VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

08 26. Pašvęstojo Gyvenimo metai: vienuoliai bazilijonai Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyne (2)

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Šiuo metu Vilniuje veikiančiame Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyne (Aušros gatvė 7) darbuojasi trys vienuoliai bazilijonai – du kunigai ir diakonas – Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas, Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno vyresnysis (igumenas) t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM. Jam talkina 2015 m. birželio 26 d. protoigumeno raštu paskirtas mgsr. t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM ir diakonas t. Maksymas (Mychailo Pišta) OSBM (dirba nuo 2014 m. lapkričio).

T. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM

T. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM gimė 1961 m. birželio 8 d. Stariavos k. (Mostyskio r., Lvovo sritis, Ukraina), Graikų apeigų katalikų šeimoje. Tėvas Ivanas Jachimecas (1913–1995) – kolūkietis, motina Paraskevija Kozak-Jachimec (1924–1991) – namų šeimininkė. Be Petro šeimoje augo dar keturi vaikai: Stepanas (gim. 1955 m.), Anna (1957 10 10–2014 06 02), Volodymyras (g. 1959 m.) ir Marija (g. 1966 m.). Vaikai buvo auklėjami katalikiškai, tėvai ir visi vaikai bendravo su dvasininkais. Kadangi tuo metu ši bažnyčia Ukrainoje buvo žiauriai persekiojama, tad pamaldos vykdavo slaptai privačiuose butuose. Tokio tėvų auklėjimo rezultatas – du jaunesnieji vaikai pasirinko tarnystės Dievui ir žmonėms kelią. Jauniausioji sesuo Marija 1981 m. sausio 12 d. įstojusi į Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų tarnaičių (Graikų apeigų katalikų) kongregaciją, pasirinko vienuolinį Miroslavos vardą. 1991 m. rugpjūčio 28 d. s. Miroslava Jachimec SSMI sudėjo amžinuosius įžadus.

Būsimasis kunigas t. Pavlo mokėsi Stariavos vidurinėje mokykloje. Baigęs 8 klases, mokėsi Lvovo (Ukraina) profesinėje technikos mokykloje Nr. 48. 1979 m. ją baigęs, pagal paskyrimą dirbo Statybinių medžiagų gamykloje. Sykį vienas vienuolis rimto dvidešimtmečio jaunuolio paklausė, ar jis nenorėtų tarnauti Dievui, tapti vienuoliu, o vėliau ir kunigu. Petro apsidžiaugė ir 1981 m. įstojo į Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, pasirinkdamas vienuolinį Pavlo vardą. Kad turėtų daugiau laiko dvasiniam gyvenimui, pakeitė darbą. 1981–1989 m. dirbo Lvovo geležinkelio stoties pašte staliumi.

Vilniuje Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje prie Šv. Juozapato ikonos. Iš kairės: t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM, t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM ir diakonas t. Maksymas (Mychailas Pišta) OSBM. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

1983–1988 m. studijavo Lvovo pogrindinėje Graikų apeigų katalikų kunigų seminarijoje. Pogrindžio seminarija Lvove veikė daugelyje vietų: patikimų žmonių butuose ir buvo griežtai įslaptinta – seminaristai net nepažinojo besimo0kančių kituose kursuose. Pavlo kurse mokslus pradėjo 7 jaunuoliai (baigė 5). Mokydamasis pogrindžio seminarijoje klierikas Pavlo jau nuo 1987 m. pabaigos pradėjo keliones iš Ukrainos į Lietuvą ir atgal – tapdamas savotišku kurjeriu, slapta gabenančiu Lietuvos pogrindyje išspausdintą religinę literatūrą ukrainiečių kalba. Ne kartą tik Dievo Apvaizdos dėka, pavyko išvengti saugumiečių, jau „belipančių jam ant kulnų“.

1988 m. gruodžio 4 d. vyskupo Sofrono Dmyterko OSBM įšventintas į kunigus, tačiau šv. Mišias dalyvaujant tėvams ir artimiesiems galėjo paaukoti tik beveik po pusės metų. Bažnyčiai išėjus iš pogrindžio t. Pavlo Jachimecas OSBM 1990–1991 m. ėjo Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios (Pidhirci kaimas, Lvovo sritis) klebono pareigas. Zoločivo, , stengėsi, kad kuo greičiau būtų sugrąžinti kadaise čia veikę bazilijonų vienuolynai. Dirbo iki tol, kol buvo paskirtas į Lietuvą. 1991 m. birželio 27 d. , kaip jau minėta, t. Pavlo OSBM kartu su br. Vladimiru OSBM sielovados darbui tarp Rytų (Graikų) apeigų katalikų atvyko į Vilnių.

