VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

10 03. Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos „Močiučių klubo“ piligrimystė

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Šįmet, švenčiant Šeimos metus, Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidai (Šilinės) Šiluvoje vyko rugsėjo 7–15 d. Šventasis Jonas Paulius II 1993 metais lankydamasis Šiluvoje meldėsi „Apsaugok šeimų židinių džiaugsmą“. Tad šiais metais Šilinių atlaidų centre – visų Lietuvos šeimų užtarimas.

Kiekviena diena turėjo savo pagrindinę temą, tarkim, rugsėjo 9 d. – Lietuvos kariuomenės diena, rugsėjo 10 d. skirta kunigams – Kunigų diena, rugsėjo 11 d. – Katalikiškų bendruomenių diena.

Išvykstančius maldininkus į Šiluvą išlydi Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas t. Pavlo Jachimecas OSBM, prašydamas visų melstis už Ukrainą, už Švč. Trejybės bažnyčią ir besidarbuojančius ukrainiečių dvasininkus. Iš dešinės: kun. t. Pavlo Jachimec OSBM, kun. dr. Mindaugas Ragaišis, Veronika Jakštienė, Stanislava Laimutė Beinorienė, p. Aldona, Aldona Kugelevičienė, Anna Laukaitienė, Eugenija Mačiulienė, Laimutė Žičkienė, Janina Narūnienė, Birytė Bičkauskienė, Aldona Maželytė, Marija-Milda Kavaliauskienė, Marija Rūta Surotkevičienė, Elena Pivoriūnaitė. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Ypatinga maldos nuotaika ir intencijos šiais neramiais laikais, karinių konfliktų akivaizdoje, lydėjo Lietuvos kariuomenės dieną rugsėjo 9-ąją, Šiluvoje prašant taikos pasauliui ir mūsų namams, meldžiantis už tuos, kurie dalyvauja taikos misijose, už Lietuvos karius, partizanus, šaulius, jų šeimas.

Katalikiškų bendruomenių diena

Katalikiškų bendruomenių dieną į Šiluvą iš Lietuvos vyskupijų atvyko įvairių maldos grupių atstovai: Gyvojo Rožinio, Marijos legiono, pasauliečių pranciškonų, Jėzuitiško pamaldumo, jaunųjų ateitininkų, Šventojo Rašto studijų, Šeimos centrų, „Caritas“ ir kt.

Rugsėjo 11 d. Piligrimų sielovadoje talkino Raseinių dekanato kunigai. Buvo melstasi tokiomis intencijomis: meldžiant Šventosios Dvasios vedimo skelbiant Gerąją Naujieną, dėkojant Dievui už malonę priklausyti Kristaus Bažnyčiai ir patarnauti joje, už pašaukimus į pašvęstąjį gyvenimą bei katalikiškas bendruomenes, kad katalikiškos bendruomenės savo veikla ir gyvenimu liudytų Prisikėlusį Kristų, o taip pat melstasi už Marijos radijo geradarius, savanorius ir darbuotojus minint 10 metų Marijos radijo veiklos sukaktį.

Vilniuje prie Šv. Mikalojaus bažnyčios prieš išvykstant į Šiluvą. Iš dešinės: t. Pavlo Jachimec OSBM, Valdas Luneckas, dr. kun. Mindaugas Ragaišis ir organizatorė Aldona Kugelevičienė

Itin daug – per 400 – į Šiluvą atvyko Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos narių: prieš šv. Mišias dekanatų atstovai procesijoje ėjo su savo vėliavomis. Tarp jų, kaip visada, gražiai atrodė Kupiškio dekanato Gyvojo rožinio 53 atstovai, vadovaujami nepailstančios Aldonos Ramanauskienės, atvykę ir šešių Kupiškio dekanato parapijų: Antašavos, Kupiškio, Palėvenės, Palėvenėlės, Subačiaus, Šimonių.

Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos tikintieji Šiluvoje

Rugsėjo 11 d. į Švč. Mergelės Marijos atlaidus Šiluvoje vyko ir Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos 16 maldininkų grupelę, kurią lydėjo kun. dr. Mindaugas Ragaišis. Naujasis parapijos klebonas kun. Aušvydas Belickas, padovanojęs parapijai maldingą kelionę, išlydėjo parapijiečius, linkėdamas maldingos Dievo palaimintos dienos.

2004 m. Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijoje tuometinio klebono kun. Medardo Čeponio suburtas „Močiučių klubas“, vienas iš veikliausių tarp įvairių parapijoje veikiančių maldos grupių. Antradieniais po rytmetinių šv. Mišių parapijos namų salėje „Močiučių klubas“ organizuoja maldos pusryčius. Juose ne kartą dalyvavo Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas ukrainietis vienuolis t. Pavlo Jachimecas OSBM. T. Pavlo ne kartą yra dalyvavęs šv. Mišiose, be to, šv. Mišias Šv. Mikalojaus bažnyčioje ukrainiečių kalba yra aukoję Vilniuje gyvenantys ir iš Ukrainos atvykę Rytų (graikų) apeigų katalikai vienuoliai bazilijonai.

