Religija
10 11. Piligriminė kelionė į Šventąją Žemę (2013.11.11 - 11.19)(1 dalis)
Stasė Petkienė
Kodėl ten keliavau, kodėl 5 metus tyliai svajojau, girdėdama ten kviečiantį balsą, o pastaruosius dėmesingai, nuosekliai ruošiausi? Reikėjo pavaikščioti Kristaus takais, bent truputį labiau pažinti Viešpaties išmintį, kad galėčiau ja vadovautis savo gyvenime (asmens, šeimos ir pasaulio). Piligriminė kelionė pakylėjo mūsų širdis ir protą į Jėzaus tikrovę - Jis pripildė mus vilties, džiugesio, tikrumo. Be to, patyrėme, kaip meldžiasi ir švenčia judėjai (Šabo dieną šeštadieniais) ir musulmonai (penktadieniais).
Šačių Šv. Jono bažnyčios klebonas Kęstutis Pajaujis. Nuotraukų autorės: Stasė Petkienė ir Marija Tebėraitė
Grupės vadovas – Šačių Šv. Jono bažnyčios klebonas Kęstutis Pajaujis (jis penktą kartą lietuvių katalikų grupes atveda į Šv.Žemę) keliskart teigė: „Priimkite šitą kelionę kaip didžiausią savo gyvenime Dievo dovaną.“ Neabejoju, jog tuo visi patikėjome. Kartu keliauja kunigas Donatas.
Šventoji Žemė – tai vienintelė vieta pasaulyje, kur Viešpats, nusileidęs ant debesies, per pranašus kalbėjo žmonėms, savo tautai (skaitykime ST), kur mūsų Išganytojas Jėzus Kristus gimė, mokydamas apaštalus parodė savo dieviškumą, kur buvo nukankintas ir prisikėlė, pagaliau visame pasaulyje sukūrė ir tebekuria Krikščioniškąją tautą. Šv.Žemė – tai istorijos ir dailės pamoka, nes tūkstančių pasaulyje garsių paveikslų, freskų siužetai, istorijos įvyko būtent čia. Viską galima paliesti kojomis, rankomis, širdimi, lūpomis.
Teksto autorė Stasė Petkienė su kelionės drauge Marija
Kelionės metu kasdien buvo laikomos Šv.Mišios; autobuse ryto malda, kalbama Rožinio viena dalis, kalbamas Dievo Gailestingumo vainikėlis, bendra malda prieš valgį. Kunigas Kęstutis dažnai laimino mus ir mūsų artimuosius, likusius namuose, meldėmės už mūsų mirusiuosius.
Prieš išvykstant Šv.Mišios Vilniuje, Dievo Gailestingumo šventovėje; prašome kelionėje Viešpaties pagalbos ir Marijos globos. 17 val. skrydis į Kijevą, 23 val. nusileidžiame Tel Avivo aerouoste. Pervažiuojame žibančią, masoniškais ženklais žvilgančią Izraelio sostinę (nors daug kas sostine laiko Jeruzalę). Nakvynė Žemutinėje Galilėjoje.
Lapkričio 12 d. Kun. Kęstutis. „Marija, Tu buvai šios žemės dukra. Padėk mums, kad mes visada laikytume Tave savo širdyje“. Kelionės po Izraelį gidas - Maikas, viešbučio savininkas, arabas krikščionis, kunigo Kęstučio bičiulis, pasakoja anglų kalba, kun. Kęstutis mums išverčia.
Nelietuviškas kraštovaizdis
Gamtovaizdis tikrai nelietuviškas: kalvos, uolynai, akmenynai su mažais dirbamos žemės ploteliais. Kur ne kur palmių, apelsinų giraitės. Gražūs nedideli miesteliai, siauros, kalnuotos, vingiuotos gatvės, pilnos žydinčių krūmų. Itin vešlūs raudonais, baltais, geltonais, violetiniais žiedais krėzijų krūmai. Pakelėse ir gatvėse auga aukšti eukaliptai, palmės, kiparisai, kadagiai, šilkmedžiai, Libano kedrai, erškėtrožių bei granatų krūmai; alyvmedžių giraitės (kaip obelys, tik lapai kaip šaltalankių). Šiltnamiuose kas 3 mėnesiai sodinami augalai (Izraelio šiltnamiai chemizuoti). Izraelis – turtinga šalis; jos verslai: ginklai, deimantai (šiuos atsiveža iš Afrikos), turizmas (piligrimystė), medvilnė, šiltnamiai. Izraelyje nėra privačių mokyklų, nes valstybinės mokyklos visos geros.
