VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

07 18. Graikų (Rytų) apeigų katalikių Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacija atgavus Nepriklausomybę (3)

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Atgavus Nepriklausomybę, nuo 1991 m. kovo 1 d. seserys turi namus Lvove, Pasičnos gatvėje Nr. 8. Tai Sopulingosios Dievo Motinos provincijos (įkurta 1934 m.) Ukrainoje provincinis namas. Šį namą kadaise – 1942 metais – seserims padovanojo metropolitas Andriejus Šeptyckis, tačiau 1946 m. sovietai jį konfiskavo, jame buvo įkurtas karo šlovės muziejus. Atgavus pastatą jis buvo ilgai remontuotas.

Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijos muziejuje apie eksponatus t. Pavlo Jachimec OSBM (dešinėje) pasakoja Ukrainos provincijos vyresnioji s. Bonifatija (Marija Diakiv) SSMI (kairėje). Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

2001 m. balandžio 1 d. duomenimis Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijoje buvo 910 seserų (iš jų 64 naujokės).

2005 m. duomenimis, Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregaciją sudarė: Šv. Arkangelo Mykolo provincija Brazilijoje, kurioje dirbo 295 seserys; Kristaus Karaliaus provincija Kanadoje (89 seserys); Dievo Motinos Nesiliaujančios Pagalbos provincija Lenkijoje (68 seserys); Šventosios Dvasios provincija Slovėnijoje (73 seserys); Šv. Juozapo provincija Serbijoje (54 seserys); Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo provincija JAV (35 seserys); Sopulingosios Dievo Motinos provincija Ukrainoje (150 seserys); Šv. Juozapato delegatūra Argentinoje (16 seserys) ir 24 seserys Marijos Apreiškimo seserų Tarnaičių namuose Romoje (Generalinės kurijos namai). Tad iš viso Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijai 2005 m. priklausė 804 seserys vienuolės.

2006 m. leidinyje, apžvelgiančiame visus Ukrainos Graikų apeigų katalikų bažnyčios vienuolynus, nurodytas seserų Tarnaičių Ukrainos provincijoje skaičius: 156 seserys turėjo 20 namų, dvi apaštalines nunciatūras (Kazachstane ir Kijeve) ir noviciatą Žovkvoje.

Nors 2001–2006 m. laikotarpyje mirė 85 seserys, tačiau jų gretas papildė nauji pašaukimai. Tad 2006 m. duomenimis 7 minėtose provincijose ir Argentinos delegatūroje buvo 814 Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijai priklausiusių vienuolių.

Seserys dirba pedagogėmis mokyklose, moko įvairių dalykų bei tikėjimo tiesų, rengia Pirmajai Išpažinčiai ir Komunijai, aktyviai įsijungia į parapijos gyvenimą, vadovauja Maldos apaštalavimo grupėms, Marijos draugijai, talkina kunigams bažnyčiose (valo, puošia, prižiūri bažnytinius rūbus), vadovauja ligoninėms ir senelių namams, aptarnauja neįgaliuosius ir, sutinkamai su įstatais, atlieka kitus darbus.

Romoje seserys darbuojasi Vatikano radijuje, kiekvieną sekmadienį gieda šv. Mišiose, kurios transliuojamos iš Vatikano radijo. Seserys Tarnaitės yra dirbusios Rytų apeigų kongregacijos skyriuje „Geranoriška katalikų draugija Artimųjų Rytų pagalbai“, seserys yra buvusios Ukrainiečių katalikų Bažnyčios vyskupijos sinodo sekretoriaus asistentėmis, talkina leidžiant bažnytinius–liturginius leidinius, daug talkina tėvams bazilijonams.

Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijos muziejaus eksponatai

Seserų Tarnaičių kongregacija gausiausia iš visų Rytų apeigų katalikų vienuolių kongregacijų. Seserys Tarnaitės dirba 15 valstybių: Anglijoje, Argentinoje, Australijoje, Brazilijoje, Chorvatijoje, Italijoje, JAV, Jugoslavijoje, Kanadoje, Kazachstane, Lenkijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Ukrainoje.