Tad neatsitiktinai, prieš išvykstant piligrimams į Šiluvą, atskubėjo Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas t. Pavlo Jachimecas OSBM, linkėdamas maldingos kelionės ir prašydamas pasimelsti už Ukrainą, jos taiką ir laisvę, už ukrainiečių bažnyčią Vilniuje, kuriai reikia gausybės lėšų remontams, už bazilijonų vienuolyną.

Vykstant į Šiluvą Švč. Mergelės Marijos Rožinis pirmiausia ir buvo skirtas Ukrainai ir vienuoliams bazilijonams. Už Ukrainą melstasi Apsireiškimo koplyčioje, pagrindinių šv. Mišių Šiluvoje metu bei individualiai.

Iš vysk. Rimanto Norvilo pamokslo

Pagrindinėse (12 val.) šv. Mišiose meldėsi Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, ir vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, pasakęs įspūdingą pamokslą, per 20 kunigų ir pilna aikštė tikinčiųjų.

Vyskupas kalbėjo, kad Bažnyčia susideda iš daugybės organizmų – vyskupijų, parapijų, pašvęstojo gyvenimo institucijų ir įvairių tikinčiųjų bendruomenių, parapijų grupių: maldų, Šventojo Rašto, karitatyvinių, jaunimo sielovados, chorų, katalikiškų organizacijų, judėjimų, kitokių iniciatyvų. Sutelktos įvairios tikinčiųjų grupės palaiko pačios Bažnyčios gyvybingumą, padeda augti tikėjime tų grupių nariams. Vyskupas džiaugėsi, kad tokių grupių Lietuvoje yra gana nemaža. Kiekviena bendraujanti tikinčiųjų grupė yra svarbi tuo, kad joje dalyvauja ir Jėzus Kristus. Dalyvaudamas mūsų bendrystėje, sakė vyskupas, jis padaro mūsų bendruomenę, taigi ir mus pačius, kilnesniais, šviesesniais, pakelia į kitą lygmenį, apdovanodamas gausiomis dovanomis. Didesnis Viešpaties artumo išgyvenimas kiekvieną tikinčiųjų bendruomenės susibūrimo narį padaro laimingesniu, leidžia pamiršti sunkumus, į gyvenimiškas problemas pažvelgti kitomis akimis. O tai patirti yra didelė dovana.

Per tikinčiųjų bendrystės patirtį galime geriau įsisąmoninti ir apaštalo Pauliaus žodžius, Laiške romiečiams: „Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią ... bet gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame „Aba, Tėve!”

Vyskupas akcentavo, kad bendruomenėje besiskleidžianti gyva tikėjimo patirtis byloja apie tai, kad žemiškajame gyvenime mokomasi bendrauti su Dievu. Taip ruošiamasi amžinajam gyvenimui, kuriame Jį regėsime atvirai. Artimo buvimo su Dievu patirtys leidžia stiprėti dvasiškai, stiprinti savo asmeninį ryšį, kuris pamažu tampa gyvenimo tikslu.

Toks krikščioniškos bendrystės supratimas skatina nelikti tik stebėtojais, bet dalintis ta bendryste, ją skleisti kaip gėrį, galintį daugelio žmonių gyvenimus padaryti daug prasmingesniais.

Vyskupas Rimantas Norvila dėkojo visų katalikiškų bendruomenių nariams už pasišventimą, kasdieninę veiklą. „Tegul Šiluvos Dievo Motina lydi jus savo maloninga globa ir nepaliaujama pagalba“.

Jubiliejinės datos Šiluvoje

Svarbu prisiminti, kad šįmet suėjo 90 metų, kai Šiluvoje 1924 m. rugsėjo 8 d. buvo pašventinta 44 metrų aukščio Apsireiškimo koplyčia (skulptorius ir architektas Antanas Vivulskis, 1877 02 20–1919 01 10), pastatyta ant akmens, kur, tikima, 1608 metais apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Šįmet sukanka ir 95 metai nuo šio architekto mirties...

Piligrimai – vienuolių bazilijonų keliais

Po šv. Mišių, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijiečiai, grįždami į Vilnių, pabuvojo kadaise vienuolių bazilijonų įkurtame miestelyje – Bazilionuose, ten esančioje Šv. Bazilijaus Didžiojo vardu tituluotojo bažnyčioje.

Prie paminklo Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui, pastatyto prie Bazilionų mokyklos. Kairėje mokytoja Rita Mažunavičienė, mokyklos direktorius Rimantas Gorys, kun. dr. Mindaugas Ragaišis ir Šv. Mikalojaus parapijos maldininkų grupelė

Vilniaus piligrimai grožėjosi prie mokyklos pastatyta ir 2009 m. pašventinta (ukrainiečių bei lietuvių kunigų) Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui skirta keturių metrų aukščio ąžuoline skulptūra (skulptorė – Birutė Kaperavičienė). Tai pirmoji skulptūra ukrainiečiams pastatyta Lietuvoje (Tarasui Ševčenkai Vilniuje pastatyta tik 2011 m.), ir pirmoji skulptūra pasaulyje skirta Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui – vieninteliam ordinui, įkurtam Lietuvoje, kuris 2017 m. minės savo sudėtingos istorijos 400 metų jubiliejų.

