Religija
08 30. Gyvojo Rožinio draugija Panevėžio vyskupijoje: X-asis kongresas, istorinė apžvalga, kun. Andriaus Šukio kunigystės dešimtmetis (1 dalis)
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2014 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyko X-asis Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio kongresas, skirtas Gyvojo Rožinio draugijos įkūrimo dešimtmečiui ir Šeimų metams paminėti „Kad Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11).
Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugija (toliau – draugija) vienija per septynis tūkstančius maldininkų, susibūrusių į 361 būrelį. Parapijų būrelius jungia dekanatai: Anykščių (750 maldininkų), Biržų (860), Kupiškio (644), Panevėžio (300), Panevėžio – Krekenavos (560), Pasvalio (680), Rokiškio (800), Utenos (560), Zarasų (520). Panevėžio mieste Rožinio malda meldžiasi 1545 Gyvojo Rožinio maldininkai. Draugija skaitlingiausia Lietuvoje, gausi Europoje. Vyskupo Jono Kaunecko iniciatyva draugija įregistruota į analogišką draugiją Europoje.
Mažose bažnytkaimių bendruomenėse lankosi žymūs žmonės, kurie skleidžia žinias apie savo tyrinėjimus. Kamajų šv. Kazimiero bažnyčioje apie palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį MIC kun. Andriui Šukiui pasakoja J. Matulaičio gyvenimo ir veiklos žinovė – tyrinėtoja Genovaitė Gustaitė. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Nuo 2005 m. kiekviename dekanate kasmet vyko kongresai, kuriuos organizavo draugijos komitetas ir tos vietovės (dekanato, bažnyčios) Gyvojo Rožinio draugijos nariai bei dvasininkai. Pirmasis kongresas vyko Utenos Dievo Apvaizdos parapijoje (2005), Anykščiuose (2006), Zarasuose (2007), Biržuose (2008), Krekenavoje (2009), Kupiškyje (2010), Rokiškyje (2011), Pasvalyje (2012), Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijoje (2013).
Jubiliejiniame X-jame kongrese buvo meldžiamasi Rožinio I dalis „Džiaugsmo slėpiniai“. Draugijos vadovės Nijolės Gylienės kvietimu slėpinių stotelių idėja ir tekstai sukurti pirmojo draugijos dvasios vadovo kun. Andriaus Šukio (pagal šviesios atminties uteniškės poetės Aldonos Jurgelėnaitės Grigaravičienės (1930–2013) mąstymus).
Jubiliejinis draugijos kongresas.Gyvųjų paveikslėlių idėjos gimimo kelias
Jubiliejinis kongresas prasidėjo Švč. Sakramento adoracija. Rožinio malda melstasi procesijos būdu katedros šventoriuje. Slėpinių vaizdiniai buvo sukurti aktorės Ingos Talušytės trupės aktorių, įkūnijusių Evangelijos personažus: Švč. Mergelė Marija – Justina Vanzodytė, Šv. Elzbieta – Jolanta Miciūnaitė, šv. arkangelas Gabrielius – Inga Talušytė, šv. Juozapas – Paulius Steponavičius. Pranašė Ona – Lina Narbutienė, pranašas Simeonas – Gediminas Narbutas ir kiti. Rožinio malda baigta Eucharistine procesija. Po šv. Mišių susirinkusieji klausėsi kun. Ričardo Doveikos katechezės, šventei katedroje pasibaigus sodino atminimo medelį šventoriuje, vyko į agapę Panevėžio 5-osios gimnazijos skverelyje (direktorius Antanas Doniela).
Po vienos konferencijų 2012 m. gruodžio 6 d. Iš kairės prof. Algimantas Nakas, kun. Nerijus Pipiras (tada dar diakonas), kun. Andrius Šukys ir dr. Aldona Vasiliauskienė
Pavaizduoti „Džiaugsmo slėpinius“ pasitelkta įvairiais metodais ir priemonėmis. Norėta pasinaudoti tapytais paveikslais; ieškota Rožinio vėliavėlių, kažkada naudotų procesijos metu; kviesti dailininkai, kurie nutapytų eskizus arba personažus; kreiptasi į Panevėžio vyskupijos Katechetikos centrą dėl naudojamų siluetų; manyta per žodžius, ant katedros išorinių durų, įrašyti frazę iš Šventojo Rašto, kuri labiausiai atspindėtų vienos ar kitos paslapties mintį; galvota ir apie raktinius žodžius, papuoštus įvairiomis metodinėmis priemonėmis; galvota kiekvienam slėpiniui suburti 10 žmonių grupę, kurie reikštų 10 Sveika Marija; buvo pasiūlymų panaudoti gėlių ir kitokius simbolius. Pasirinktas labiausiai kun. A. Šukiui priimtinas gyvųjų personažų variantas, kurį įkūnijo aktorės ir teologės Ingos Talušytės trupė, perteikdama Evangelijos žinią nūdienos visuomenei. Penktasis slėpinys buvo Eucharistinės procesijos įžanga. Eucharistinėje procesijoje giedojo Panevėžio miesto draugijos choras ir maldininkai. Procesijoje vėliavas nešė Panevėžio vyskupijos dekanatų atstovai ir svečiai.