2015 m. Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijoje yra apie 700 vienuolių. Jos priklauso 7 provincijoms: Ukrainos, Lenkijos, Serbijos, Slovėnijos, Kanados, Amerikos, Brazilijos. Maža Argentinos provincija (apie 20 seserų) sudaro delegatūrą. Didžiausia iš minėtų provincija yra Ukrainoje – tai Sopulingosios Dievo Motinos provincija.

Ukrainos Sopulingosios Dievo Motinos provincija

Ukrainos provincijoje veikia 25 vienuoliai namai: Lvove (keturi ir provincinis namas), Kijeve (trys namai), Zalyščiki (netoli Černivcų – du), Žovkvoje (du), po vienerius namus: Donecke, Kolomyjoje, Kristinopilyje (Červonograde), Perehinske (Ivano-Frankivsko sritis, Karpatai ), Truskavece, Stryjuje, Nadvirnoje, Ivano-Frankivske, Berežanuose, Zoločive. Ukrainos provincijai priklauso du namai Kazachstane: sostinėje Astranoje ir Karagandoje bei namas Liurde (Prancūzija).

Žovkvoje veikia noviciatas ir vyresnio amžiaus seserų namai. Kristinopilyje seserys globoja vaikų darželį, Stryjuje vaikų darželis veikia prie vienuolyno, Zoločive – prie vienuolyno įsteigtas jau 8 metus veikiantis našlaitynas – globojama 10 vaikų. Vaikai gyvena su vienuolėmis. Seserys intensyviai veikia, kad, sulaukę pilnametystės, jie neišeitų „į gatvę“.

Astranoje seserys dirba nunciatūroje, Liurde – yra dvi seserys, jos dirba su atvykstančiais piligrimais. Skaudi padėtis Donecke: separatistams užėmus miestą, seserys buvo priverstos išvykti iš šio miesto, o jų namuose apgyvendintos trys šeimos. Vienuolės nežino, ar kada begalės sugrįžti į savo namus.

Ukrainos provincinė vyresnioji s. Bonifatija (Marija Diakiv) SSMI. Provincijos reikalams spręsti be vyresniosios yra keturios provincinės patarėjos: s. Emilija (Stefanija Vandyč) SSMI, s. Olga (Jaroslava Trembač) SSMI, s. Christofora (Myroslava Buštyn) SSMI ir s. Andrėja (Natalija Jakymiec) SSMI. Jos penkios sudaro provincinę tarybą (radą). Be to yra provincinė sekretorė s. Jelizaveta (Larysa Proc) SSMI ir provincinė ekonomė s. Tadėja (Tatjana Klansa) SSMI.

Provinciniame name Lvove (Pasičnos gatvėje Nr. 8.) gyvena apie 20 seserų. Tačiau čia nuolat laikinai gyvena seserys, atvykusios iš kitų valstybių, iš kitų Ukrainos provincijos namų į rekolekcijas ar studijas. Čia Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserys Tarnaitės laukia ir iš Lietuvos atvykstančių vienuolių bei mokslo žmonių.

Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijos muziejuje prie eksponatų t. Pavlo Jachimec OSBM (kairėje) ir Ukrainos provincijos vyresnioji s. Bonifatija (Marija Diakiv) SSMI (dešinėje)

Muziejiniai eksponatai Ukrainos provinciniame name

Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijos Provinciniame name įrengtas muziejus svarbus kongregacijos istorijai.

S. Oresta (Olga Boršovska) SSMI 2008–2011 m. studijavusi Bažnyčios istoriją Romos Popiežiškajame Šv. Grigaliaus universitete (netrukus turi išvykti doktorantūros studijoms), grįžusi į Ukrainą, katalogavo ir tvarkė pagrindiniame provinciniame name jau sukauptą įvairią medžiagą. Nuo 2008 m. provincijos vyresnioji s. Nadija Kotur SSMI, kreipėsi į Ukrainos provincijos seseris, prašydama išsaugoti garbaus amžiaus vienuolių asmeninius daiktus, juos išlaikyti ir pristatyti į provincinius namus.

S. Oresta padedant t. Viačeslavui (Ivanui Senyk) OSBM bei bazilijonams studentams Andrijanui ir Antonijui per pora metų parengė parodėle ir 2013 m. atvykusieji jau galėjo grožėtis skoningai išdėstytais eksponatais, atskleidžiančiais Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijos istoriją.

