Religija
06 23. M. Reinio vardas įamžintas piligrimyste
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Piligrimystė Lietuvoje – žinomas reiškinys, pasižymintis įvairiomis formomis. Joms būdinga savita paskirtis ir turinys. Maldinga kelionė Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) vardo įamžinimo keliais Lietuvoje pradėta rengti 2010 m. rudenį ir tęsėsi iki piligrimystės pradžios 2013 m. (apie tai nemaža rašyta „Lietuvos aido“ puslapiuose). M. Reiniui skirtą pirmąją piligriminę kelionę atliko Vladimiro (prie Kliazmos, 180 km nuo Maskvos) lotynų apeigų katalikų Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios parapijiečiai. Primintina, kad ypatingo griežtumo kalėjime – Vladimiro centrale M. Reinys kalėjo nuo 1948 m. pradžios iki 1953 m. (iki mirties). Šiame kalėjime garbusis dvasininkas neaiškiomis aplinkybėmis mirė ir palaidotas prie kalėjimo esančiose miesto kapinėse, palaidojimo vieta nežinoma. M. Reinio vardas įamžintas Vladimire: minėtoje bažnyčioje pakabintas jo portretas, o 2012 m. – memorialinė lenta, dar 2010 m. kapinėse – kankinių memoriale –M. Reiniui skirta lenta, Vladimire organizuotose konferencijose apie M. Reinį įvairias aspektais skaityti pranešimai, šiame mieste atlikta ir kitų, jo vardą garsinančių darbų. O svarbiausia – kad Vladimiro katalikai, suvokdami M. Reinio dvasingumo prasmę, ryžosi plačiau apie jį sužinoti piligrimystės metu apsilankydami Lietuvoje M. Reinio vardo įamžinimo vietose.
Piligrimų laukia grupelė antalieptiškių. Kairėje pusėje stovi kan. Stanislovas Krumpliauskas už jo zakristijonas Modestas Stipinas. Nuotraukos iš dr. Aldonos Vasiliauskienės asmeninio albumo
Ši pirmoji piligriminė kelionė iš Vladimiro pagarsino M. Reinio vardą, minint jo 60-ąsias mirties metines, ir įprasmino Tikėjimo metus, priminė popiežiaus Šventojo Jono Pauliaus ii lankymosi Lietuvoje 20-metį. Ji pagilino Dievo tarno M. Reinio dvasinio palikimo suvokimą, pristatė su asmenybe susietą tarptautinę piligrimystę, kuri svarbi ne tik puoselėjant dvasingumą, bet ir plečiant tautų ryšius nūdienos visuomenėje.
2013 m. balandžio 29 d. – gegužės 4 d. aštuonių tikinčiųjų – lotynų apeigų katalikų grupės (rusai, lenkai, vokiečiai, ukrainiečiai, lietuviai) su kun. Sergiejumi Zujevu iš Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijos Vladimire (prie Kliazmos, 180 km nuo Maskvos) piligriminė kelionė tapo svaria paskata – brandino mūsų pačių lietuvių ryžtą imtis maldingos kelionės, daugiau dėmesio skirti mūsų tautos Dievo tarnams. Tačiau prisireikė poros metų, kad subręstų piligrimystės idėja ir ji būtų įgyvendinta.
Prieš šv. Mišias Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Iš dešinės: Zarasų dekanas Remigijus Kavaliauskas, kan. Stanislovas Krumpliauskas ir Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčios klebonas kun. Stasys Tamulionis
Piligriminis jaunimo žygis Madagaskaras – Antalieptė
2015 m. birželio 10 d. Zarasų dekano Remigijaus Kavaliausko iniciatyva buvo organizuotas Zarasų dekanato jaunimo (beveik 120 dalyvių) piligriminis žygis Madagaskaras – Antalieptė „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“ (Lk 12,34). Piligriminio žygio globėju buvo pasirinktas Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys: žygis, prasidėjęs Madagaskaro vienkiemyje – arkivyskupo M. Reinio gimtinėje – buvo užbaigtas Antalieptėje. Piligriminis jaunimo žygis – tai besiformuojanti nauja M. Reinio vardo įamžinimo forma. Pakelėje stabtelėta „Zuikių akademijoje“. Čia piligrimų laukė antalieptiškių kepami blynai, įvairios užduotys.
