Religija
05 09. Vienuoliai bazilijonai ir Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos – teologijos studijų bazilijonų instituto kūrimosi istorija
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos-Teologijos studijų bazilijonų institutas yra Briuchovičiuose, netoli Lvovo. Tai vienuolių bazilijonų seminarija. Vieni seminaristai, baigę institutą įšventinami į kunigus, kiti – pasilieka broliais vienuoliais. Jau įšventinti į diakonus vadinami tėvais. Taip kreipiamasi ir į kunigus. Baigusieji mokslus dirba įvairiose bazilijonų aptarnaujamose bažnyčiose ne tik Ukrainoje, bet ir kituose kraštuose, kai kurie žinių gilinti, rašyti ir ginti daktaratą vyksta į Romą ar kitų šalių aukštąsias mokyklas.
Bazilionų mokykloje Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos-Teologijos studijų bazilijonų instituto Briuchovičiuose rektorius mgsr. t. Juozapatas (Andrijus Chaimikas) OSBM (dešinėje) įteikia padėką Šiaulių universiteto doc. dr. Irenai Ramaneckienei už mokslinę veiklą garsinant Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Instituto ryšiai su Lietuva
Vilniuje Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje dirbančiam kunigui Pavlo Jachimecui OSBM (jis baigęs pogrindžio seminariją Ukrainoje), talkina Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos-Teologijos studijų bazilijonų instituto studentai. Čia jie atlieka praktiką, įgyja patirties, susipažįsta su Šv. Bazilijaus Didžiojo Odino lopšiu – Vilniumi, gali padirbėti archyvuose, bibliotekose.
Atvykę į Lietuvą apsilanko Šiluvoje, Kryžių kalne (ten yra ukrainiečių pastatyti du kryžiai), Skapiškyje (veikia paroda „Pažintis su Ukrainos kultūra“, pastatytas Rūpintojėlis, į kurio pamatus įmūryta, žemių iš Vladimiro (prie Kliazmos) miesto kapinių, o ten nežinia kur palaidoti lietuvių, ukrainiečių ir kitų tautų kankiniai).
Pranešimą, skirtą Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos-Teologijos studijų bazilijonų instituto istorijai, skaito mgsr. t. Polikarpas (Volodymyras Marceliukas) OSBM)
Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui skirtos penktosios konferencijos dalyviai 2004 m. lapkričio 13 d. Kryžių kalne pastatė Šv. Juozapatui iš jo gimtinės Voluinės Volodymyro atvežtą kryžių. Pastebėtina, kad tai jau antras ukrainiečių pastatytas kryžius šiame unikaliame paminkliniame ansamblyje. Pirmąjį kryžių ukrainiečiai pastatė Krikščionybės jubiliejiniais – 2000 metais.
Į Lietuvą atvykę tėvai ir broliai bazilijonai lankosi Bazilionuose, Šiauliuose.
Šiauliai
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis nuo 2001 m. (tada vyko pirmoji konferencija, skirta Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui) nuoširdžiai globoja ir rūpinasi vienuoliais bazilijonais, tad jie gana dažni svečiai Šiaulių vyskupijos kurijoje.
XI tarptautinės mokslinės konferencijos dalyviai Bazilionų mokykloje
Atvykę į Šiaulius tėvai ir broliai mielai laukiami Šiaulių universitete. Ryšiai su Šiaulių universitetu siekia irgi 2001 metus - nuo pasirengimo pirmajai Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino tarptautinei mokslinei konferencijai. Universiteto vadovybė, dėstytojai ir studentai ne tik dalyvavo minėtose konferencijose, kurių 6 jau vyko Lietuvoje ir 5 Ukrainoje, bet ir įsijungė į minėtų renginių organizacinius bei mokslinius komitetus. Šiaulių universitetas tapo viena konferencijų organizavimo institucijų.