Senoji Palestina yra 3 religijų lopšys: judaizmo, krikščionybės ir islamo. Senovės pasakojimas: Abraomas buvęs atėjęs į tą vietą, kur dabar mečetė; Abraomas čia augusiuose krūmuose norėjęs paaukoti Izaoką. Žydai ir musulmonai yra pusbroliai: žydai – Izaoko palikuonys, musulmonai – Izmaelio. X a. prieš Kr. karalius Dovydas čia pastatęs miestą. Islamas: musulmonai tiki amžinuoju Dievu Alachu ir paskutiniuoju jo pranašu Mahometu. Atsirado VIII a. Arabijoje. Šventoji jų knyga yra Koranas. Judaizmas: yra trijų rūšių žydai: 1.Žydai ortodoksai (tikrieji) daugiausia gyvena Jeruzalėje. Žydų tikėjimas ir tradicija remiasi ST, ypač „Penkiaknyge“, vadinamąja Tora, kuri yra dieviškos kilmės. Dievas vadinamas Jehova (lietuviškai – Viešpats); Visais amžiais žydai turėjo daug apsišaukėlių ir netikrų mesijų. Daugeliui ir Jėzus Kristus buvo suklaidintas mesijas. Žydai bendradarbiavo su užkariautojais romėnais nukankinant Jėzų. Išgelbėjimas žydams pirmiausia siejasi ne su asmens, o su tautos išlaisvinimu ir išvadavimu iš fizinės, politinės ir socialinės priespaudos. Judaizmo turinys – šabo laikymasis, religinės šventės, festivaliai, kurių esmė – minėti tradicijas, Izraelio istoriją, Dievo santykius su savo tauta praeityje, košerinis (tinkamas) maistas; Toros mokymasis ir citavimas, tvirtos šeimos, apranga: kipa (dar vadinama jarmulka), juodos skrybėlės, aukštos kailinės kepurės, juodi kostiumai ir moterų sijonai, mėlyna ir balta spalvos. Žydai, matome, nešioja ilgus plaukus, peisus, priekyje supintas kaseles; jų nesikirps, kol Jeruzalėje nebus pastatyta trečioji šventykla. (Karaliaus Saliamono šventykla Jeruzalėje buvo pastatyta X a. prieš Kr., ją sugriovė babiloniečiai; izraelitai raudodami atgailavo ir meldė Dievo pagalbos atstatyti šventyklą. Valdant persams, 516 m. prieš Kr., buvo pastatyta Antroji šventykla – šią 70 m. po Kr. sugriovė romėnai; Raudų siena yra Antrosios šventyklos likučiai. Už Raudų sienos dabar auksiniais stogais iš tolo šviečia mečetė. (Žydai siekė toje vietoje iš musulmonų nusipirkti žemės, bet jiems neparduoda. Tačiau žydai pasikasė po mečete tunelį; jau turi planą, kaip pastatyti trečiąją šventyklą.) Žydų prigimtis yra būti unikalia tauta. Išblaškyti po visą pasaulį, žydai neturėjo savo žemės nei valstybės (Izraelio valstybė sukurta tik 1948 m., per 1967 m. karus teritorija praplėsta.) Žydai ortodoksai visą gyvenimą mokosi „Torą“, meldžiasi, moterys gimdo, augina vaikus; kitokio darbo nedirba. 2.Religiniai žydai gyvena visame Izraelyje. 3. Humanistinis judaizmas - tai žydų tautos kultūrinis paveldas ir istorinė patirtis, o ne tikėjimo išpažinimas.
Svajonių Jeruzalė
Taboro kalnas – autentiška Jėzaus buvimo vieta – stipriai įsirėžia į mūsų atmintį. „Jėzus, paėmęs Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną, užsivedė nuošaliai ant aukšto kalno. Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa.“ (Mt 17, 1-2) Jėzus mokiniams parodė savo dieviškumą. Apie tai ir „Rožinio“ II dalies IV slėpinys „Atsimainymas“. „Jėzau, duok mums ant to kalno pajusti dieviškumą ir suvokimą, kaip mums reikia Tavęs.“ (kun. Kęstutis). Aukšta, didžiulė, trinavė bažnyčia, suprojektuota garsaus italų architekto Bertoluči - Šv. Žemėje jis pastatė 20 katalikų bažnyčių. Centriniame altoriuje įstabus paveikslas: kairėje pusėje Petras, dešiniame šone Jokūbas ir Jonas, vidury kiek aukščiau Jėzus, Jam iš šonų – ant debesėlių didieji pranašai Mozė ir Elijas. Priešais bažnyčią didžiulis šventorius, išpuoštas žydinčių medžių ir gėlių darželiais; pietų pusėje pranciškonų vienuolynas. Pranciškonai čia atvyko XIII a. Musulmonus sužavėjo jų mandagumas ir neturtas, todėl leido saugiai čia būti. 12 val. galingai skamba varpai – lyg balsas iš Dangaus mums: „Tai yra mano mylimas Sūnus“. Ir mes kartojame šypsodamiesi: „Viešpatie, mums gera čia būti.“ Atminty išliks Taboro kalno šiluma, gaivumas, grožis ir ramybė. Ir kažkoks graudulys, pojūtis, kad jau esi Šventojoje Žemėje.