Šv. Mišios ir vyskupo žodis
Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė vysk. Lionginas Virbalas SJ. Šv.Mišias aukojo vyskupai ir kunigai: vysk. Lionginas Virbalas SJ, vysk. emeritas Jonas Kauneckas, Vilniaus Šv. Juozapo (Pilaitės) bažnyčios klebonas kun. Ričardas Doveika, generalvikaras kun. Eugenijus Styra, Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis, Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugijos dvasios vadovas (nuo 2007 m.) Zarasų dekanas, Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Remigijus Kavaliauskas, Utenos Dievo Apvaizdos parapijos vikaras kun. Mangirdas Maasas ir Kamajų, Duokiškio ir Salų parapijų klebonas kun. Andrius Šukys.
Vyskupas Lionginas Virbalas SJ homilijoje akcentavo džiaugsmo temą, kadangi šių Šeimų metų šūkis: „kad Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11). Pamokslininkas priminė Porciunkulės atlaidų istoriją. Šv. Pranciškus Asyžietis irgi ieškojo džiaugsmo ir pilnatvę pajuto tik suradęs Dievą. Jis tuo džiaugsmu norėjo dalintis su visais. 1216 m. paprašė popiežiaus Honorijaus III, kad tikintieji galėtų turėti atlaidus aplankę ne kokią nors tolimą šventą vietą, įveikdami sudėtingą kelionę, kuriai dažnai trūkdavo lėšų, bet atvykę į mažą Porciunkulės bažnytėlę netoli Asyžiaus. Ir šiandien šią atlaidų malonę mes gauname iš Viešpaties kaip dovaną, kurią Jis mums dovanoja.
Kun. Andrius Šukys Panevėžio katedros šventoriuje vadovauja Gyvojo Rožinio maldai
„Marija – Dievo Motina ir Dievo Tarnaitė. Rožinis slėpiningu būdu sujungia Marijos ir per ją Kristaus gyvenimą su mumis. O jei sujungia – tai ir moko visus maldininkus“, - teigė ganytojas. Vyskupas išskyrė Marijos, kuri visus įvykius laikė giliai širdyje, trejopą pavyzdį mums: Marija pastebėjo, surinko į savo vidinį širdies lobyną viską, kas sietina su Jos Sūnumi ir laikė širdyje; Ji tuos įvykius apmąstė ir įsigilino; Ji gyveno tuo, ką patyrė iš Viešpaties. To Marijos atidumo, sakė Jo Ekscelencija, mus moko Švč. Mergelės Marijos Rožinio malda, padedanti surinkti mūsų gyvenime Dievo dovanas. Brangu pastebėti Kristaus dovanas ir jų neišbarstyti. Ir mes turime surinkti į savo širdį visus įvykius. Tas, kuris meldžiasi, tuos pasaulio įvykius, tuos blogumus surenka ir atneša Jėzui po kojų. „Marija apmąstydama ieško Dievo valios – apmąstymai tampa malda. Tai pavyzdys ir mums: su visišku pasitikėjimu atsiduoti Kristui, kuris kiekvienam sako: „Nebijok, aš būsiu su tavimi“. Marija ne tik meldžiasi, bet ji su Dievu pastebi aplinką. Ir mūsų malda neturi mūsų atitolinti nuo pasaulio, mes privalome būti jame.“
Vyskupas L. Virbalas SJ džiaugėsi, kad Gyvojo Rožinio draugija - aktyviausia draugija vyskupijoje. Jo nariai svarbūs ne tik Bažnyčiai, bet ir visam pasauliui. Vyskupas linkėjo, kad kalbėdami Rožinį taptume apaštalais ir mūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
Vyskupas L. Virbalas SJ džiaugėsi, kad Gyvojo Rožinio kongresas liudija, kad tai aktyviausias būrelis beveik kiekvienoje Panevėžio vyskupijos parapijoje. Jo nariai svarbūs ne tik Bažnyčiai, bet ir visam pasauliui. Vyskupas linkėjo, kad kalbėdami Rožinį taptume apaštalais ir Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
