VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

08 08. Kun. Virgilijus Liuima – garsios giminės atstovas

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Garsi Aukštaitijos krašto Liuimų giminė. Ažudvario kaimo (Utenos r.) gausioje Pranciškos ir Mikalojaus Liuimų šeimoje išaugo septyni vaikai (iš aštuonių gimusių): Antanas (1910–2000), Elena (1911–1987), Apolonija (1912–1981 12 05), Veronika (mirė nesulaukusi nė dvejų metų), Jonas (1915 01 12–2013 01 24), Pranas (1919–2005), Povilas (1921 10 06–2002 02 17) ir Agota (Paukštienė, 1924 02 05–2005 09 23).

Liuimų giminę labiausiai išgarsino profesorius kun. Antanas Liuima SJ (1910 01 28–1942 05 13–2000 07 26) – pirmasis profesorius lietuvis Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje (1957), Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) akademikas (1959), Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaras (1992), Utenos miesto Garbės pilietis (1994). 1995 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino Trečiojo laipsnio ordinu, daug nuveikęs Lietuvos mokslui ir kultūrai, ypač Lietuvių katalikų mokslo akademijoje: ilgametis jos pirmininkas (1959–1992), vėliau – Garbės pirmininkas (1992–2000), daug nuveikęs, kad LKMA sugrįžtų į Lietuvą. 1940 m. sausio pradžioje A. Liuima išvyko studijuoti į Vakarus – į Prancūziją ir į Tėvynę buvo leista atvykti tik 1989 m. (dalyvavo Šv. Kazimiero palaikų perkėlime (tik nuo 1955–1956 m. galėjo su artimaisiais susirašinėti).

2001 m. gegužės 21 d. Meileišių koplyčia. Prie kan. Adolfui Sabaliauskui–Žaliai Rūtai (1873 08 23 (09 03)–1896 03 08–1950 01 14) pašventintos paminklinės lentos iš kairės: Roberto Augusto Niemi vaikaitis Hannu Niemi, Suomijos ambasados kultūros atašė Hanna Siailia, kun. Virgilijus Liuima, tuometinis Biržų klebonas Dalius Tubys (1964 05 07–1991 05 30–2013 11 25), kariuomenės kapelionas dr. kun. Petras Kavaliauskas (1959 06 27–1987 11 03–2011 04 19) (jis ir pašventino paminklinę lentą) ir Pabiržės kleb. kan. Antanas Balaišis (1923 01 01–1948 10 31–2005 11 07). Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Prof. kun. Pranas Liuima SJ (1919 03 08–1945–2005 06 06), pasitraukęs į Vakarus, mokėsi, dirbo ir gyveno Bostone, ten ir palaidotas. Jis žinomas fizikas (trumpųjų bangų spektroskopija), St. Louiso universitete apsigynęs disertaciją, nuo 1954 m. dėstė fiziką Bostono kolegijoje, vėliau universitete.

Vienuolė Elena Liuimaitė ACJ (1911 04 06–1987 02 16) – širdietė (oficialus kongregacijos pavadinimas: Seserų Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacija (popiežiaus teisių), pas monsinjorą Petrą Baltušką šeimininkavusi 11 metų: nuo jo darbo – vikaravimo Zarasuose, vėliau Daugailiuose (susirgusi išvyko pas seseris vienuoles į Kauną).

Kunigų dėdžių bei tetos vienuolės poveikis, kad ir netiesioginis – laiškais buvo labai svarbus būsimam kunigui – Povilo Liuimos sūnui Virgilijui. Monsinjoras Petras Baltuška (1930 11 20–1954 09 12–2012 10 13) yra sakęs, kad jei nebūtų giminėje taip ryškiai švietusi Kristaus šviesa, kažin ar Virgilijus butų atėjęs į kunigystę.

