius ir turėjo išgyventi. „Ir dirbome, ir išgyvenome, ir atlikome svarbių darbų, o kunigo Kęstučio darbai išsiskleidė jo paveiksluose, poezijos posmuose, psichologijos darbuose, knygose, jo redaktoriaus veikloje, kunigystėje“.
Ponia Marija Remienė ne kartą visiems nuoširdžiai dėkojo, o pasibaigus renginiui, kurį labai nuoširdžiai Vilniuje ir Kaune vedė prozininkė, poetė, dramaturgė, kritikė, žurnalistė Renata Šerelytė (ji ir „Draugo“ literatūrinio priedo redaktorė), nusidriekė ilga eilutė su gėlėmis padėkoti Marijai Remienei už šį dar vieną itin prasmingą ir kilnų darbą įamžinant profesoriaus kunigo Kęstučio Trimako SJ atminimą.
Mažiau pažinojusiems prof. kun. Kęstutį Trimaką per dviejų dienų renginius pristatant K. Trimako knygą „Mano pasaulėjautos kelionė“ skleidėsi įstabus šios retos asmenybės – dvasininko ir mokslininko – portretas, į kurio mozaiką įvairią spalvinę gamą pynė kiekvienas apie jį taręs žodį.
Atgal
.jpg)
(1).png)