Sveikinimai
Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas perskaitė laišką žadėjusio dalyvauti iškilmėse, bet dėl ligos į kongresą neatvykusio garbės kanauninko, teol. dr. kun. Adolf Fugel iš Šveicarijos. Laiške jis sveikina visus kongreso dalyvius ir kviečia likti visada ištikimais Dievo Motinai su Rožiniu rankose. „Ypatingą sveikinimą siunčiu Jums, mieli ligoniai, kurie kenčiate, ir trokštu, be galo trokštu, Jus visus apkabinti ir Jums dėkoti, be galo dėkoti. Jūs esate arčiausiai Viešpaties Jėzaus, arčiau, negu mes visi kiti“- rašo kan. dr. Adolf Fugel ir prašo Gyvojo Rožinio vadovybės dėl ligos nė vieno neišbraukti iš Gyvojo Rožinio narių, net jei jie ir nebegali melstis – jie savo kančia yra be galo brangūs. Gavus žinią apie Gyvojo Rožinio nario mirtį, patarė būtinai paaukoti už jį šv. Mišias.
Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugijos dvasios vadovas kun. R. Kavaliauskas pranešė, kad šiam garbiam kunigui, kuris yra padovanojęs kiekvienam Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos nariui knygelę „Širdies paslaptis“ ir kitaip rėmusiam Bažnyčią Lietuvoje, bus išsiųsta dovana – meno kūrėjos Aušros Grigaitienės autorinis darbas – meniška stula su kaltinių kryžių imitacija.
Nuo 2007 m. Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugijos dvasios vadovas Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas dėkojo draugijos vadovei Nijolei Gylienei už pasiaukojantį darbą: jos rūpesčiu ši draugija tapo itin gausi, vieninga, su savo struktūra ir aktyvia veikla. Jai įteikė Dembavos šamoto keramikos įmonėje „Midenė“ pagamintą angelą su žvaigždėmis.
Kun. Andrius Šukys (kairėje) su klebonu kun. Kostu Balsiu
Gyvojo Rožinio draugijos vadovė N. Gylienė dėkojo Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio nariams už dešimties metų bendrystę maldoje, už palaikymą įgyvendinant idėjas, už gerus darbus Bažnyčiai ir artimui, už dalyvavimą šioje šventėje. Palinkėjo ir ateityje malda bei gerais darbais prisidėti prie iškilusių problemų sėkmingo sprendimo.
N. Gylienė kartu su susirinkusiais kun. Andrių Šukį pasveikino su kunigystės 10-mečiu. Priminė apie prieš dešimt metų organizuotą pirmąjį kongresą ir nuolatinę pagalbą.
Kun. Ričardo Doveikos katechezė ir atminimo medelis
Po šv. Mišių katechezę skaitė Vilniaus Šv. Juozapo (Pilaitės) bažnyčios klebonas kun. Ričardas Doveika. Jis labai prasmingai apibendrino X-ąjį kongresą: Švč. Mergelės Marijos Rožinį, kiekvieno tikinčiojo bei šio Rožinio draugijos maldos svarbą kiekvienam žmogui, tautai ir valstybei.
Dalindamasis įžvalgomis apie Rožinio maldos prasmę žmonių gyvenime, sakė: „Rožinio mylėtojuose atrandu tai, kas yra esmiškai būtina šiandienos laikų ir epochos katalikui – besąlyginės meilės liudijimą, gebėjimo šalia esantį mylėti ne už kažką, kaip esame daugelis išmokyti, bet mylėti už nieką. Mylėti už nieką yra šiandienos pasaulio ir epochos didysis iššūkis ir gilus sukrėtimas. Rožinio nariai yra tie, kurie sugeba mylėti už nieką: melstis, mylėti ir tarnauti“.