2001 m. rugpjūčio 23 d. Sudeikių bažnyčios šventoriuje Onos Girniuvienės laidotuvės. Iš dešinės: dr. Adolfas Damušis (1908 06 16–2003 02 27), Jadvyga Damušienė (1915 10 29–2010 08 04), kun. Virgilijus Liuima, dr. Ramūnas Girnius ir kan. Petras Baltuška (1930 11 20–1954 09 12–2012 10 13)

Tad Virgilijus Liuima – Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas garsindamas Liuimų giminę, gegužės 28 d. minėjo 25-rius kunigystės metus.

Kunigo Virgilijaus broliai ir seserys

Povilas Liuima 1953 m. vedė Anelę Gimbutytę (1922 01 10–2004 05 01). Kaliekių kaime, Vyžuonų parapijoje (Utenos r.) išaugino gražią septynių atžalų šeimą. Nors šeima ir sunkiai vertėsi, sugebėjo vaikus išmokslinti.

Liucija (g. 1955 m.), baigusi Žemės ūkio akademiją, ištekėjo už Vlado Martinonio, gyvena Rokiškio r. Panemunyje. Išaugino tris vaikus: Astą, Vilmą ir Paulių.

Janina (1956 m.), baigusi Vilniaus universitetą, įsigijo bibliotekininkės specialybę, ištekėjo už Valdemaro Širvinsko, gyvena Kupiškyje, augina du vaikus – Karolį ir Kristiną.

Eugenijus (1957 m.), baigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, gyvena Panevėžyje – anesteziologas, su žmona Stase Radušyte išaugino dukrą Gustę ir sūnų Vincentą.

Kun. Virgilijus Liuima Skapiškyje, prie Rūpintojėlio arkivyskupui M. Reiniui

1961 m. rugpjūčio 8 d. gimė būsimasis kunigas Virgilijus.

1964 m. Anelei ir Povilui Liuimams gimė dvynukai Lina (1964–2003) ir Antanas. Lina, baigusi Rokiškio kultūros mokyklą, dirbo bibliotekininke, Antanas dirbti pradėjo baigęs vidurinę.

Remigijus (gim. 1967 m.) baigęs vidurinę mokyklą dirbo vairuotoju, dabar ūkininkauja tėviškėje – Kaliekiuose.

Virgilijaus Liuimos kelias į kunigystę

Virgilijus Liuima mokslus pradėjo Kaliekių pradinėje mokykloje ir baigęs tris klases (1968–1971), perėjo į Uteną – ketvirtą klasę mokėsi Utenos 4-oje vidurinėje (dabar Dauniškio gimnazija). Mokydamasis mokykloje patarnaudavo Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčios tuometiniam klebonui kun. Petrui Taruliui (1916 05 01–1941 01 26–2002 04 24), vasarą patarnaudavo ir Daugailiuose mons. Petrui Baltuškai, ten talkinti vykdavo ir atlaidų metu.

Kun. Virgilijus apie savo vaikystę yra rašęs:

„Apvaizda jau taip lėmė, kad mano teta vienuolė (Širdietė) buvo šeimininkė Daugailiuose, klebonijoje, o vaikai visad turi teisę tetas lankyt...Lankydavome su vyresniu 3 metais už mane broliu Eugenijumi, dažniausiai vykdami į atlaidus..

Kan. Petras Baltuška mus pyplius (ypač mane) mokindavo ką turime daryt, kaip elgtis prie altoriaus, pagal sugebėjimus užduodavo kažką padaryt-ar pašluot, ar ką atnešt. Pasibaigus atlaidams, ir užkandus, pamenu, mums su broliu būdavo nerašyta taisyklė-nueit iki netoliese esančių kolūkio dirbtuvių, rast patvory kokią padangą nuo traktoriaus ar sunkvežimio, užsiritent ant piliakalnio, kuris netoli nuo klebonijos, ir paleidus žiūrėt kaip ji rieda pasišokinėdama žemyn... Dažnai vieno sykio to ridenimo į viršų mums nepakakdavo-kartodavom... Kunigas Petras matydavo-kraipė galvą, šypsojosi ir sakydavo-ale kad gi ir netingit...