 Mokykloje apžiūrėta sukaupta medžiaga skirta Ukrainos kultūrai, jos istorijai, o ypač gausi – vienuoliams bazilijonams, kuri patalpinta Dr. Aldonos Vasiliauskienės klasėje. Ją 2013 m. gruodžio 19 d. atidarė Ypatingasis ir Įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenko. Apie šioje klasėje sukauptą medžiagą pasakojo straipsnio autorė.

Bazilionų mokykloje (Šiaulių r.) piligrimai iš Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos apžiūri dr. Aldonos Vasiliauskienės klasės stendus, diskutuoja. Dešinėje kun. dr. Mindaugas Ragaišis

Apie kitą vardinę– Barboros Mejerytės (1898 12 15 – 1982 01 03) – klasę, atidarytą 2012 m. gruodžio 14 d. pasakojo direktoriaus pavaduotoja Irena Vaičiulienė. Barbora Mejerytė buvusi šios mokyklos pedagogė (1945–1949). Ji – žinoma vertėja iš anglų anglų kalbos į lietuvių kalbą išvertė Džono Golsvotčio „Forsaitų sagą“; Valterio Skoto „Aivenhą“; Čarlzo Dikenso „Dombis ir sūnūs“ . Rašė apsakymus, eilėraščius, literatūros kritikos straipsnius. Žinoma ir kaip visuomenės veikėja. B. Mejerytė paliko rankraštyje romaną, kurį Bazilionų vidurinės mokyklos direktorius Rimantas Gorys su pedagogais parengė spaudai, sudaro finansavimą ir 2008 m. išleido. Barboros Mejerytės romanas „Jonė“ buvo pristatytas ir Vilniuje Beatričės Grincevičiūtės memorialiniame bute – muziejuje.

Ne tik klasės pavadinimu įamžintas Barboros Mejerytės vardas. Jos vardu Bazilionuose pavadinta gatvė, kurioje yra mokykla.

Tačiau ir B. Mejerytės klasės stendų nuotraukose gausu svečių iš Ukrainos – vienuolių bazilijonų dalyvavusių įvairiuose mokyklos renginiuose, skirtuose B. Mejerytei.

Piligrimai iš Vilniaus stebėjosi, kad tokioje nedidelėje kaimo mokykloje sukaupta tiek daug medžiagos savo krašto istorijai. Žavėjosi mokyklos kolektyvo gebėjimu įforminti tą sukauptą medžiagą ir ją perteikti įvairiomis formomis.

Šiluvoje prie Kupiškio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos vėliavos. Iš dešinės gydytoja iš Švėkšnos Alvyda Urniežiūtė, Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos dvasios vadovas Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas, Ona Karazijienė, vėliavą laiko Stasys Skabeikis, Bronislava Gurklienė ir Kupiškio Gyvojo Rožinio draugijos pirmininkė Aldona Ramanauskienė

Apžiūrėjus klases, išklausius pasakojimų, svečiai iš Vilniaus buvo pakviesti prie tradicinių, pačioje mokykloje kepamų ypatingų bulkučių ir kavos ar arbatos puodelio. Čia galėjo pratęsti užsimezgusius pokalbius, išsiaiškinti dominančius klausimus.

Mokyklos direktorius parodė naują, jau antrąjį „Padubysio kronikos“ numerį, pristatė jo turinį, sukeldamas nuostabą ir nuoširdų susidomėjimą.

Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos „Močiučių klubo“ piligrimės kartu su kun. dr. Mindaugu Ragaišiu apžiūrėjo Šv. Bazilijaus Didžiojo (vienintelę tokiu vardu Lietuvoje tituluojamą) bažnyčią, bendravo su parapijos klebonu kun. Stanislovu Žukauskiu. Sugiedoję giesmę Švč. M. Marijai ir pasimeldę Ukrainos intencija, iškeliavo į Vilnių.

Pakeliui straipsnio autorė maldininkams pasakojo apie Šv. Bazilijų Didįjį, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, šv. Juozapatą, mokyklos veiklą garsinant vienuolius bazilijonus ir ordiną, mokyklos ryšius su Vilniaus Švč.Trejybės bažnyčia, t. Pavlo, su Ukrainos ambasada ir su Ukraina. Pasakota apie t. kun. Vasilijų Zinko (1922 02 15–1947 06 01–2008 04 23), jo veiklą Argentinoje ir Brazilijoje, o sugrįžus jau į Nepriklausomą Ukrainą, keliones į Lietuvą. Jis tapo dažnu svečiu ir Bazilionų mokykloje. Pasakota apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui organizuotas konferencijas Lietuvoje ir Ukrainoje.

Tad piligrimystės į Šiluvą metu ne tik buvo melstasi už Ukrainą, bet ir daug sužinota apie šią šalį, jos tikinčiuosius, vienuolius bazilijonus, palikusius ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje.

Atgal