VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

03 21. Paskutiniai gimimo metinių akordai

Leonora Zapereckienė

Apkeliavę gražųjį Utenos kraštą Dievo tarno Mečislovo Reinio 130-osioms gimimo metinėms skirti renginiai vasario 13-tą dieną susibėgo į Antalieptę užbaigtuvėms. Šių renginių pradžia taip pat buvo Antalieptėje 2014 metų vasaryje – M. Reinio gimimo mėnesį. Šis bažnytkaimis caro valdžiai 1832 uždarius basųjų karmelitų vienuolyną, o bažnyčią Antalieptėje pavertus stačiatikių cerkve, M. Reinio vaikystės laikais tikintieji lankė Daugailių bažnyčią.

Bibliotekoje prie dr. Aldonos Vasiliauskienės knygų parodos. Sėdi autorė. Stovi iš kairės: Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė, Daugailių pagrindinės mokyklos vyr. mokytoja Rita Jurkevičienė, akademikas Algirdas Gaižutis, dr. kun. Gediminas Jankūnas, Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė, Elena Antonova irBronė Latvėnienė. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Gimtasis kaimas, įsimintinu pavadinimu Madagaskaras, Daugailiai ir Antalieptė (visi, netoli vienas kito) spalvingai įsipynė į Dievo tarno žemiškojo gyvenimo istoriją: gimtieji namai – Madagaskaras, pradinė mokykla – Antalieptė, krikštas, Pirmoji Šv. Komunija, pirmosios Šv. Mišios – Daugailiai. Ten pragyventų metų vaikiška ir jaunuoliška patirtis, mintys, pamąstymai, vėlesniais metais išgryninti ir praturtinti mokslo žiniomis sugulė į jo filosofijos, pedagogikos ar psichologijos mokslo veikalus ir įgavo regimą išraišką M. Reinio valstybinėje, pedagoginėje ir ganytojiškoje veikloje.

Per ištisus 2014 metus 130-ųjų arkivyskupo M. Reinio gimimo metinių renginiai vyko ir už Utenos apskrities ribų, tačiau šios iškilios asmenybės atminimas niekur nebuvo taip betarpiškai išgyventas kaip savame krašte. Iš tikrųjų krašto istorija, jo dvasia, pasaulėjauta jungia išėjusias žmonių kartas su jų palikuonimis. Arkivyskupas M. Reinys tiek daugailiškiams, tiek antalieptiškiams, tiek visai Rytų Aukštaitijai yra artimas ne tik kaip įžymus Lietuvos dvasininkas, politikas, visuomenės veikėjas, kovotojas už tiesą, bet ir kaip paprastas šio krašto žmogus, savas tarp savų, suprantantis šių laikų bėdas ir pasirengęs ištiesti pagalbos ranką. Laiko ir erdvės atstumai šiam ryšiui įtakos neturi.

Pasibaigus renginiui. Iš kairės: pedagogė Leonora Zapereckienė, Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios administratorius kan. Stanislovas Krumpliauskas, Zarasų tarybos narė Stasė Goštautienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė ir ukrainietis t. Maksymas (Mychailas Pišta) OSBM

130-ųjų M. Reinio gimimo metinių užbaigtuvių minėjimas prasidėjo Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Būrys vietinių tikinčiųjų, o taip pat daugailiškių, dusetiškių, zarasiškių atvyko su tautine ir bažnytinėmis vėliavomis. Plevėsavo ir skautų vėliava, kurią lydėjo skautų uniformomis apsirengę vaikinai ir merginos. Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas ir Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos administratorius kan. Stanislovas Krumpliauskas prie bažnyčios durų pasitiko šventės svečius.

Renginio dalyvius džiugino meninė programa. Iš kairės: Dalia Laurinavičienė, Loreta Alaunienė, Valerijus Komar ir Olga Raugienė

Šv. Mišias aukojo Zarasų dekanas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Remigijus Kavaliauskas, Antalieptės parapijos administratorius kan. Stanislovas Krumpliauskas ir Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos klebonas dr. kun. Gediminas Jankūnas. Pamokslą sakęs kun. G. Jankūnas kalbėjo apie žmogaus santykį su Dievu, įvairias dvasines būsenas, kurias žmogus patiria savo kelyje siekdamas Dievo artumo.

Šv. Mišių metu giedojo vargonininkės Loretos Alaunienės suburtas antalieptiškių bažnyčios choras.

Po šv. Mišių dekanas kun. R. Kavaliauskas dėkojo visiems dalyvavusiems šv. Mišiose, pagerbiant Dievo tarną arkivyskupą Mečislovą Reinį. Už turiningą ir platų 20 metų darbą, tyrinėjant arkivyskupo M. Reinio gyvenimą ir veiklą bei jo vardo garsinimą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, dr. Aldonai Vasiliauskienei buvo įteikti du padėkos raštai: dr. kun. G. Jankūnas įteikė Panevėžio vyskupo Liongino Virbalo SJ padėką, o kan. Stanislovas Krumpliauskas savo – Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos administratoriaus padėką.