Piligrimystės įžanga – Kryžiaus kelias
Dera pastebėti, kad Antalieptės seniūnaitės Olgos Raugienės iniciatyva dar 2011 m. balandžio 22 d. (didįjį penktadienį) grupelė Antalieptės jaunimo (29 asmenys) ėjo Kryžiaus kelią iš Madagaskaro į Antalieptę. Iš Madagaskaro išlydėjo ir Antalieptėje pasitiko šviesios atminties mons. Petras Baltuška (1930 11 20–1954 09 12–2012 10 13). Kryžiaus kelio maldininkus lydėjo Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebono kun. R. Kavaliausko atsiųstas tuometinis vikaras kun. Justas Jasėnas. Maldininkai nešė Sauliaus Savicko išdrožtą ąžuolinį kryžių.
Pirmieji piligrimai, su kryžiumi, Šv. M. Marijos statulėle ir Dievo tarno M. Reinio portretu – piligrimų vedliai, vedę 120 jaunimo būrį. Šalia kryžiaus aktyvi žygio talkininkė Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė
Minint arkivyskupo M. Reinio 130-uosius gimimo metus, 2014 m. balandžio 19 d. (didįjį penktadienį) 25-erių asmenų grupelė vėl ėjo Kryžiaus kelią iš Madagaskaro į Antalieptę. Maldininkus giesmėmis lydėjo Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios choristai su vargonininke Loreta Alauniene.
Piligriminis žygis, jo rėmėjai, talkininkai
2015 m. birželio 27–28 d. Alytuje vyks Lietuvos jaunimo dienos (LJD), tad Zarasų dekanatas ruošdamasis LJD organizavo piligriminį žygį Madagaskaras – Antalieptė. Tokio maršruto idėja, kaip teigė dekanas R. Kavaliauskas, priklauso Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonui kan. Stanislovui Krumpliauskui, kuris siekdamas nauja forma įamžinti M. Reinio vardą, dekanato kunigų susirinkime pasiūlė tokį maršrutą: Madagaskaras – Antalieptė.
Dekanas R. Kavaliauskas prisiminė, kad šis piligriminis žygis jau ne pirmas Zarasų jaunimui. Minint Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios 150 metų jubiliejų, 2012 m. apie 50 vaikinų bei merginų ėjo iš šventos vietos Imbrado parapijoje į Zarasus.
Piligrimai pasiekė Antalieptę
Į Zarasų dekanato jaunimo piligrimystę Madagaskaras – Antalieptė įsijungė Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos bei Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos jaunimo grupelės, Panevėžio vyskupijos jaunimo centro atstovai. Pastarieji giesmėmis džiugino ne tik žygio, šv. Mišių metu, bet ir laisvalaikyje.
Dekanas R. Kavaliauskas dėkingas didžiulei M. Reinio gerbėjai Antalieptės seniūnaitei Olgai Raugienei, šioje piligrimystėje tapusiai veiklia pagalbininke, talkinusiai ne tik ieškant mecenatorių, bet ir gaminusiai maistą. Be abejo, pagrindines lėšas skyrė Zarasų parapija. Antalieptiškiai kas kuo galėjo, tuo parėmė. Kaip pasakoja Olga, moterys iš savo aruodų ištraukė bulvių, morkų, kitų daržovių, įvairių stiklainių su uogomis, grybais ir kt., kas galėjo – suspaudė sūrį, sumušė sviesto. Kaip visada – nuolatinis rėmėjas Albinas Bislys parėmė pinigėliais, už kuriuos pirko aliejaus, miltų. Daugelis antalieptiškių, sužavėti piligriminiu žygiu garsinant M. Reinio vardą, nekantriai laukdami gražaus jaunimo, sutvarkė aplinką.