Šiuo metu, kaip jau minėta, Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno vyresnysis, Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas. Aptarnavo parapijas Taline (Estija) ir Pylvoje (metai), dabar – aptarnauja Graikų apeigų katalikų tikinčiuosius Lietuvoje: Klaipėdoje, Elektrėnuose, Jonavoje.

Lietuvoje pagamintos Švč. Mergelės Marijos skulptūros – Ukrainoje

Pirmaisiais darbo metais Lietuvoje t. Pavlo Jachimecas OSBM susipažino su skulptoriumi Eduardu Podberiozkinu, jo sukurtomis žmogaus dydžio Švč. Mergelės Marijos statulomis, apie jas pasakojo vienuoliams bazilijonams Ukrainoje. Jų užsakymu per 10 Švč. Mergelės Marijos statulų kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM savo transportu nuvežė į Ukrainą: Červonohradą, Pidhircus, Bučačį, Užkarpatę, Ulaškivcus, Krechivą ir kitur. Krechive Švč. Mergelės Marijos statula pastatyta prie Šv. Jobo uolos, ten, kur iš uolos veržiasi stebuklingas šaltinis. Mažesnių Švč. Mergelės Marijos statulų nuvežė per 20 – jų pageidavo ir vienuolynai, bažnyčios bei privatūs asmenys, norintys papuošti savo namus. Be to, kunigas iš Lietuvos į Ukrainą yra nuvežęs 7 žmogaus dydžio iš betono bei plastiko pagamintus kryžius su Nukryžiuotuoju Kristumi, Aušros Vartų paveikslus. Vėliau kun. t. Pavlo pavyzdžiu skulptūrų, kryžių bei paveikslų į Ukrainą yra nuvežę ir kiti.

T. Pavlo mokslinė veikla

T. Pavlo domisi filosofine – bažnytine literatūra. Jis vienas iš tarptautinių mokslinių praktinių konferencijų ciklo „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“ nuo 2001 m. vykusių Lietuvoje ir Ukrainoje organizatorių. 2006 m. lapkričio 12 d. Vilniuje vykusioje VII tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: Lietuviai ir ukrainiečiai: istoriniai kultūriniai ryšiai“ skaitė pranešimą „Švč. Trejybės bažnyčia Vilniuje: 15 metų veiklos apžvalga“. 2009 m. spalio 9 d. Šiaulių r. Bazilionų vidurinėje mokykloje IX tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“, skirta Vienuolių bazilijonų kultūrinės veiklos Padubysyje 260-mečiui skaitė pranešimą „Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ir vienuoliai bazilijonai“. 2015 m. Lvove išspausdintame mokslinių straipsnių rinkinyje „Tiesa išlaisvins“ išspausdintas t. Pavlo Jachimeco OSBM (bendraautorė dr. A. Vasiliauskienė) straipsnis „Lietuvių dvasininkų pagalba ukrainiečiams sovietmečiu: Panevėžio vyskupijos dvasininkų liudijimai“ (P. 83–88, 199).

T. Pavlo Jachimecas OSBM dalyvauja Ukrainoje organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose. Tarkim, 2015 m. birželio 15 – 19 d. Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos – Teologijos studijų bazilijonų institute Briuchovičiuose (prie Lvovo) „Kanonų teisės“ kvalifikacijos kursai.

Kunigo veiklos įvertinimas

Už aktyvią veiklą sulaukęs įvairiausių įvertinimų. Keletą paminėsime: Už svarų indėlį, kuriant Ukrainos nepriklausomybę 1996 m. penktųjų Ukrainos nepriklausomybės metinių proga apdovanotas Ukrainos Prezidento Leonido Kučmos specialių sveikinimo raštu.

Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonui Pavlo Jachimec OSBM už ženklų indėlį vystant ir stiprinant draugiškus ryšius su Ukraina apdovanotas Ukrainos Aukščiausios Tarybos atminimo medaliu „Dešimt metų nepriklausomai Ukrainai“ (2002);

2003 m. t. Pavlo Jachimec OSBM apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso atminimo medaliu, jį Bazilionuose (Šiaulių r.) įteikė Prezidento patarėjas, akademikas Algirdas Gaižutis.