Iš Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios į Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčią išlydint arkivyskupo M. Reinio biustą (ji laiko šauliukai). Iš kairės: dr. kun. Gediminas Jankūnas, Daugailių pagrindinės mokyklos vyr. mokytoja Rita Jurkevičienė, Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė, šauliukai su M. Reiniu, dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas, kan. Stanislovas Krumpliauskas ir Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė

Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė tikinčiųjų bendruomenės vardu padėkojo Daugailių parapijai už arkivyskupo M. Reinio biustą, kurį 2014 metais – jubiliejiniams M. Reinio metams – Antalieptės bažnyčios tikintieji buvo pasiskolinę iš Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Palydint plojimams, šauliai M. Reinio biustą išnešė iš bažnyčios ir visi jį palydėjo į kelią, atgal į Daugailius – į kelią, kuris nuvingiuoja pro pat arkivyskupo žemiškuosius gimtuosius namus Madagaskare.

Antalieptės tikintieji per visus 2014 metus kartu su kan. S. Krumpliausku kiekvienų šv. Mišių metu meldė pagalbos, užtariant Dievo tarnui M. Reiniui, išlaisvinti iš „pastolių vergijos“ jų gražią bažnyčią, meiliai vadinamą „baltąja gulbe“. Dėl biurokratinių nesusikalbėjimų tarp institucijų, atsakingų už kultūros paveldo išsaugojimą, bažnyčios remontas užtruko, o tiksliau išsireiškus, buvo įstrigęs du dešimtmečius. Ir štai, giliu tikinčiųjų įsitikinimu, 2014 metais šios maldos, užtariant Dievo tarnui M. Reiniui buvo išklausytos. Kan S. Krumpliauskui pagaliau pavyko gauti leidimą vykdyti remonto darbus. Padedant parapijiečiams “baltoji Antalieptės gulbė“ vėl ištiesė sparnus naujam skrydžiui.

Šv. Mišios Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Iš kairės sėdi: kan. Stanislovas Krumpliauskas, dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas ir dr. kun. Gediminas Jankūnas

Išlydėję M. Reinio biustą, tikintieji Mečislovo Reinio gatve pasuko link Antalieptės Kultūros centro. Pakeliui pasimėgavo gardžia kareiviška koše ir arbata, kuriais renginio dalyvius pavaišino pulkininko Prano Saladžiaus šaulių 9-os rinktinės šauliai, kuriuos atlydėjo Rimantas Eigelis.

Kultūros centro biblioteką užpildė vietiniai gyventojai ir būrys svečių. Minėjimą atidarė Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė. Pasidžiaugusi galimybe švęsti 130-ųjų gimimo metinių užbaigtuves Antalieptėje, ji papasakojo apie pastarojo meto pasikeitimus miestelyje, apie didėjantį turistų ir paveldo objekto lankytojų susidomėjimą Antaliepte (praeitais metais apsilankė per 1000 turistų), apie darbščius ir talentingus jos gyventojus. Ypatingai gero žodžio nusipelnė bibliotekos darbuotojos Eglė Steponavičienė ir Halina Striškienė, patraukliai ir funkcionaliai sutvarkiusios bibliotekos patalpas. Žmonės mėgsta čia lankytis, nes knygos, žurnalai, laikraščiai aiškiai ir matomai išdėstyti lentynose, įrengtos patogios vietos pasiskaitymui pačioje bibliotekoje, atskira erdvė skirta vaikams. Šių darbuotojų iniciatyva surengta arkivyskupo M. Reinio mokslinių darbų kopijų paroda, o taip pat dr. A. Vasiliauskienės parašytų knygų apie mūsų įžymiuosius tautiečius ekspozicija.

Madagaskare, prie Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio gimtojo namo paminklinės lentos, kurioje įrašyta „Arkivyskupo, filosofijos mokslų daktaro Mečislovo Reinio gimtinė 1884 – 1953“. Iš dešinės: ukrainietis t. Maksymas (Mychailas Pišta) OSBM, pedagogė Leonora Zapereckienė, Igoris Gerasimovas

Pagrindinės šio minėjimo pranešėjos dr. A. Vasiliauskienės dėmesio centre buvo arkivyskupo M. Reinio vardo įamžinimo ženklai Lietuvoje ir už jos ribų: bareljefas (1), biustas (1), skulptūros (2), viražai (3), kryžiai (2), koplytstulpis (1), rūpintojėlis (1), paminklinės lentos (4), portretai (6), vienybės medis (1), gatvės (2), mokymo centras (1), auditorijos (2), Arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimo įamžinimo ir pagerbimo komisija (1), Arkivyskupo Mečislovo Reinio fondo taryba (1), simboliniai kapai (3), parodos (3), ekslibrisai (2), pašto ženklas, vokas, poezija, straipsniai periodikoje, mokslo straipsniai ir leidiniai, paskaitos visuomenei, pranešimai konferencijose. Dr. A. Vasiliauskienė smulkiau papasakojo apie jų atsiradimo aplinkybes ar vietoves, kuriose juos galima pamatyti. Pažymėtina, kad ne vienas jų atsirado pačios dr. A. Vasiliauskienės pastangų dėka. Dauguma tų įamžinimo ženklų buvo parodyti ekrane.