Tarptautinių – mokslinių konferencijų ciklas „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“ ne tik būrė mokslininkus, bet tapo savotiška baze, kurioje formavosi tolesnė mokslinių ryšių plėtra, išaugusi į bendradarbiavimo sutartis. 2004 m. rugsėjo 30 d. pasirašyta Šiaulių universiteto bendradarbiavimo sutartis su Metropolito Josifo Veljamino Rutskio Filosofijos – Teologijos studijų bazilijonų institutu Briuchovičiuose. Pažymėtina, kad nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje Šiaulių universitetas tapo pirmąja aukštąja mokykla Lietuvoje, pasirašiusia bendradarbiavimo sutartis su Ukrainos mokslo institucija. Akcentuotina, kad Šiaulių universitetas 2005 m. gegužės 12 d. jau organizavo savo dienas minėtame vienuolių bazilijonų institute.
Vienas iš svarbių bendradarbiavimo rezultatų – prof. Genovaitės Kačiušienės paskaitų „Lietuvių kalba ir kultūra“ kursai bazilijonų institute (2007 11 24–12 02 ir 2008 02 23–29). Tai pirmas toks pasirenkamasis kursas studentams vienuoliams bazilijonams. Jie, išklausę antrąjį kursą, sėkmingai laikė egzaminus.
Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos-Teologijos studijų bazilijonų institute studentams didelis dėmesys skiriamas dainavimui
Bazilionai
Bazilionų vidurinė mokykla – dabar tai Bazilionų daugiafunkcinis centras – taipgi gaudžiai bendrauja su vienuoliais bazilijonai.
Bazilionų mokykla ne tik įsijungė į konferencijų organizavimą, pedagogai rengė pranešimus, konferencijų dalyviai gėrėjosi mokinių atliekamais muzikiniais numeriais, bet ir sukaupė nemaža medžiagos ukrainistikai, o svarbiausia – įamžino vienuolių ordiną paminklu – skulptūra, šviečiančia iš toli, keliaujant į mokyklą.
Toks įamžinimas - išskirtinis IX konferencijos (2009 m. spalio 9–11 d.) akcentas – skulptūros Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui šventinimas. Bazilionų vidurinės mokyklos direktoriaus Rimanto Gorio pastangomis prie mokyklos buvo pastatytas beveik 4 metrų aukščio ąžuolinis paminklas (skulptorė Birute Kasperavičienė) Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. Tai pirmas paminklas ukrainiečiams Lietuvoje ir pirmas paminklas pasaulyje įamžinęs Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną. Vienintelė vietovė pasaulyje – Bazilionai – įamžinusi vienuolių bazilijonų vardą dabar tapo ir pirmąja vietove įamžinusia ukrainiečius bei vienuolius.
2015 m. Bazilionų mokykloje vyko trečiasis XI-osios mokslinės konferencijos posėdis „Vasylijus Zinko mūsų atmintyje ir darbuose“.
Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos-Teologijos studijų bazilijonų instituto rektorius nuoširdžiai priima atvykusius mokslininkus iš Lietuvos. Sėdi iš kairės: doc. dr. Irena Ramaneckienė, instituto rektorius mgsr. t. Juozapatas (Andrijus Chaimikas) OSBM, dr. Aldona Vasiliauskienė. Stovi iš kairės studentai bazilijonai: Petro (Andrijus Vengrynas), br. Josafatas (Vasylis Olyjnik) ir Jakivas (Bohdan Šumylo)
Pirmieji du posėdžiai, kaip jau buvo minėta vyko Vilniuje Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje lapkričio 8–9 dienomis. Trečiasis – lapkričio 10 d. Bazilionų mokyklos - daugiafunkcinio centro dr. Aldonos Vasiliauskienės klasėje. Jam pirmininkavo Bazilionų mokyklos direktorius Rimantas Gorys, Šiaulių universiteto rektorius prof. Donatas Jurgaitis ir mgsr. t. Pantalejmonas (Mychailas Salamacha) OSBM.
Šiame posėdyje dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, prof. Vaclovas Tričys, prof. Vytenis Rimkus su žmona, doc. dr. Irena Ramaneckienė, Šiaulių rajono švietimo skyriaus bei spaudos atstovai, net iš Utenos atvykusi rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė, mokyklos pedagogai, svečiai lietuviai bei ukrainiečiai: pasauliečiai bei vienuoliai bazilijonai (tėvai, broliai), vienuolės.