Kun. R. Doveika kalbėjo apie Rožinio maldos vaisių žingsnius: „Rožinis suburia žmones kartu į Marijos vaikų šeimą, skatina prisiimti maldos atsakomybę vieniems už kitus, šioje maldoje pašventinamas kasdieninis gyvenimas. Tas, kas kalba Rožinį, tampa regimas daugybe gerumo darbų. Tai - šeimų vienybės, vidinės ramybės, nuliūdusiųjų paguodos šaltinis, šiandienos pasaulio susvetimėjimo mūrų griovėjas, maldos tarnystė už nepažįstamąjį, pasitikėjimo ir išminties mokykla, vilties kelias grįžtantiems, sugrįžusiųjų Dievop paguoda, o galiausiai – amžinybės palaima Dieve ir šventųjų būryje“.
Tikintieji už įkvepiantį, uždegantį žodį kunigui R. Doveikai dėkojo ilgomis ovacijomis, o dvasinis vadovas kun. R. Kavaliauskas įteikė gėlių puokštę.
Kun. Andrius Šukys kartu su „Vox animae“ grupe gieda Nemunėlio Radviliškio bažnyčioje
Kiekviename kongrese po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje buvo pasodinti atminimo medeliai. Panevėžio katedros šventoriuje JE vyskupai ordinaras Lionginas Virbalas SJ ir emeritas Jonas Kauneckas, Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis, Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugijos dvasios vadovas Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas ir šios draugijos vadovė Nijolė Gylienėpasodino ąžuoliuką Rožinio draugijos jubiliejui atminti.
Panevėžio miesto Gyvojo Rožinio draugijos istorinė raida
1979 m. Miežiškių Švč. Mergelės Marijos parapijos (Panevėžio r.) klebonas kun. Kostas Balsys (1927 08 03–1954 09 12–2005 07 24) atkūrė savo parapijoje tarpukario Lietuvoje plačiai veikusią Gyvojo Rožinio draugiją: 15 maldininkų tęsė arba naujai įsijungė į draugijos veiklą. Pasklidus žiniai, Panevėžio miesto tikintieji jungėsi į draugijos gretas. Vėliau buvo nuspręsta atkurti Panevėžio miesto Gyvojo Rožinio draugiją. Tapus savarankiška, draugija per pirmąjį gyvavimo dešimtmetį (1979-1989) subūrė apie 450 maldininkų (30 būrelių po 15 narių, kadangi Rožinio maldą sudarė trys dalys). Esant sovietmečiui, draugijos veikla buvo slapta: vienoje iš Panevėžio miesto bažnyčių (dažniausia Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijoje) gruodžio 8 d., švenčiant Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę, viešai neskelbiant, buvo renkamasi bendrai maldai. Maldai ir pašnekesiui nuolat rinktasi draugijos narių namuose, bibliotekose, kitose vietose.
Iki 1996 m. Panevėžio miesto draugijai vadovavo, taip pat sekretorės bei iždininkės ėjo pareigas Aldona Butkevičienė (1932-2006). Pirmieji būrelių vadovai buvo ir yra: Emilija Čirgelienė, Genovaitė Rudienė, Stefanija Misevičiūtė, Petras Jonikas ir kt.
Atgavus Nepriklausomybę, draugijos veikla suaktyvėjo ir tapo vieša: nuolat stengiamasi atsiliepti į laikmečio aktualijas.
1990 m. Panevėžio mieste, Klaipėdos gatvėje, draugijos narių lėšomis buvo atstatytas 1934 m. pastatytas ir sovietmečiu nugriautas Pavasarininkų draugijos kryžius (surinkta 1355 rublių, prisidėta konkrečiu darbu). Tais pačiais metais rugsėjo 9 d. aukotos šv. Mišios Švč. Trejybės bažnyčioje , po jų - kun. dr. Roberto Pukenio kryžius iškilmingai pašventintas (iškilmėse dalyvavo poetas Kęstutis Genys, 1928 11 03–1996 12 15). Tęsiama tradicija: kasmet rugsėjo 14 d. po šv. Mišių gausiai renkamasi prie išpuošto Kryžiaus. Šventėje dalyvauja vysk. emer. Jonas Kauneckas, Panevėžio miesto dvasininkai, ateitininkai, Panevėžio jaunimo centro savanoriai, mokyklų ir gimnazijų mokiniai, pedagogai ir kt.
1991 m. draugija rinko aukas Lietuvos Nepriklausomybės Gynimo fondui, 1992 m. vyko Marijonų koplyčios restauravimo darbai (surinkta 3760 rublių), 1996 m. buvo paaukota 600 litų Marijonų koplyčios išlaikymui. Tais pačiais metais buvo renkamos aukos ir užprašomos Šv. Mišios 32-ose Lietuvos bažnyčiose, dėkojant Dievui už laisvę.