Artėjame prie Galilėjos jūros (Genezareto ežero). Kun. Kęstutis mus vaišina – visus pakviečia į kavinę pietų – valgysime Šv. Petro žuvies. Ir staigmena – dvi laimingosios piligrimės žuvyje suranda po šekelį – Izraelio pinigą. Joms atiteks ir gido prizai. Genezareto vandenyje 0 procentų druskos. 70 procentų Izraelyje sunaudojamo vandens imama iš čia, 30 proc. surenkama iš lietaus. Į ežerą įteka vandeningas, gyvybės pilnas Jordanas ( iš ežero į Negyvąją jūrą jis nutekės siaura juostele). Jordano upėje Jonas pakrikštijo Jėzų ( Mt 3,13-17). Iš tikrųjų Jėzui krikštytis nereikėjo – Jis tik parodė Krikšto sakramentą. Iškilminga ceremonija: visus piligrimus, pasipuošusius baltais Krikšto marškiniais, Jordano upėje (ilgis 251 km) krikštija mus abu kunigai.
Palaiminimų kalnas – aukštoka kalva stačiu šlaitu į ežerą. Čia Jėzus susirinkusiai miniai pasakė Kalno pamokslą - davė 8 palaiminimus (Mt 5, 1-12). Dabar čia gražūs sodai, šventovė, vienuolynas. Kalnelyje po senais, didžiuliais figmedžiais švenčiame Eucharistiją.„Dėkokime Dievui už dovaną būti čia.“
Prie Genezareto ežero atvykstame 17.40 val. Išplaukiame didele, plačia valtimi. Kun. Kęstutis skaito, kaip Jėzus pašaukė pirmuosius mokinius – buvusius žvejus, būsimus apaštalus. Kaip Jėzus nutildė audrą. Kaip mokiniai po nesėkmingos žvejybos, Jėzui primygtinai reikalaujant, nenoromis užmetė tinklą ir ištraukė pilną valktį – 153 žuvis (pastebėkime: tiek „Sveika Marijų“ buvo senajame „Rožinyje“). Kaip Jėzus ėjo vandeniu. Tamsu. Sušvinta Šiaurės žvaigždė, Aušrinė. Kalvų šlaituose žiburiuoja Tiberijaus miestas. Gyvai juntame Jėzaus buvimą šalia.
Skubame į viešbutį. „Tarp mūsų turėjo būti moteris, kuri negalėjo išvažiuoti dėl vyro priešiškumo. Pasimelskime už jį.“ „Dievas ir didžiausią nusikaltėlį gali pasirinkti savo įrankiu. Petras ir po išsigynimo tapo pirmuoju vyskupu, popiežiumi.“ Nakvynė žemutiniame Tiberijuje.
Lapkričio 13 d. Kun. Kęstutis juokauja: „Gal vakar kas ėjote į Galilėjos jūrą – pavaikščioti vandeniu? - Palauksime ledo. – Teks laukti milijoną metų.“ ( Ežeras niekada neužšąla.)