Išklausyti pranešimai, kuriuos perskaitė svečiai iš Lvovo: „Bazilijonų švietimo genezė ir Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos-Teologijos studijų bazilijonų instituto istorija“, kurį perskaitė mgsr. t. Polikarpas (Volodymyras Marceliukas)OSBM) ir „Vienuolis bazilijonas t. Vasylis Zinko“ – perskaitė t. Mychailas (Mykola Lučkivas)OSBM.
Mgsr t. Polikarpo (Volodymyro Marceliuko) OSBM pranešimo tezės
2017 m. vienuoliai bazilijonai minės 400 metų nuo Švč. Trejybės kongregacijos – Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino (lotyniškai – Ordo Sancti Basilii Magni, OSBM), dabar Šv. Juozapato bazilijonų ordino – įsikūrimo Vilniuje. 2014 m. beveik 530 vienuolių penkiuose pasaulio kontinentuose vykdė dvasinį darbą tarp ukrainiečių – Graikų apeigų katalikų.
Tridento susirinkimo (1545–1563) reforma numatė misionierių veiklą, reevangelizuojančią bendruomenes, kuriose plito protestantizmas, t. y. nukreipti tikinčiuosius į krikščionišką doktriną, rūpintis katechizmu, dvasinių knygų sklaida ir katalikiškų giesmių propagavimu. Įgyvendinant Tridento nutarimus dėl seminarijų, reikėjo atlaikyti antikatalikiškas tendencijas ir jausti Unijinės bažnyčios įstatyminę bei turtinę teisę.
Veljaminas Rutskis reformoje „Bazilijonų vienuoliai gali rinkti vyskupus, laikydamiesi Graikų Bažnyčios kanonų“ matė Unijos sėkmę ir bizantiškosios tradicijos tikintiesiems idėjos iškilmingą paskelbimą su Romos Popiežiumi.
Pirmųjų vienuolių auklėjimu rūpinosi noviciatas, kurio tikslas – atsižvelgiant į „Taisykles“, nukreipti vienuolius į šventumo kelią. Vienuoliai, XVII a. organizavę tokį ugdomąjį rengimą Vilniaus ir Biteno vienuolynuose, rėmėsi Šv. Bazilijaus Didžiojo taisyklėmis (taisyklių „Summa“), kuriose nurodyta, kad vienuolio gyvenimo tikslas – gelbėti sielą (-as). Tikslui pasiekti „Taisyklės“ siūlė „per Išpažintį atsisakyti šėtono, pasaulio ir visko, kas su tuo sietina, ir stoti į neturto, skaistumo ir paklusnumo kelią“.
Bazilijonai galėjo sekti ir / ar vadovautis jėzuitų mokyklų pavyzdžiu, t. y. humanitarinio profilio kolegijomis, sukurtomis remiantis paryžietišku auklėjimo metodu „ratio studiorum“ (1599). Humanitarinės studijos apėmė klasikinių kalbų mokymą, antikos klasikų tekstų skaitymą ir retorikos bei homiletikos pagrindų mokymąsi. Paryžietiškas klasikinio paskaitų dėstymo su apklausa (egzaminais) metodas buvo sujungtas su moraliniu – religiniu mokinių auklėjimu. Bažnytinės procesijos, kasdieninės Mišios, brolijos maldos, teatrų vaidinimai buvo nukreipti religinei atmosferai mokykloje formuoti, mokinių tikėjimui ugdyti ir stiprinti.
Vilniaus seminarija tapo aukštąja Teologijos mokykla. Mokyklų prie vienuolijų viršininkais buvo skiriami aukštojo mokslo studijas užsienyje baigę vienuoliai. Josyfas Veljaminas Rutskis aktualizavo mokiniams skirtų knygų ir vadovėlių, publikuotų rusų kalba, idėją. Tų leidinių uždavinys – pasitelkus švietimą, išauklėti naują tikinčiųjų kartą, kuri tenkintų Ordino poreikius ir gintų Unijinės Bažnyčios teises.