1996–2002 m. Panevėžio miesto Gyvojo Rožinio draugijai vadovavo sesuo Apolonija Barauskaitė, nuo 2002 m. - Valerija Mikėnienė ir Aldona Butkevičienė. Nuo 2003 m. draugijai vadovauja Nijolė Gylienė.
Rožinio draugijos formavimasis (2003-2004)
2002 m. Panevėžio mieste atsiradus sektai, dalis suklaidintų draugijos narių tapo naujojo judėjimo sekėjais. Padėtis stabilizavosi, kuomet 2003 m. kovo mėnesį įvyko draugijos narių susirinkimas ir draugija pradėjo atsinaujinimą. Prasidėjo būrelių performavimas, nes popiežius Jonas Paulius II įvedė Šviesos slėpinių dalį. Prie draugijos veiklos prisijungė gausus būrys naujų narių (iki 700 maldininkų).
Nuo 2003 m. iki dabar kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį yra užprašomos Šv. Mišios, į kurias susirenka per 500 draugijos maldininkų. Pastoviai organizuojamos piligriminės kelionės į Lietuvos ir užsienio bažnyčias (vidutiniškai per metus išvykstama apie 11 kartų, kartą metuose vykstame į Lenkiją).
200 4 m. buvo iškilmingai švenčiamas Panevėžio miesto draugijos atsikūrimo 25-metis: Kryžių kalne pastatytas kryžius, aukotos šv. Mišios, agapė (dalyvavo per 500 narių); pradėtas leisti leidinys „Marija - Dievo laiškas“ (iki dabar leidinys tapo žurnalu, yra pastovios rubrikos, atspindinčios draugijos veiklą visoje vyskupijoje).
Švenčiant Panevėžio miesto draugijos atkūrimo 25-ąsias metines, vadovei N. Gylienei ir kun. Kosto Balsio auklėtiniui kun. A. Šukiui kilo mintis įkurti Gyvojo Rožinio draugiją Panevėžio vyskupijoje. Tais pačiais metais buvo gautas Popiežiaus Jono Pauliaus II palaiminimas besikuriančios draugijos vyskupijoje nariams.
Gyvojo Rožinio draugija Panevėžio vyskupijoje. Istorija
2004 m. rugsėjo 26 d., Panevėžio Vyskupijos kurijos įsteigimo raštu, įkurta draugija Panevėžio vyskupijoje ir pavadinta: Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugija. Sudaryta iniciatyvinė grupė organizaciniams klausimams spręsti: vadovė N. Gylienė, dvasios vadovas kun. Andrius Šukys (2004-2007), kiti nariai. Minėtam kunigui tapus parapijų klebonu, vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos dvasios vadovu buvo paskirtas Zarasų dekanas Zarasų klebonas kun. R. Kavaliauskas (2007- iki dabar).
Sudaryti įstatai, apibrėžiantys draugijos tikslus ir veiklos kryptis; numatyta struktūra. Gyvojo Rožinio draugijos himnu pasirinkta giesmė „Su galinga Rožinio malda“, kuria pradedami visi draugijos renginiai ir susitikimai; credo - „kilti ir kelti“. Kiekvienas maldininkas, metus buvęs draugijos nariu, gauna draugijos nario liudijimą, kuris yra pašventintas (iškeliaujant į Amžinybę tarnauja kaip paveikslėlis). Kiekvienas dekanatas maldininkų lėšomis yra įsigijęs Gyvojo Rožinio vėliavą, skirtą iškilmėms. Šiuo metu tik trijose Panevėžio vyskupijos parapijose nėra nė vieno draugijos nario: siekiama, kad Rožinio malda apjungtų visą vyskupiją.
Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, monsinjorą Petrą Baltušką apdovanojus Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2004 07 06). Iš kairės: kun. Andrius Šukys, dr. Aldona Vasiliauskienė, mons. Petras Baltuška ir Utenos meras Alvydas Katinas
Draugijos struktūra, valdymas, finansavimas
Vadovaujantis įstatais, vyskupijos dekanatuose nuolat yra buriami Gyvojo Rožinio maldininkų būreliai (iš 20 narių). Kiekvienas būrelio narys įsipareigoja kasdien melstis vieną jam nurodytą Rožinio slėpinį numatyta intencija. (Maldos intencijų sąrašą sudaro draugijos dvasios vadovas, informacija pateikiame draugijos leidinyje).