Tarnystė prie altoriaus „klapčiuku“ man prasidėjo irgi Daugailiuose. Klieriku tuomet buvo dabartinis Dusetų klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas. Jis mus su pusbroliu Stasiu mokino kaip Mišioms tarnaut-nusiveda prie šoninio altoriaus, pasiima popieriaus lapą, kelia aukštyn, (kaip kunigas ostiją) ir stebi ar teisingai ir laiku skambinam skambučiais... Pamokos tęsėsi apie savaitę, užtat prisiminimai iki šiolei išlikę“.

Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje prie stebuklingo Švč. Mergelės Marijos paveikslo susitikime su piligrimais iš Rusijos ir ukrainiečiais. Iš dešinės: kun. Albertas Kasperavičius (Subačiaus (stotis) Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas), kun. Virgilijus Liuima (Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas), kun. t. Sergiejus Zujevas (Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios klebonas), kun. t. Vikentijus Janickis OSBM (Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios kunigas, igumenas), kan. Stanislovas Krumpliauskas (Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas), mons. Juozapas Antanavičius (Panevėžys) ir kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM (Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas)

Kun. Virgilijus yra rašęs, kad dar vaikystėje gimusi pagarbi meilė kunigui Petrui buvo vienu iš stumulų pasirenkant tarnystės Dievui ir žmonėms kelią. Monsinjoras Petras Baltuška tapo artimu ir visai Liuimų šeimai.

1979 m., baigęs vidurinę mokyklą, Utenos autotransporto įmonėje Nr. 1 mokėsi vairuotojo profesijos. Įgijęs vairuotojo specialybę, pusantrų metų dirbo toje pačioje įmonėje. Norėjo atlikti karinę tarnybą, mat svajojo apie mokslą Kunigų seminarijoje. Tačiau jo, ne komjaunuolio, net du kartus neėmė į kariuomenę. Pagaliau 1981 m. pavasarį buvo pašauktas į armiją. Tarnavo Baltarusijoje, Borisovo mieste, ryšininkų dalinyje, aptarnaujančiame štabą.

1983 m., tik sugrįžęs iš armijos, mėgino stoti į Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune. Tačiau gavo neigiamą atsakymą. Pasaulietinė valdžia aiškino, kad du dėdės kunigai (Antanas Liuima SJ ir Pranas Liuima SJ) pabėgo į užsienį, bijodami liaudies keršto, nes jie – liaudies priešai – taigi, ir tu toks būsi...

Meleišiuose prie koplyčios klebonas Virgilijus Liuima sveikina šventės dalyvius

Ne kartą Virgilijų Liuimą bandė užverbuoti saugumas. Galiausiai, po nepasisekusių bandymų, paliko ramybėje.

1984 m. V. Liuima vėl padavė pareiškimą į kunigų seminariją – šį kartą „prasmuko“. Tačiau po pirmojo kurso klierikas V. Liuima už antitarybinės literatūros platinimą buvo pašalintas, grasinta net kalėjimu (7 metams), tačiau viskas baigėsi laimingai. Susidarius palankioms aplinkybėms, po poros savaičių sugrįžo į savo kursą. Virgilijaus Liuimos kursas buvo didžiausias sovietmetyje – įstojo 30 jaunuolių.

Vasaros atostogas klierikas Virgilijus dažniausiai praleisdavo Daugailiuose pas mons. Petrą Baltušką.

1989 m. kovo 12 d. Virgilijaus diakonato šventimuose Kaune dalyvavo ir pirmąsyk į Lietuvą galėjęs atvykti dėdė prof. kun. Antanas Liuima SJ. Tai buvo didžiulė šventė ir dėdei, ir sūnėnui.