Piligrimai ėjo ne keliu, o per lauką. Žygio metu tas laukas buvo didžiulė pieva, pilna aukštos žolės. Seniūnaitė Olga Raugienė kreipėsi į ūkininką Petrą Sinicą, kad jis leistų eiti jo pieva. Ūkininkas mielai sutiko ir nušienavo plačią pradalgę. Tad jaunuoliai įžengė į žolių mišką, kuris daugeliui buvo virš galvos, jie ėjo kaip tuneliu – virš galvos matydami giedrą dangų. Piligrimai galėjo įsivaizduoti, kad taip Mozė, iškėlė ranką ir Raudonojoje jūroje padarė taką, kuriuo perėjo izraelitai, bėgdami iš Egipto nelaisvės. Piligrimus svaigino dar nesudžiuvusios nupjautos žolės kvapas, ypatingos giesmės...
Prieš šv. Mišias Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas (dešinėje) dėkoja parapijos administratoriui kan. Stanislovui Krumpliauskui (kairėje) ir visiems antalieptiškiams už pagalbą piligriminiam žygiui
Be Zarasų dekano kun. R. Kavaliausko piligrimus lydėjo Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaras kun. Aivaras Kecorius, Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos vikaras kun. Mindaugas Šakinis, Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė, Panevėžio Jaunimo centro jaunimo programų koordinatoriai Monika Žydeliūnaitė ir Andrius Meškauskas (laikinai einantis direktoriaus pareigas), kiti atsakingi asmenys.
Kolonoje einantys pirmieji piligrimai nešė kryžių, Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio portretą ir Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlę, juos sekė giesmininkai ir kiti piligriminio žygio dalyviai.
Pasiekus Antalieptę piligrimų laukė parapijiečių būrelis ir kunigai: Antalieptės šv. Kryžiaus Atradimo parapijos administratorius kan. Stanislovas Krumpliauskas, Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios klebonas kun. Egidijus Vijeikis, Antazavės dievo Apvaizdos parapijos klebonas kun. Stasys Tamulionis.
Prieš šv. Mišias dr. Aldona Vasiliauskienė kalbėjo apie Dievo tarną arkivyskupą Mečislovą Reinį, jo dėmesį ir meilę jaunimui, rūpestį juo. Pasakojo apie lotynų apeigų katalikų tikinčiųjų iš Vladimiro – ten kur 1948–1953 m., iki mirties kalėjo M. Reinys, piligrimystę M. Reinio vardo įamžinimo vietomis Lietuvoje, Dievo tarno pagerbimą Vladimire. Pabrėžė šios piligrimystės svarbą nauja forma įamžinant M. Reinio vardą ir kad tokie renginiai svarbūs Beatifikacijos (kėlimo į Altoriaus garbę) bylai.
Po šv. Mišių Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios zakristijoje. Iš dešinės: Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaras kun. Aivaras Kecorius, Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos vikaras kun. Mindaugas Šakinis, Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios parapijos klebonas kun. Egidijus Vijeikis, Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas, Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas, Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios administratorius kan. Stanislovas Krumpliauskas, zakristijonas Modestas Stipinas. Priekyje - šv. Mišių patarnautojai
Kun. Remigijaus Kavaliausko pamokslo mintys
Šv. Mišių metu Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas pasakė pamokslą. Dekanas akcentavo, kad mes patys dažnai kalbam apie Dievo Karalystę, tačiau ne visada įsivaizduojame Evangelijos mintį, kad „mažiausias“ bus „didžiausias“. Popiežius prasmingai išaiškina šią mintį, jis pasako tai, ko reikia. Dekanas, kreipdamasis į piligrimus sakė: „Šiandieną jūs esate pasaulio šviesa. Dievui svarbu šiandieną tavo t. y. kiekvieno buvimas. Mes ėjome su Kryžiumi – Jėzaus ženklu. Su juo galima eiti ir į kančią, ir į džiaugsmą. Gyventi džiaugsmu – tai kratytis nuodėmės, pripažinti, kad esame silpni, turime nuodėmių ir trokštame jų nusikratyti.