Būreliui vadovauja būrelio vadovas ir pavaduotojas: vadovo pareigos ir atsakomybė yra apibrėžti būrelio vadovo atmintinėje, kurią parūpina dekanato draugijos vadovas. (Dekanate draugijos veiklai vadovauja dekanato draugijos vadovas drauge su komiteto nariais.) Komiteto nariai yra renkami susirinkimuose arba juos deleguoja būrelių nariai. Komiteto nariai tarpusavyje pasiskirsto pareigomis: išrenkamas dekanato draugijos vadovas, pavaduotojas, iždininkas, sekretorė. Dekanatų draugijos vadovai sudaro vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos komitetą. Draugijos veiklą koordinuoja vyskupo paskirtas dvasios vadovas.
Dekanatų Gyvojo Rožinio veiklos niekas nedotuoja ir nefinansuoja: veikiama iš narių aukų. Pagrindines išlaidas sudaro aukos Šv. Mišioms bei leidinio „Marija - Dievo laiškas“ leidyba. Kasmečio kongreso išlaidas padengia parapija, kurioje vyksta kongresas, ir draugijos narių aukos.
Draugijos veikla parapijose
Metų pabaigoje dekanatuose yra sudaromi veiklos planai kitiems metams, kurie yra aptariami komiteto posėdžiuose. Jais remiantis yra sudaromas bendras vyskupijos draugijos veiklos planas metams. Jis metų pradžioje aptariamas išplėstiniame vyskupijos komiteto posėdyje.
Draugijos nariai yra ištikimi pagalbininkai parapijose. Prieš sekmadienio šv. Mišias bendruomenėje meldžiasi Rožinio maldą, dalyvauja Švč. Sakramento adoracijoje ir procesijoje, patarnauja Žodžio ir Aukos liturgijose, rūpinasi bažnyčių tvarka ir puošimu, lanko ligonius ir segančius draugijos narius, organizuoja piligrimines keliones (Šiluva, Krekenava ir kt.) ir draugijos dekanato dienas, kasmet dalyvauja kongresuose (beje, juose esti ir svečių iš kitų vyskupijų), aktyviai švenčia Šv. Kryžiaus Išaukštinimo šventę, kurios metu tvarko apleistus kryžius. Organizuoja gegužines, birželines, spalines pamaldas parapijose ir pan. Į draugijos veiklą įtraukiamos šeimos ir jaunimas. Prieš Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas draugijos nariai dalyvauja rekolekcijose, nuolatinėse katechezėse.
Draugijos nariai dalyvauja laidotuvėse, skatina prisidėti prie išlaidų pinigine auka (atsisakant gėlių), užprašo šv. Mišias už mirusįjį, meldžiasi šermenyse Rožinio maldą, dalyvauja laidotuvių šv. Mišiose ir kitose apeigose.
Panevėžio miesto draugijos nariai nuolat lankosi Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, talkina kunigams, meldžiasi.
Remiantis naujausiais duomenimis 97 proc. draugijos narių sudaro moterys ir tik 3 proc. - vyrai (vidutinis maldininkų amžius - per 60 metų; per metus miršta vidutiniškai 30-40 maldininkų; gretas pildo nauji nariai; maldininkų tarpe mažai jaunimo).
Panevėžio vyskupijos draugija mielai bendradarbiauja su Kaišiadorių vyskupijos, Šiaulių vyskupijos Tytuvėnų parapijos, Vilniaus miesto Gyvojo Rožinio bendruomenėmis ir pan.
Kun. Andrius Šukys - pirmasis Gyvojo Rožinio draugijos dvasios vadovas
Primintina, kad kun. A. Šukys 2004–2007 m. buvo įkurtos Panevėžio vyskupijoje Gyvojo Rožinio draugijos pirmuoju dvasios vadovu. 2004 metais, būdamas Utenos Dievo Apvaizdos parapijos vikaru, kartu su Gyvojo Rožinio draugijos vadove Panevėžio vyskupijoje Nijole Gyliene rengė pirmąjį Gyvojo Rožinio draugijos kongresą Utenoje, kuris kasmet buvo organizuojamas vis kitame dekanate. Nuo 2004 metų pradėtas leisti kasmetinis leidinys „Marija – Dievo laiškas“; nuveikti kiti jau aptarti darbai.
Atgal
.jpg)