2009 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėka už mokslinių ir kultūrinių ryšių stiprinimą ir plėtrą tarp Lietuvos ir Ukrainos, už Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino žinių sklaidą Lietuvoje.

2009 m. Šiaulių universiteto rektoriaus įteikė padėką už mokslo, švietimo, kultūrinių ryšių tarp Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos – teologijos studijų bazilijonų instituto (Ukraina) ir Šiaulių universiteto (Lietuva) plėtojimą.

Už mokslinių kultūrinių ryšių stiprinimą, pagalbą organizuojant konferencijas bei tiriant Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją Lucko universitete įteikta Šiaulių universiteto rektoriaus padėka (2011 m. Lucke, įteikė tuometinis Šiaulių universiteto prorektorius prof. Donatas Jurgaitis).

Kijevo Rusios krikšto 1025-mečiui ir Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios (UGKC) Kijevo Kristaus Prisikėlimo Patriarchalinio Soboro pašventinimui skirtas medalis (2013).

Ukrainos Graikų apeigų Katalikų bažnyčios išėjimo iš pogrindžio – legalizacijos – 25-mečio medalis (2014)

T. Pavlo Jachimecas OSBM yra Lietuvių – ukrainiečių istorikų asociacija (nuo įkūrimo pradžios 2000 m.) aktyvus dalyvis, nuo 1991m. dalyvauja ir Vilniaus ukrainiečių bendrijos veikloje.

T. Pavlo Jachimec OSBM atlieka daug svarbių darbų į parapijos veiklą gebėdamas įtraukti ir lietuvius. Savo entuziazmu jis geba uždegti visus jį pažįstančius.

Mgsr. t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM

2015 m. birželio 28 d. į Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčią talkinti kunigui bazilijonui t. Pavlo Jachimec iš Ukrainos Švenčiausiojo Gelbėtojo provincijos protoigumeno t. Pantaleijmono (Mychaylo Salamachos) OSBM siuntimu (2015 m. birželio 26 d. raštas) atvyko t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM. 2015 m. liepos 3 d. naujasis ukrainiečių kunigas prisistatė Vilniaus arkivyskupui metropolitui, bažn. t. dr. Jo Ekscelencijai Gintarui Grušui.

Vienuolio bazilijono Joakymo kelias į kunigystę

Lvove Nadijos ir Evheno šeimoje 1975 m. spalio 27 d. gimęs pirmagimis buvo pakrikštytas Jarosalvo vardu. 1984 m. gegužės 15 d. gimė antras sūnus – Mykola. Jis vairuotojas, sukūręs šeimą, augina dukrą Mariją Veroniką (jai 4 metai) ir sūnų Evheną Matvejų (1,5 metų).

Pidhircuose prie t. Pavlo Jachimec OSBM atvežios Švč. Mergelės Marijos skulptūros, broliai bazilijonai su kunigais po rekolekcijų prieš amžinuosius įžadus. Iš kairės: br. Steponas (Jurijus Dubanas) OSBM, br. Kiprijonas-Klementijus (Bohdanas Zeikanas) OSBM, Šv. Juozapato kongregacijos sesuo Dominyka Černyš, br. Juozapatas (Ostapas Andrijus Popovyčius) OSBM, t. Viktoras (Vasylius Kvasnyj) OSBM, br. Adrijanas (Mykola Barylko) OSBM, t. Viktoras (Vasylis Batigas) OSBM, br. Antonijus (Vasylis Džerdžas) OSBM, br. Josyfas (Stepanas Učanovas) OSBM, br. Ivanas (Olegas Petryšakas) OSBM, br. Marko (Mykola Fedak) OSBM ir br. Panteleijmonas (Marjanas Zelenko) OSBM

Jaroslavas Lvovo 92-oje vidurinėje mokykloje baigęs 9 klases, įstojo į technologinį licėjų, įgijo radijo aparatūros montažininko specialybę. 1993 m. buvo pašauktas į armiją. Po pusantrų metų karinės tarnybos, 1995 rugpjūčio 26 d. įstojo į vienuolyną Krechive. Čia atliko kandidatūrą ir noviciatą (2 metus). 1997 m. rugpjūčio 28 d. davė pirmuosius įžadus.