Krikšto atnaujinimas
Tabga – duonos padauginimas (Jn 6, 1-15). 380 m. bizantiečiai čia pastatė bažnyčią. 1982 m. perstatė – dabar benediktinų bažnyčia. „Ir tuomet tai rodė Jėzaus dieviškumą. Jis pasiliko Šv.Komunijoje. Tikėkime: vienas lašas vyno yra visas Jėzus. Šv.Teresė Noiman (ji gyveno XX a. pradžioje)35-ius metus maitinosi vien tik Komunija. Iš Šv. Mišių nedera išeiti be Šv.Komunijos. Lyg iš puotos išeitum nieko neragavęs, tik pauostęs. Kai Šv. Mišių metu kunigas iškelia Ostiją, tikintieji tyliai sako: „Mano Viešpats ir mano Dievas“; kai iškelia kielyką, sako: „Garbė Švenčiausiajam Sakramentui.“ Tabgos bažnyčia nedidelė, romaniškojo stiliaus – storos, masyvios sienos. Asketiškas altorius, po juo autentiškas paminklinis akmuo; grindyse mozaika vaizduoja duonos kepaliukus, pintinę. Tyliai meldžiamės: „Viešpatie, duok man tą maistą, kurio reikia mano kūnui.“
Šv.Petro Primato bažnyčia
Šv.Petro Primato bažnyčia prie Galilėjos jūros (ežero) nedidelė. Čia 2000 m. lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Vartai ir bažnyčia pažymėta pranciškonų kryžiumi. Įspūdingi 8 vitražiniai langai. Prisikėlęs Kristus triskart klausia Petro, ar myli Jį. (Jn 21, 15-17). Pagaliau Jėzus ištaria: „Ganyk mano avis“. Altoriaus priekyje uola. Jėzus: „Ant tos uolos aš pastatysiu Bažnyčią.“ Galilėjos pakrantėje rankiojame gražius akmenėlius, ieškome širdutės – kai kas ir randa. Galilėjos jūroje 174 rūšys žuvų. Didžiulio sodo puošmena – uolos.
Kafernaumas, kur gyvenęs Petras, o kurį laiką ir Jėzus (ir mokesčius mokėjęs), yra prie Galilėjos jūros. Tai pranciškonų erdvė. Gražus Šv.Petro paminklas (Ryškios detalės: rankoje raktai, kitoje – vyskupo popiežiaus skeptras, prie kojų žuvis). Saugomi Petro uošvės namų pamatai. Ant jų pastatyta bažnyčia. Šalia IV a. sinagogos dar išlikusios sienos (viso pasaulio sinagogų vartai nukreipti į Jeruzalę; krikščionių bažnyčių durys – į rytus; iš ten ateis Mesijas). 1969 m. pranciškonai nupirko šią žemę ir visa tai atrado – tiesiog atvertė Evangelijos puslapius. Iki tol vieni tikėjo, kiti ne, kad buvo toks Kafernaumas. O iš tikrųjų Jėzaus laikais buvo nemažas miestas, 18-20 tūkst. gyventojų. Kafernaumas tapo griuvėsiais, nes nepatikėjo Mesiju.
Kafernaumo griuvėsiai
„Kodėl žydai nepatikėjo Jėzumi? Pagal žydų mąstymą, Mesijas turėjo gimti turtingoje šeimoje. Ir vieta netikėjo – gyvulėlių miestas Nazaretas. Žydai iki šiol laukia Mesijo, kuris turi ateiti – tada atsivers Jeruzalės Aukso vartai... Visi Jėzaus apaštalai turėjo žmonas, tik Jonas nevedęs (Jonas – Mergelė – Virginia - Skaistumas). Celibatas privalomas nuo XI a. Jėzaus yra pasakyta: „Kas nori siekti manęs, turi tapti eunuchais dėl Dangaus karalystės.“ Masonai ruošia pasaulį Antikristo atėjimui. Jų ideologija – satanizmas. Masonai džiaugiasi, kad pavyko išjudinti tikėjimo pamatus. Masonų ženklas – piramidė su akimi. Tai velnio akis. Tokį ženklą matome ant JAV 1 dolerio. Masonai tiki Didžiuoju Architektu (velniu). Priima visų religijų atstovus; masonams priklausė Ruso, Didro, Leninas, Stalinas, Hitleris, dabar – Berlusconis; jie stipriai veikia Europos Parlamente – skina kelią homoseksualams; Izraelio parlamente- Knesete - du trečdaliai masonų. Modernieji Tel Avivo pastatai puošiasi masonų ženklais. Kazachstane pastatytas masonų miestas Astanas. Jie valdo milžiniškus pinigus ir daro didelę įtaką pasaulio raidai.“ (kun. K.)