Aukščiausio lygio teologinių žinių bazilijonai gaudavo jėzuitų vadovaujamuose universitetuose Romoje, Prahoje, Olomouco ir Braunsbergo kolegijose.
Vienuolių įgytas išsilavinimas praversdavo jiems dirbant seminarijose ir mokyklose, be to, jie rašė katechetinius – liturginius bei poleminius tekstus / kūrinius. Jaunimo auklėjimas buvo pripažintas bazilijonų dvasinės veiklos prioritetu. Prie vienuolynų įkurtose mokyklose ir kolegijose viršininkais tapo vienuoliai, turintys aukštąjį išsilavinimą.
Nors Vilniaus, Minsko ir Umanės mokyklose ir seminarijose buvo mokoma iš anuo metu populiarių rusų kalba parengtų vadovėlių, tačiau tuo neapsiribota – imta įteisinti ir lotynų kalbą. Pagrindinis mokyklų tikslas – Unijinei Bažnyčiai rengti/auklėti bizantiškų apeigų vienuolius, kilusius iš rusėnų tautos (Uniti, natione Rutėną, rito Greco), – būsimus pamokslininkus, išpažinčių klausytojus, parapijų vizitatorius.
1772 m. Galicijos žemės atiteko Austrijai – Vengrijai, kurioje klestėjo Šviečiamojo laikotarpio dvasia bei pasaulietiškos ir politinės kataklizmos. Deja, buvo apribotos, o su laiku net ir uždraustos teologijos studijos. Studentai privalėjo mokytis Stats – seminarijose, turinčiose valstybinių universitetų teologijos skyrius. Vertinant švietimo pokyčius, galima sakyti, kad antiklerikalinės nuotaikos, įsivyravusios dėl mokslo apmokestinimo, žymiai sumažino seminaristų skaičių, nes ne visi išgalėjo baigti mokslą ir pasilikti ordine.
Vienuoliai bazilijonai Skapiškyje prie bažnyčios su seniausiu miestelio gyventoju Jonu Uziela (antras iš dešinės). Iš kairės: br. Franciskas (Pranciškus) (Ivanas Hurniakas), br. Teodoras (Igoris Dutčakas), Jonas Uziela ir T. Pavlo Jachimec OSBM
1882 metų Dobromylo reforma, įgyvendinta tėvų jėzuitų, pakeitė bazilijonų ordino padėtį: Ordinas, vienuolyno teisėmis tapęs nebepavaldus vietos vyskupui ir būdamas atsakingas tik Romos Pontifikui, greitai išaugo – nuo 30 vienuolių iki 220. Ordine įsigaliojo federacinė tvarka: igumenai (vienuolyno vyresnieji) pasidarė juridiškai priklausomi protoigumenui (Ordino vyriausiajam), kurį penkeriems metams rinkdavo bendrame Ordino susirinkime. Provincija kandidatams į vienuolius buvo įsteigusi centrinį noviciatą Domromyle ir Krechive. Prie Dobromylo, Lavrivo, Krystynopolio, Žovkvos bazilijonų vienuolynų buvo atnaujintas retorikos, filosofijos ir teologijos mokymas.
1938 m. rados susirinkime provincijos protoigumenas t. Vitalijus Gradiuk priminė laiškus į Romą, kuriuose rašė apie būtinybę pastatyti vieną tėvų bazilijonų seminariją. Siūlytos šios vietovės: Žovkva, Stryjus, Čortkivai, Bučačiai.