Vienerius metus Zoločive studijavo Filosofiją, po to 6 metus mokėsi Varšuvoje: 2 metus studijavo filosofiją ir 4 metus – teologiją. 2003 m. birželio 22 d. Krechivo vienuolyne davė amžinus įžadus.

2004 m. gegužės 30 d. Hošive vyskupo Sofrono Mudryj OSBMbuvo įšventintas į kunigus. Šventėje dalyvavo ir vyskupas Sofronas Dmyterko OSBM.

Kunigo tarnystėje

T. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM kunigo darbą pradėjo Kijeve. Pusantrų metų (2004–2005) darbavosi Šv. Bazilijaus Didžiojo vienuolyne ir buvo Kijevo miesto ukrainiečių jaunimo sambūrio (spilka) kapelionu. Taip pat dirbo Trijų švietėjų parapijoje Bovorach (Kijevo sritis).

Iš Kijevo 2005 m. rugpjūčio 31 d. paskirtas į Bučiačio kolegiją metus buvo šios mokslo įstaigos prefektu.

Trumpą laiką, kelis mėnesius teko padirbėti Kristinopilyje iš kur porai metų (2006–2008) buvo paskirtas į Chersoną. Nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2010 m. liepos 30 d. dirbo su jaunimu dirbo Pokotilivkoje (Charkivo sritis).

2010 m. liepos 30 d. t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM buvo paskirtas į Zoločivą. 2015 m. kovo 11 d. pasiųstas į Krymą, deja iš čia po poros mėnesių – gegužyje buvo deportuotas ir vėl sugrįžo į Zoločivą. Iš Zoločivo atsiųstas į Vilnių.

Būsimasis mokslininkas

Ukrainietis kunigas – vienuolis bazilijonas t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) į Lietuvą atvyko turėdamas įvairios veiklos praktikų. Jo magistrinio darbo pagrindu buvo išversta į ukrainiečių kalbą ir 2006 m. išleista monografija apie destrukcines sektas.

Mgsr. t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM – Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto Žurnalistikos fakulteto neakivaizdinio skyriaus penkto kurso studentas. Jo tyrinėjimo tema – socialiniai tinklai.

2011–2015 m. jis – pagrindinis redaktorius – administratorius, sukūręs portalą, skirtą Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui; 2014–2015 m. – pagrindinis administratorius saito „Ukrainos Graikų apeigų katalikų Bažnyčios (UGKC) vienuolijos“.

Darbo pradžia Vilniuje

Dar tik antras mėnuo, kaip t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM Lietuvoje, tačiau jau spėjo susipažinti su Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios parapijiečiais, pabendrauti su jais. Parapijiečiai džiaugiasi naujo kunigo dėmesingumu, gražiais pamokslais.

Kunigas džiaugiasi, kad galės atlikti svarbių ir reikšmingų darbų rengiantis Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios gražinimo ukrainiečių bendruomenei 25-mečiui, kuris bus minimas 2016 metais, bei talkinti, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejaus, kuris bus švenčiamas 2017 m., pasirengimui.

T. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM per trumpą laiką jau spėjo pabuvoti Jonavoje bei Klaipėdoje ir ten aukoti šv. Mišias ukrainiečiams – Graikų apeigų katalikams, dalyvauti pagal senąjį kalendorių švenčiamuose Šv. Bazilijaus Didžiojo atlaiduose Lenkijoje netoli Elko esančioje Graikų apeigų katalikų koplyčioje Šanove, ten pasakyti pamokslą. Pirmąsyk šioje koplyčioje kunigas lankėsi kelionės į Lietuvą metu kartu su t. Pavlo Jachimecu OSBM ir šio straipsnio autore.

Piligriminė kelionė į Medjugorjė

T. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM nesenai sugrįžo iš Medjugorjės – lydėjo Marijos draugijos piligrimus iš Lvovo Šv. Andrijaus bažnyčios. Šiai kelionei dvasininkas jau senai rengėsi.

Medjugorjė – tai mažas kaimelis (buv. Jugoslavija), kurį tikinčiųjų pasaulyje plačiai išgarsino Dievo Motinos su kūdikiu pasirodymas šešiems jaunuoliams (pirmasis pasirodymas įvyko 1981m. birželio 24 d.) ir šie apsireiškimai tebevyksta iki šių dienų.