Baigęs kunigų seminariją 1989 m. gegužės 28 d. V. Liuima įšventintas į kunigus. Tą pavasarį buvo įšventinti į kunigus 20 seminaristų. Vienus įšventino Vilkaviškio, Telšių, Vilniaus katedrose, o kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920 08 20–1944 03 25–1957 12 25–2000 05 28) ir vyskupas Juozas Preikšas Kauno arkikatedroje įšventino į kunigus septynis (penki buvo skirti Panevėžio vyskupijai ir du – Kauno arkivyskupijai). 1989 m. gegužės 28 diena buvo didelė šventė ir profesoriui kun. Antanui Liuimai SJ.

Primicijas kun. V. Liuima 1989 m. birželio 11 d. laikė Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje, kurioje tuo metu klebonavo kun. Vytautas Tvarijonas (1924 05 07–1948 04 25–1994 01 10). Primicijinį pamokslą pasakė dabartinis protonotaras Bronius Antanaitis.

Birželio 18 d. pirmąsias šv. Mišias kun. V. Liuima aukojo ir Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kurioje tuo metu dirbo būsimasis monsinjoras kun. Petras Baltuška.

Darbas parapijose

Ketvirčio amžiaus kunigystės kelyje kun. Virgilijus dirba tik antroje parapijoje. Po 9 metų vikaro darbo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijoje (1989–1998), 1998 m. birželio 28 d. buvo paskirtas klebonu į Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapiją, iš kur aptarnauja Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo parapiją, koplyčias Meleišiuose ir Skrebiškiuose, o nuo 2005 m. ir Kupreliškio Šv. arkangelo Mykolo parapiją.

Kupiškio vikaras

Kun. Virgilijus – tai Kupiškio dekano ir klebono monsinjoro Klemenso Gutausko (1915 11 28–1941 01 26–2002 08 19) puoselėtas kunigas, kuriuo visose srityse pasitikėjo. Tik paskirtas į Kupiškį kun. Virgilijus Liuima aktyviai įsijungė į įvairiausius darbus, talkindamas klebonui. Pateiksime keletą pavyzdžių.

Kupiškio vikaras kun. V. Liuima 1989 m. rugpjūčio 23 d. pašventino garsiam „Baltijos kelyje“ kupiškėnų pastatytą kryžių. Dekano kun. K. Gutausko iniciatyva Kupiškio ligoninėje įkūrus koplytėlę, 1989 m. rugsėjo 17 d. ją pašventino.

Nuo 1990 m., Kupiškio dekanate pradėjus dėstyti tikybą mokyklose, pirmus metus abiejose Kupiškio vidurinėse mokyklose kun. V. Liuima dėstė tikybą, lankydamas ir kitas rajono mokyklas.

1991 m. „Kupiškėnų mintyse“ R. Simonavičiūtė rašė apie pagalbą, kurią gauna jaunimo organizacijos iš dvasininkų. Ypač džiaugiamasi mons. K. Gutausku ir vikaru kun. V. Liuima, kuris „painiuose tikėjimo labirintuose susiorientuoti padeda ... su vaikais pokalbiuose lanko ir Romą, ir Vatikaną, pabūna Šventojoje Žemėje“.

Prie Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios vikaras kun. Virgilijus Liuima ir klebonas mons. Klemensas Gutauskas

1994 m. rugsėjį vikaras kartu su Kupiškio jaunimu vyko į Kryžių kalną dalyvauti Šv. Tėvo lankymosi Lietuvoje metinių proga organizuotame „teletilte“.