Muziejuje saugomas ir 1938-ųjų metų – pirmasis seserų katalogas, yra daug ranka perrašytų religinių knygų. Prieškario eksponatuose –įvairūs vaikų žaidimų rankraščiai, sovietmečio laikmečiu – bloknotai su maldomis, senąja slavų kalba perrašyta Evangelija. Saugoma 1908 m. Evangelija iš Samolucko (Ternopilio sritis). Tai vienas pirmųjų kaimų, kur seserys ėjo misijoms. Šiame ir kituose aplinkiniuose kaimuose tuo metu siautėjo choleros ir maro epidemijos. Seserys rūpinosi ligoniais bei našlaičiais likusiais vaikai. Itin svarbu, kad iš tų jaunų aštuoniolika ar devyniolika metų turinčių seserų nei viena nesusirgo ir nemirė.

Ukrainiečiai Šiaulių rajono Bazilionų vidurinėje mokykloje prie sukauptos ukrainietiškos literatūros. Iš kairės: s. Magdalyna Čajkivska SSMI, s. Miroslava Jachimec SSMI , t. Pavlo Jachimecas OSBM ir Olga Ponajda

Eksponuojamos įvairios dėžutės, kuriose buvo saugoma viskas, ko reikia šv. Mišių aukai. Į nedideles dėžutes, tikrinti atėję saugumo pasiųsti kareiviai, nekreipė dėmesio. Tačiau sykį vienas aukštą postą užimantis karininkas tikrinimo metu pastebėjo komuninę pilną komunikantų ir ją konfiskavo. Seserys labai bijojo, kad nebūtų išniekintas švenčiausiasis, nepertraukiamai meldėsi dieną ir naktį. Jų maldos buvo išklausytos. Po mėnesio tas karininkas pasirodė, padėjo ant stalo nepaliestą komuninę, ir, nieko nesakęs, išėjo.

Tikrinti seserų vienuolių atvykdavo net iki 50 kareivių, toks „dėmesingumas“ buvo iki Stalino mirties. Jam mirus tapo šiek tiek lengviau.

Nemažai seserų dirbo seminarijoje, tad sovietams likviduojant seminariją, jos pasiėmė sidabrinių stalo įrankių, juos išsaugojo – tai svarbūs muziejaus eksponatai.

Muziejuje saugomas ir s. Marijai Andriusiak SSMI įteiktas medalis, minint Ukrainos Graikų apeigų katalikų bažnyčios (UGKC) išėjimo iš pogrindžio 20-mečio jubiliejų. S. Marija SSMI, kaip jau buvo minėta, viena iš tų, kurie 1989 m. badavo Maskvoje, Arbate, kad būtų legalizuota UGKC.

Saugoma s. Tarsikijos Maskiv SSMI originali nuotrauka, s. Juozapatos SSMI siuvinėti darbai, jos projektuoti vienuoliniai drabužiai – abitas.

Nemaža tautodailininkės s. Vasilysos Žaros SSMI darbų: įvairiai dažyti, skutinėti ir puošti kiaušiniai, pagalvėlės. Yra ir sesers Leonijos Šott SSMI siuvinėtų darbų. Ji pasitraukė į Kanadą, vėliau apie 40 metų (iki mirties) gyveno Romoje ir tapo žinoma bažnytinių rūbų siuvinėtoja.

Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijos muziejuje Lvove apie eksponatus pasakoja jų tvarkytoja ir kataloguotoja s. Oresta (Olga Boršovska)SSMI

Eksponuojama S. Veronikos Grigal SSMI fotografija ir generalinės patarėjos s. Teklės Rūdik SSMI portretas, nutapytas s. Olgos Dykun SSMI.

Lvove (Pasičnos gatvėje Nr. 8.) Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų Tarnaičių kongregacijos Provinciniame name įrengtas muziejus nuolat papildomas eksponatais, apie kuriuos straipsnio autorei mielai pasakoja S. Oresta (Olga Boršovska) SSMI – jos pasakojimu ir remtasi. Straipsnio autorė nuoširdžiai dėkinga ir provincijos sekretorei s. Jalizavetai (Larysai Proc) SSMI, suteikusiai duomenų apie nūdienos Ukrainos provinciją.

Atgal