Ordinas švietimo-auklėjimo darbui kūrė mokyklas, internatus, tapusius tikintiesiems krikščioniško liudijimo baze. Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino Rusinų kongregacijos vienuoliai bazilijonai savo krikščioniškas pažiūras gynė ne tik žodžiais – totalitarinės ideologijos metu aukojo ir savo gyvybę. Vienuolių auka primenama Liturgijoje – Šv. Mišių aukoje penkiems Palaimintiesiems: Drohobyčių kankiniams Severijanui, Jakimui ir Vitalijui, Peremyšlio vyskupui kankiniui Juozapatui Kocylovsakiui ir Priašos vyskupui Pavlui Gojdyčiui. Dar keturiems bazilijonams užvestos beatifikacijos bylos: t. Jeremijui Lomnyckiui – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Seserų tarnaičių kongregacijos (SSMI) įkūrėjui, seminarijos Stanislave rektoriui; Ulaškivcų igumenui t. Porfirijui Lucykui, Krechivo igumenui t. Josyfui Zavadiakui iš Boroniavo, kurie, nesutikę pasirašyti dėl perėjimo į stačiatikybę, žuvo sovietų valdžios represiniuose lageriuose.
Pogrindžio metais (1956–1989) vienuolių rengimas, jų formacija vyko sunkiomis, gilios konspiracijos sąlygomis. Kandidatai buvo rengiami individualiai arba 3–4 žmonių grupelėmis. Vienuolių auklėjimą kontroliavo tėvai protoigumenai, skirdami naujokui (novikui) magistrus, arba patys rengė kandidatą vienuoliniam gyvenimui.
XI tarptautinės mokslinės konferencijos dalyviai Bazilionų mokykloje
Jauni vienuoliai, vadovaujami vyresniųjų – t. Pochomijaus (Boryso), t. Makarijaus (Greno), t. Anastasijaus (Kliučyko), t. Antonijaus (Masiuko), t. Jeronimo (Tymčuko) – išsaugojo bazilijonų vienuolių tradicijas ir papročius. Tėvai auklėtojai rodė ištikimybės pavyzdį Pogrindžio/Katakombų bažnyčiai, ir tai virto dvasinių jėgų įkvėpimo šaltiniu jauniems bazilijonams, tarnaujantiems Katakombų Bažnyčiai.
Legalizavus UGAKC, Zoločive prie Kristaus Žengimo į Dangų vienuolyno 1994 m. įkurtas Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos–Teologijos studijų bazilijonų institutas. 1997 metais pradėtos naujų seminarijos pastatų Briuchovičiuose, netoli Lvovo, statybos. 2001 m., atsižvelgiant į OSBM Statutą (695, § 3) dėl patalpų studijų plėtrai netoli Ukrainos katalikų universiteto (UKU), bazilijonų institutas buvo perkeltas į Šv. Juozapo Sužadėtinio Briuchovičių vienuolyną.
Filosofijos – Teologijos studijos yra dalis bendro harmoningo, intelektinio ir dvasinio vienuolių bazilijonų ugdymo. Šių studijų pagrindas dvasinis – misijinis kryptingas bendrumas. Teologijos studijos gimtąja kalba ir papročiai bei apeigos – galimybė studentams pažinti Dievo Žodį, praktikuojant liturgines tradicijas ir katechizaciją plačiai dvasinei veiklai.
Planai ateičiai
Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos–Teologijos studijų bazilijonų instituto dėstytojų bei studentų vardu, instituto rektorius mgsr. t. Juozapatas (Andrijus Chaimikas) OSBM, dėkodamas už ilgametę Bazilionų mokyklos paramą organizuojant mokslines tarptautines konferencijas ir vienuolių bazilijonų globą, pakvietė mokyklos atstovus atvykti į Ukrainą, susipažinti su institutu, Šv. Onufrijaus bazilijonų vienuolynu ir, aplamai su Lvovu.
Ukrainos Švenčiausiojo Gelbėtojo provincijos protoigumenas mgsr. t. Pantalejmonas (Mychailas Salamacha) OSBM, dėkojo Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui, Šiaulių universiteto rektoriui prof. Donatui Jurgaičiui, Bazilionų mokyklos kolektyvui ir visiems, ne tik už suorganizuotą konferenciją, bet ir už tai, kad Ukraina prisimenama maldose, šv. Mišių aukoje visoje Lietuvoje, už materialinę pagalbą. „Maldos galybė – didžiulė, - sakė protoigumenas. – Ačiū, kad jūs savo maldomis palaikote Ukrainos laisvės siekį. Prašome ir toliau melstis!“
Atgal
.jpg)
(1).png)