Kupiškio parapijos dvasininkai skaudžiai išgyveno asocialių šeimų vaikų skurdą. Vikaras kun. Virgilijus ir parapijos „Caritas“ pradėjo rūpintis vaikų globos namų steigimu. Dekanas K. Gutauskas šiai idėjai pritarė, pavesdamas vikarui visą organizacinį darbą. Po intensyvių kun. V. Liuimos pastangų, rėmėjų paieškos, Kupiškio parapijoje buvo įkurti Šv. Kazimiero vaikų globos namai, kuriuos 1996 m. rugsėjo 25 d. pašventino vysk. Juozas Preikšas. O vaikai kunigo Virgilijaus laukdavo išsiilgę, nors jis čia dažnai lankydavosi. Straipsnio autorė yra liudininkė, kaip mažesnieji, vos atvykus kunigui, išsirikiuodavo į eilutę, tiesdami rankas: „Paskraidink!” Ir kunigas paėmęs ir virš galvos iškėlęs kiekvieną apsukdavo ratu, o nuleistasis vėl skubėdavo į eilutės galą ir atsistojęs kantriai laukdavo, kada ir vėl stiprių kunigo rankų bus pakeltas aukštai aukštai ir „skris“... Juk sakoma, kad maži vaikai „prilimpa“ tik prie labai gero žmogaus.

Kunigas labai dėmesingas ir vyresnio amžiaus žmonėms, o ypač dvasininkams. Gražiausias pavyzdys mons. K. Gutausko globa. Vikaras Virgilijus monsinjorą globojo kaip sūnus tėvą, vežiojo į susitikimus, šventes, į gimtinę prie Rubikių ežero, nestokojo dėmesio ir pablogėjus monsinjoro sveikatai, o jam mirus, meldėsi gedulingose laidotuvių Mišiose, tapo vienu iniciatorių ir nuolatinių skatintojų šio straipsnio autorei parašyti išsamų darbą apie Klemensą Gutauską (482 psl. A. Vasiliauskienės monografija „Monsinjoras Klemensas Gutauskas“ pasirodė 2004 m).

Papilio klebonas

Po devynerių vikaravimo metų Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijoje kun. Virgilijus Liuima buvo paskirtas klebonu į Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapiją, kur ir šiandieną darbuojasi, aptarnaudamas dar dvi parapijas ir dvi koplyčias.

Kurį laiką klebonas V. Liuima dėstė tikyba Papilio vidurinėje mokykloje, tačiau mažėjant mokinių skaičiui, mokykla tapo pagrindine ir pamokų klebonui nebeliko.

Tačiau dvasingumo sklaidai organizuojamos religinės grupės. Plačiai rašyta apie kun. V. Liuimos Kučgalyje suorganizuotą „Šventojo Rašto skaitymo“ grupę, patraukiančią tikinčiuosius ne tik iš Kučgalio, bet ir gretimų vietovių.

Klebonas parapijiečiams organizuoja susitikimus su mokslo, kultūros atstovais. Kun. V. Liuima, būdamas plačios širdies, turi daug ką ir pats pasakyti: ir rimto, ir juokingo, moka pakalbinti ir prajuokinti ne tik vaiką, bet ir senelį. Jo dėmesingumas labai svarbus parapijiečiams. Ir ne tik jiems, bet ir visiems, kad ir atsitiktinai sutiktiems...

Tačiau klebonas, sekdamas savo dėde profesoriumi kun. Antanu, siekia, kad Bažnyčia būtų pagarbos, rimties ir susikaupimo vieta, kad į ją būtų ateinama ir tinkamai apsirengus – ne kaip į pliažą ar pasilinksminimo vakarėlį...

Bažnyčių remontai

Kiekvieno kunigo gyvenime svarbią vietą užima bažnyčių remonto, statybos bei kiti ūkiniai darbai. Kunigas V. Liuima garsėja remonto darbais: daug laiko ir pinigų reikėjo sutvarkant – baigiant statyti Papilio kleboniją, kurią 2008 m. birželio 12 d. pašventino vysk. Jonas Kauneckas. Nemaža darbų atlikta remontuojant Papilio bažnyčią. Kun. Virgilijaus pastangomis Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia pasipuošė naujais, iš Norvegijos atvežtais vargonais, kuriuos padovanojo Dainius ir Jaunius Iržekevičiai ir kuriuos 2014 m. sausio 12 d. pašventino vysk. Lionginas Virbalas SJ.