Kana. (Atvykstame 11 val.) Nuo gatvės įspūdinga iš akmenų sumūryta siena (2 m aukščio), ant jos nusvirę žydintys įvairiausių spalvų krūmai. Įėję pro vartus, kylame į kalvą. Sode nišos – koplytėlės piligrimams. Nedidelė pranciškonų bažnyčia, jos požemiuose saugomi 6 indai vynui laikyti. Čia vyko pirmasis Jėzaus stebuklas, kai vestuvėse pritrūkus vyno Jėzus vandenį pavertė vynu (Jn 2,1-12) Pavėsinėje Šv.Mišios. Kun. K.: „Grupėje turime tik vieną sutuoktinių porą; Mišių metu atnaujinsime jų Santuokos Sakramentą. Ir kiekvieną iš Jūsų, kuris šį Sakramentą yra priėmęs, kviečiu individualiai atnaujinti. Šeima yra didžiausia mūsų gyvenimo vertybė. Jonas Paulius II į Marijos litaniją įdėjo naują epitetą „Marija, šeimos karaliene“. Meilė yra ypatinga jėga, galia, pasiaukojimas. Dievas yra meilė. Meilė reiškia: tau noriu gero. Tai nėra asmens meilė sau. Dievas eina ant kryžiaus ir parodo, kas yra meilė. Jėzus eina iki galo. Meilė nebūna lengva – ji visada ir kryžius, skausmas. Be Dievo meilės ištverti neįmanoma. Būtina nuolatos palaikyti ryšį su Dievu. Dėl neištikimybės, dėl girtuoklystės išyra šeimos... Vaikai matė, kaip motina ėjo ant kryžiaus dėl vyro girtuoklystės. Su malda vardan savo vaikų ji ištvėrė. Kana yra Santuokos Sakramento įsteigimo vieta. Kristaus meilė padeda mums tobulinti tarpasmeninę bendrystę. Svarbu išbūti Kristaus meilės liudytoju.“
Marijos Užmigimo bazilika
Kanos krautuvėlėje perkame vestuvių vyno.
Nazaretas (lelija) – nedidelis miestelis. Dabar 120 tūks. gyventojų; 60 proc. yra arabai krikščionys. Kun.K. „Per Mariją atėjo Kristus, per Mariją gavome pirmąjį Jo stebuklą, per Mariją esame čia, Šv.Žemėje, Nazarete.“ Dar autobuse giedame „Viešpaties angelas apreiškė Marijai“. 1982 m. pastatyta didelė moderni Apreiškimo bažnyčia su lelijos formos kupolu. Virš portalo lotyniškas užrašas „Verbum caro factum est et habitant in nobis“ (Ir žodis tapo...) Pirmame aukšte erdvu. Apeiname ratą – praeidami matome autentišką Marijos kambarėlio grotą (tai buvo virtuvė). Antrame aukšte nuostabaus grožio bažnyčia. Prie jos prigludusi Šv.Juozapo bažnyčia, pastatyta ant autentiškų Juozapo namo pamatų. (Kieme dideliais raudonais žiedais puošiasi 4 medžiai – pas mus tokios gėlės vadinamos Kalėdų žvaigžde.) Nėra žinoma, kada Juozapas mirė. Keli vyrai buvo pasiūlyti jaunutei Marijai. Kieno rankose pražys lelija, tas bus jos sužadėtinis. Paveiksluose Šv. Juozapo rankose žydi lelija. Kalbėdami Šv. Juozapo litaniją, turime galimybę melsti užtarimo šeimoms. Siauromis gatvelėmis toli einame prie Marijos šaltinio, kur Marija kasdien eidavo. Dabar jis didelės cerkvės rūsyje; prie šv. vandens tenka palaukti eilėje. Netoli Pieno grota, kur gaminami Pieno grotos milteliai (juos vartoja moteriškomis ligomis negaluojančios) – šio stebuklo prašo ir musulmonės... Kiekvieno mėnesio 13-oji yra Švč. M. Marijos diena (ir Šiluvoje kasmėnesiniai atlaidai).
15 val. – Dievo Gailestingumo vainikėlis.
Pakylame į Karmelio kalnyną – 35 km ilgio, 17 km pločio. Gausūs vynuogynai. Nuo Karmelio iki Betliejaus 170 km. Cezarėjos miestas. Uola „Poncijus Pilotas“. Karmelitų škaplieriai – mini šarvai. Piktoji dvasia tokių neįveiks. Marijos pažadas: „Mirties valandą ginsiu tą, kuris su škaplieriu.“
Į Betliejų mums kelią rodo suspindusi Šiaurės žvaigždė. Žydai turėjo ketinimų Pažadėtąją Žemę įkurti Lietuvoje – XX a. įvykiai sukliudė. „Meilė suvienija, puikybė skiria“ (kun. K.) Nakvynė Betliejaus viešbutyje.
Lapkričio 14 d. Betliejus. Pakylame 7.30 val. Kunigas Kęstutis: „Dėkokime Viešpačiui, kad esame Jėzaus gimtinėje. Čia Dievas pabučiavo žemę. Viešpatie, atsiųsk dabar į žemę Šv.Dvasią.“ Mieste kalvos – ant vienos gražūs namai, ant kitos akmenys, uolos, dar kitur – griuvėsiai ir statomi namai.
Atgal
.jpg)