Antalieptės bažnyčia 20 metų buvo pilna pastolių. Kanauninkas S. Krumpliauskas subūrė parapiją – parapijai to reikėjo. Šiandien parapijiečiai bažnyčią padovanojo jums, kad galėtume visi čia susirinkti ir pagarbinti Dievą.
Piligriminės kelionės tikslas ir buvo – surasti save kaip krikščionį, surasti tikrą krikščionį yra ir LJD tikslas. Jeigu tu save laikai krikščionimi, esi krikščionis – viską turi daryti teisingai, atrasti lobį, nes kaip Luko Evangelijoje sakoma „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“ (Lk 12,34). Tad reikia širdį parengti Viešpačiui, tai labai svarbu. To piligrimams linkėjo Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas.
Sveikinimai, padėkos
Po šv. Mišių parapijos administratorius kan. S. Krumpliauskas, sveikindamas piligrimus ir jiems dėkodamas, džiaugdamasis, kad šioje piligrimystėje dalyvavo toks gausus jaunimo būrys, kad taip gražiai giedojo ir meldėsi šv. Mišių metu, paklausė: „Ar labai pavargote keliaudami?“ Visi garsiai šaukė: „Ne!!!“ Kanauninkas aiškino, kodėl jie nepavargo – ėjo ne šiaip sau, o su Kryžiumi, taigi su jais buvo Kristus... Kanauninkas pateikė keletą įvairių piligrimysčių pavyzdžių, palinkėdami visiems, kad kiekvienas savo širdyje turėtų Kryžių, turėtų Kristų – tada lengva bus nugalėti įvairius sunkumus.
Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė (kairėje) ir Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas, Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios administratorius kan. Stanislovas Krumpliauskas (dešinėje) džiaugiasi „Lietuvos aidu“ ir dėkoja redakcijai už išspausdintą straipsnį apie renginį, skirtą pirmosios Antalieptės bažnyčios – 330 metį ir kan. Stanislovo Krumpliausko gimimo 70-metį
Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas „Už nuoširdų ir kūrybingą dalyvavimą Zarasų dekanato jaunimo piligriminiame žygyje Madagaskaras – Antalieptė“ Panevėžio jaunimo centro jaunimo programų koordinatoriams Monikai Žydeliūnaitei ir Andriui Meškauskui, Antalieptės seniūnaitei Olgai Raugienei, straipsnio autorei dr. Aldonai Vasiliauskienei įteikė padėkas ir padovanojo po knygą – albumą „Zarasų kraštas“.
Piligrimus linksmino iš Kauno atvykusi grupė „Chebra“ (dešinėje)
Po vakarienės piligrimus linksmino iš Kauno atvykusi grupė „Chebra“, atlikdama nuotaikingas religines melodijas, į kurių skambesį noriai jungėsi jaunimas.
Piligriminis žygis Madagaskaras – Antalieptė – nauja Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo įamžinimo forma, turėtų sulaukti pasekėjų.
Nūdienos visuomenėje Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys, atlikęs ypatingą misiją formuojant lietuvių tautos pasaulėžiūrą, ir šiandieną yra sektinas pavyzdys mūsų visuomenės raidos kelyje. Piligrimystė, kaip nauja M. Reinio gyvenimo ir mirties įamžinimo forma tampa reikšmingu mūsų ir kitų tautų dvasingumo rodikliu.
Atgal
.jpg)