Svarių darbų atlikta ir Kvetkuose. Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje pašalinta avarinė bokštų būsena. Savivaldybės lėšomis remontuota bažnyčia (pamatai, pakeistos ir sutvirtintos pažeistos bažnyčios sienų ir bokštų konstrukcijos, atnaujinta apdaila, restauruotos durys bei kryžius. Bažnyčioje įrengta žaibosauga, priešgaisrinė ir apsaugos signalizacijos).

Gerų žmonių dėka atnaujinta Šv. Stanislovo statula, kurią, užkeltą ant bažnyčios stogo, 2013 m. liepos 10 d. pašventino vysk. Jonas Kauneckas.

Be to, sutvarkyta ir suremontuota dar 1939–1940 m. kan. Adolfo Sabaliausko lėšomis pastatyta Meleišių koplyčia, kurioje palaidotas kan. A. Sabaliauskas ir palaidotas.

Atminties puoselėjimas

Itin dideli kun. V. Liuimos nuopelnai įamžinant kan. Adolfo Sabaliausko–Žalio Rūtos (1873 08 23 (09 03)–1896 03 08–1950 01 14) atminimą: suorganizuoti penki jubiliejiniai minėjimai, konferencijos (1995 11 07; 2000 01 14; 2001 05 25; 2010 07 23; 2013 08 31), Meleišiuose prie koplyčios pašventinta nauja paminklinė lenta (dalinininkas ir skulptorius 2012 m. nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas Vladas Vildžiūnas, 1932 12 20–2013 10 29), pastatyta Donelaičio ir ,,Kalevalos” draugijų (2001 m. gegužės 25 d.).

Svarbi kunigo Virgilijaus veikla puoselėjant Bažnyčios statytojo Sibiro kankinio, ten ir nušauto kun. Juozapo Bardišausko (1898 01 18–1925 06 14–1951 05 27) atminimą: apie jį prie simbolinio kapo Papilio bažnyčios šventoriuje kalbama mokiniams, parapijiečiams, atvykstantiems svečiams.

Klebonas V. Liuima nuolat kviečiamas į įvairius renginius ir, jei tik randa laiko, aktyviai dalyvauja konferencijose, jubiliejiniuose minėjimuose, koplytstulpių, kryžių bei Rūpintojėlių šventinimuose ne tik Utenoje, Daugailiuose, Kupiškyje, bet ir Skapiškyje – čia jis tapo parapijiečių mylimu ir laukiamu. Klebonas dalyvauja renginiuose, skirtuose Utenos krašto žmonėms pagerbti: Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui, prel. dr. Juozui Prunskiui, dr. kun. Juozapui Čepėnui, kun. Juozui Čepėnui, prof. Pranui Čepėnui, prof. kun. Antanui Liuimai SJ, mons. Petrui Baltuškai ir daugeliui kitų.

Itin svarbi kun. V. Liuimos veikla įamžinant Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimą Skapiškyje: patarimai, fizinė talka, įsijungimas į renginių organizavimą, piligrimų iš Rusijos sutikimas ir veikla įamžinant jų atminimą – už tai jam įteikta speciali Padėka. Tai tik keletas paminėtų šios veiklos krypčių.

Kun. V. Liuima dažnai lankydavosi Skapiškyje čia Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijoje dirbant kan. Povilui Varžinskui (1922 09 25–1948 12 19–2012 07 31), vėliau kun. Zenonui Navickui (1937 12 22–1970 05 23–2014 01 26), pasisakydavo Skapiškio bibliotekoje tuometinės darbuotojos Jolitos Pipynienės organizuotuose renginiuose. Taip buvo pristatyta ne viena ir šio straipsnio autorės knyga.

