Religija
07 14. Palaimintosiomis paskelbtos vienuolės ukrainietės (2)
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Prieš 14 metų šventasis Tėvas Jonas Paulius II, lankydamasis Ukrainoje paskelbė Palaimintaisiais 28 Ukrainos Graikų (Rytų) apeigų katalikų Bažnyčios narius (vyskupus, kunigus, vienuolius bei pasauliečius). Tarp naujai paskelbtųjų ir dvi Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserys tarnaitės s. Juozapata Gordaševska (1869 11 20–1919 04 07) SSMI ir s. Tarsikija Matskiv (1919 03 23–1944 07 17) SSMI.
Palaimintoji s. Juozapata Gordaševska (1869 11 20–1919 04 07) SSMI
Michailina gimė Lvove. Ji buvo penktas vaikas devynių vaikų (septynios mergaitės ir du berniukai) šeimoje. Michailina vadinosi motinos Gordaševskos pavarde. Tapus vienuole, priėmė Juozapatos vardą ir tapo pirmąja Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijos vienuole, o atidarius pirmąjį vienuolinį namą buvo paskirta viršininke ir naujokių mokytoja. Išrinkta pagrindine viršininke po poros metų 1904 m. šių pareigų atsisakė.
Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijos Provincinio namo Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo koplyčioje. Sėdi iš dešinės: s. Onufria (Kateryna Bačynska) SSMI, s. Myrona (Anastasyja Sklenka) SSMI, dr. Aldona Vasiliauskienė. Stovi iš kairės: s. Emanuela (Halyna Charyšyn) SSMI, Sviatoslava (Jaroslava Pylipjuk) SSMI, Jelizaveta (Larysia Proc) SSMI, kunigas Volodymyras Procyk, s. Andrėja (Natalija Jakymec) SSMI, s. Lukija (Myroslava Skyna) SSMI, s. Romana (Iryna Levočko) SSMI. Kairėje – Palaimintosios S. Tarsikijos Matskiv SSMI ikona. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
S. Juozapata SSMIatliko svarbių darbų, kurių rezultate plėtėsi ir augo kongregacija.
1914 m. s. Juozapata SSMIsusirgo kaulų tuberkulioze ir po penkerių metų mirė. Įdomu tai, kad trejetą savaičių iki mirties vienuolė pasakė tikslią savo mirties datą – 1919 m. balandžio 7 d. Palaidota buvo Kristinopilyje.
S. Juozapatos palaikų pervežimas į Romą
Kristinopilyje, po kelių mėnesių šalia s. Juozapatos kapo, lenkai palaidojo savo žuvusius karius. Prie šio kapo Visų Šventųjų dieną rinkdavosi gausi minia, tad s. Juozapatos kapas buvo mindžiojamas. Todėl naujokyno vyresnioji s. Manila Kovalčiuk SSMIdėjo daug pastangų, kol gavo leidimą perkelti s. Juozapatos palaikus į kitą vietą. 1921 m. lapkričio 6 d. s. Juozapatos palaikai buvo perlaidoti naujoje vietoje. Perlaidojimo apeigas atliko ir gedulingas šv. Mišias (Panachidą) aukojo tėvai bazilijonai.
Sovietmečiu kapinės buvo nebenaudojamos ir netvarkomos (pogrindyje veikusios seserys stengėsi prižiūrėti s. Juozapatos kapą). Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijos seserų vadovybė Romoje buvo susirūpinusi vienuolyno įkūrėjos s. Juozapatos palaikais. Plintant žinioms apie žmonių per ją patiriamus stebuklus, bijota, kad sovietiniai okupantai neišniekintų kapo ir palaikų.