Svečias iš Ukrainos, laikinai reziduojantis Vilniuje bazilijonų vienuolis t. Maksymas Pišta, padėkojo už galimybę tarti žodį. Jis teigė, kad arkivyskupas M. Reinys yra žinomas Ukrainos Rytų apeigų katalikų dvasininkams, domimasi jo filosofinėmis ir psichologinėmis įžvalgomis. Arkivyskupas M. Reinys dar žinomas ir todėl, kad jis, kaip ir ukrainiečių studitų archimandritas Klemetijus Šeptyckis – jau 2001 metais paskelbtas palaimintuoju – kalėjo tame pačiame griežto rėžimo kalėjime Vladimire tuo pačiu metu kaip ir M. Reinys, abu ten ir buvo sunaikinti.

Renginio Antalieptės bibliotekoje metu. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: t. Maksymas (Mychailas Pišta) OSBM, akademikas Algirdas Gaižutis, Zarasų tarybos narė Stasė Goštautienė, dr. kun. Gediminas Jankūnas ir Rita Jurkevičienė. Už jos stovi buvęs Antalieptės mokyklos direktorius Vincas Kibirkštis. Antroje eilėje sėdi Albinas Bislys ir Marija Varenbergienė

T. Maksymas OSBM sakė, kad remiantis statistiniais duomenimis didžiąją dalį kalėjusių sovietų lageriuose ukrainiečių kalinių sudarė dvasininkai.

Akademikas Algirdas Gaižutis džiaugėsi, kad gali pabendrauti su savo kraštiečiais tokia prasminga proga. Jis apžvelgė kai kuriuos jaunimo auklėjimo aspektus jo vadovaujamame Lietuvos Edukologijos universitete (LEU), jų tarpe – patriotizmo ugdymą. Nauji ir netikėti gyvenimo iššūkiai skatina ieškoti ir naujų būdų juos spręsti. Gražiu patriotizmo ugdymo pavyzdžiu gali būti LEU ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos studentų susitikimai, jų bendravimas tautinių švenčių progomis. Akademikas prisiminė ir neseniai įvykusį jaudinantį susitikimą su kare prieš separatistus netekusių tėvų vaikais iš Ukrainos. Akademiko mintyse jau bręsta idėja išleisti 5-6 tomų arkivyskupo Mečislovo Reinio raštus. Tai būtų dar vienas svarus Dievo tarno M. Reinio vardo įamžinimo ženklas.

Šaunių Antalieptės saviveiklininkų dainos, akordeono muzika, tautodailininko kryždirbio Prano Savicko sukurti suvenyrai svečiams, aukštaitiškas sūris, gėlės, malonūs asmeniški pasišnekėjimai – visa tai sukūrė atpalaiduojančią, nuoširdžią, neformalią bendravimo atmosferą, o drauge visų kartu sugiedotas Lietuvos himnas, suteikė šventei rimties ir iškilmingumo.

Taigi 130-ųjų M. Reinio gimimo metinių minėjimas Antalieptėje baigėsi. Jis tęsėsi visus 2014 metus įvairiose vietovėse. Daug padaryta, daug sukaupta dokumentinės medžiagos, užrašyta prisiminimų, tačiau dar ne viskas susemta iš rašytinių ir žodinių šaltinių. Kartais ir plono siūlo galas nuveda į didelį kamuolį...

Kan. S. Krumpliauskas (dešinėje) dr. Aldonai Vasiliauskienei įteikia padėką už 20 metų darbo tyrinėjant archivyskupo M. Reinio gyvenimą ir veiklą. Prie altoriaus stovi kan. R. Kavaliauskas (kairėje) ir dr. kun. G. Jankūnas (dešinėje)

Arkivyskupo M. Reinio asmenybėje Bažnyčios šventojo bruožus įžvelgė visi, kam teko su juo bendrauti ar susitikti įvairiose gyvenimo situacijose.

Savo prisiminimuose apie M. Reinį buvęs Vladimiro kalėjimo kalinys dr. Gotthold Starke rašė: „Jo laikysena buvo tikro Bažnyčios šventojo laikysena. Jo autoritetas sklido pro kalėjimo sienas iš vienos griežtai izoliuotos celės kiton. Aš pats gavau daug iš šios prakilnios asmenybės, kurioje jautėsi tvirtas tikėjimas, didelis mokslas, krikščioniškoji meilė ir nusižeminimas“.

Lietuvai labai stinga kanonizuotų šventųjų ir Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio pakėlimas į Altoriaus garbę mūsų tautai būtų didelis džiaugsmas ir dvasinis pakilimas.

Atgal