Kol buvo gyvas mons. P. Baltuška, kun. Virgilijus skubėdavo į Daugailius: čia jis ne tik talkino garbiam dvasininkui, dalyvaudavo įvairiose šventėse, bet atvykdavo spręsti jam iškilusių problemų.

Kun. V. Liuima džiaugiasi, kad dėdę prof. kun. A. Liuimą, atvykstantį į Lietuvą LKMA reikalais (konferencijos, suvažiavimai, jubiliejinės šventės...), galėjo pavežioti į įvairiausius tėvynės kampelius. Džiaugiasi dėdės gautais apdovanojimas, mokslininko pagerbimui suorganizuotomis jubiliejinėmis šventėmis ne tik Utenoje, Vilniuje, Kaune, Telšiuose, Vilkaviškyje, bet ir kituose Lietuvos regionuose.

Kun. Virgilijus – ne tik anekdotų žinovas, mokantis prajukinti aplinkinius, bet ir lyrinės sielos asmenybė, kurianti posmus. Tačiau tie eilėraščiai rašomi sau ir tik labai artimų žmonių būrelis yra juos skaitęs bei girdėjęs: jie dedami į stalčių...

Kun. Virgilijus Liuima (kairėje) su dėde prof. kun. Antanu Liuima SJ (dešinėje)

Pagarba jau į Amžinybę iškeliavusiems kunigams

Kun. Virgilijus Liuima su pagarba kalba apie jau į Amžinybę iškeliavusius kunigus su kuriais bendrauta, dalintasi darbų sėkmėmis ir bėdomis. Su gilia pagarba prisimena šviesios atminties Daugailių Šv. Antano Paduviečio parapijos ilgametį kleboną mons. Petrą Baltušką, šviesios atminties Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų ilgametį kleboną ir dekaną mons. Klemensą Gutauską – ir vienas, ir kitas buvo kaip tėvas. Kun. V. Liuima dažnai atvyksta į Uteną ne tik aplankyti artimųjų giminaičių. Utenoje jo kelias veda ir į šventorių pasimelsti prie kun. Petro Tarulio, kun. Petro Adomonio ir kitų kunigų kapų. Prisimindamas kun. Petrą Tarulį (1916 05 01–1941 01 26–2002 04 24), kurį kun. Virgilijus tebelaiko kunigo sąžinės pavyzdžiu, laidotuvių metu sakė, kad kunigas Petras buvo šalia mūsų kaip gyvas paprastumo, išminties, širdingumo ir krikščioniško gerumo pavyzdys, kuriuo turėtume sekti suteikdami viltingą prasmę saviems ir svetimiems gyvenimams.

Kelionės į šventas vietas

Kun. Virgilijus 1990 m. rugsėjo 11 d. pirmąsyk savo dėdės prof. kun. Antano Liuimos SJ kvietimu kartu su mons. P. Baltuška ir broliu Eugenijum lankėsi Romoje. Po pirmosios kelionės į Romą, sekė ir kitos. O 1996 m. lapkričio 18–27 d. pirmąsyk kartu su grupe Panevėžio vyskupijos kunigų (19 kunigų ir 1 pasaulietis) vyko į Šventąją Žemę.

Klebonas Virgilijus mėgsta fotografuoti ir filmuoti, tad iš tokių kelionių jis parsiveža puikiausių vaizdų, kuriuos mielai rodo parapijiečiams, pasakodamas ištisas istorijas, pasitelkdamas ir Šventąjį Raštą.

O parapijiečiai klebonui labai dėkingi, kad jis gebėjo juos pavežioti po stebuklais garsėjančias bei kitas, kiekvienam tikinčiajam brangias, vietas Lietuvoje.

Rodos, nepastebimai prabėgo ketvirtis amžiaus kunigiškos veiklos. O šios veiklos jubiliejinė šventė tarsi įprasmino Utenos krašto sūnaus – kunigo Virgilijaus asmenybę.

Atgal