Lenkijoje gyvenantis chirurgas dr. Ivanas Kučma su žmona Galina 1979 m., lankydamasis Romoje, pažadėjo seserims atvežti s. Juozapatos palaikus. Į jo prašymą TSRS Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininkui Leonidui Brežnevui leisti parsivežti į Lenkiją savo tetos Michailinos Gordaševskos palaikus ir taip įvykdyti duotą pažadą mirštančiai motinai buvo atsakyta teigiamai. 1982 m. rudenį, atvykęs į Ukrainą, įveikęs daug kliūčių, užantspauduotoje cinko dėžėje palaikus atsivežė į Lenkiją, iš kur vyriausioji viršininkė s. Pranciška Bibliv SSMI tų pačių metų lapkrityje atvežė juos į pagrindinius – generalinius Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių vienuolijos namus Romoje. Apie šį faktą buvo informuotas Kongregacijos Šventiesiems skelbti sekretorius Trajanas Krisanas. Jis pasiūlė palaikus užkonservuoti (procesas pradėtas 1982 m. gruodžio 29 d. ir užbaigtas 1983 m. sausio 18 d.)
Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijos Provincinio namo Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo koplyčioje. Sėdi iš kairės: s. Onufria (Kateryna Bačynska) SSMI, s. Myrona (Anastasyja Sklenka) SSMI ir Krystofora (Miroslava Buštyn) SSMI. Stovi iš kairės: s. Emanuela (Halyna Charyšyn) SSMI, Sviatoslava (Jaroslava Pylipjuk) SSMI, Jelizaveta (Larysia Proc) SSMI, kunigas Volodymyras Procyk, s. Andrėja (Natalija Jakymec) SSMI, s. Lukija (Myroslava Skyna) SSMI, s. Romana (Iryna Levočko) SSMI. Dešinėje – Palaimintosios S. Juozapatos Gordaševskos SSMI ikona
Mažos palaikų dalelės – relikvijos yra visuose Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių vienuolijos namuose.
1983 m. rugsėjo 8 d. iškilmingų šv. Mišių metu, kuriose dalyvavo seserys ne tik iš Europos, bet ir Amerikos, s. Juozapatos SSMI palaikai specialioje užantspauduotoje urnoje pernešti į Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių vienuolijos generalinių namų Romoje specialią patalpą.
1992 m. pradėta s. Juozapatos SSMIBeatifikacijos byla. Surinkta daug liudijimų apie patirtas malones užtariant s. Juozapatai SSMI. 1996 m. sesuo Dominika Slavuta SSMI, Beatifikacinės bylos postulatorė, parašė knygą apie vienuolyno įkūrėją, s. Juozapatą SSMI.
Palaimintoji s. Tarsikija Matskiv SSMI
S. Tarsikija Matskiv (1919 03 23–1944 07 17) gimė Lvovo srityje. 1938 m. gegužės 3 d. įstojo į Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregaciją. Gyvendama vienuolyno bendruomenėje, siuvo drabužius kitoms seserims ir mokė jas šio amato. Dar prieš bolševikams įsiveržiant į Lvovą, ji davė privatų pasižadėjimą dvasios vadovui, kad visą savo gyvenimą aukoja už Rusijos atsivertimą ir už Katalikų Bažnyčios gerovę. 1944 m. liepos 17 d. sovietų kariai apsupo vienuolyną, norėdami jį sunaikinti. Sesuo Tarsikija anksti rytą atidarė duris, manydama, kad atėjo kunigas aukoti šv. Mišių. Be perspėjimo ji buvo tuoj pat nušauta. Visą gyvenimą liudijusi vienuoliško gyvenimo tapatumą, palaimintoji sesuo Tarsikija žuvo kaip tikėjimo kankinė.
Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijos įkūrėjos palaimintosios S. Juozapatos Gordaševskos SSMI sukurtas abitas eksponuojamas Lvovo pagrindinių vienuolijos namų įrengtame muziejuje
Lvove, pagrindinio vienuolijos namo Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią puošia abiejų palaimintųjų ikonos ir ten saugomos palaimintųjų seserų – Juozapatos ir Tarsikijos relikvijos.
Atgal
.jpg)
(1).png)