Dievo Motina, pasivadinusi Taikos Karaliene, siunčia savo prašymą visai žmonijai. Pagrindinis Dievo Motinos tikslas yra padėti mums atsiversti bei išgelbėti žmoniją nuo pražūties.

Pradžioje Dievo Motina perdavinėjo pranešimus tik regėtojams, o per juos visiems tikintiesiems. Pradedant nuo 1984 m. kovo 1 d., kiekvieną ketvirtadienį Švenčiausioji Mergelė Marija skirdavo pranešimus Medjugorjės parapijos bendruomenei, o per ją ir visam pasauliui...

T. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM Medjugorjėje –Švč. Mergelės apsireiškimo vietoje kartu su piligrimais, meldėsi ir už Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius bei visus lietuvius...

T. diakonas Maksymas (Mychailas Pišta) OSBM

T. diakonas Maksymas (Mychailas Pišta) OSBM Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje darbuojasi nuo 2014 m. lapkričio mėnesio.

Mychailas Pišta gimė 1989 m. rugpjūčio 24 d. Užkarpatėje (Kryvo kaimas, Chustsko rajonas, Užkarpatės sritis) Josyfo Pištos ir Liudmylos Slynčenko šeimoje. Po penkerių metų šeimoje gimė mergaitė Inesa, tapusi vaistininke. Motina dirba akušere Chustsko centrinėje rajoninėje ligoninėje, tėvas – bedarbis.

Mychailas mokėsi Kryvskio vidurinėmokykloje (1995–2003), kur baigė 8 klases. 2003–2006 m. mokslą tęsė Šv. Juozapato kolegijoje Bučiačyje. Ten užbaigė vidurinį mokslą.

2006 m. lapkričio 6 d. įstojo į Malyj Bereznyj (Velikoberezenskio rajonas, Užkarpatės sritis) kaime esantį Bazilijonų Šv. Juozapato ordiną.2007 m. rugpjūčio 19 d. buvo įvilktas į vienuolinius drabužius irpasirinko vienuolinį Maksymo vardą. Tada Šv. Mikalojaus vienuolyne Krechive pradėjo naujokyną. 2008 m. rugpjūčio 19 d. šiame vienuolyne sudėjo pirmuosius vienuolinius įžadus ir tais pačiais metais pradėjo studijas Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos-teologijos studijų bazilijonų institute Briuchovičiuose. Po trijų kursų studijų metams laiko gavo akademines atostogas ir tarnavo Šv. Mikalojaus vienuolyne Malobereznos vienuolyne. 2012 m. grįžo tęsti studijų. 2013 m. liepos 14 d. Mukačevo Šv. Mikalojaus vienuolyne davė amžinuosius įžadus, o rugpjūčio 2 d. buvo įšventintas į subdiakonus (Mukačevo graikų apeigų katalikų vyskupijos vyskupas-pagalbininkas Nila LučakasOFM), rugsėjo 21 d. buvo įšventintas į diakonus (Mukačevo graikų apeigų katalikų vyskupijos vyskupas Milanas Šašikas).

T. diakonas Maksymas 2014 m. baigęs penkis kursus Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos-teologijos studijų bazilijonų institute Briuchovičiuose, nuo tų pačių metų lapkričio mėnesio darbuojasi Šv. Juozapato vienuolyne Vilniuje.

Dėmesys arkivyskupo Mečislovo Reinio asmenybe

T. Maksymas OSBM, susidomėjęs Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio asmenybe, lankėsi jo įamžinimo vietose Skapiškyje, Daugailiuose, Madagaskare, Antalieptėje, Vilniuje.

Skapiškis.

2015 m. sausio 27 d. atvykęs į Skapiškį, apžiūrėjo straipsnio autorės sodyboje 2007 m. pastatytą Koplytstulpį M. Reiniui (tautodailininkas Antanas Ruškys) bei 2013 m. – Rūpintojėlis (tautodailininkas Pranas Kaziūnas). Sužinojo, kad į Rūpintojėlio pamatą P. Kaziūnas įmūrijo iš Vladimiro (prie Kliazmos) miesto kapinių atsivežtų žemių, simbolizuojančių lietuvio Mečislovo Reinio, ukrainiečio Klementijaus Šeptyckio ir visų tose kapinėse nežinia kur palaidotų lietuvių, ukrainiečių ir kitų tautų gražiausią žiedą. Tad tas Rūpintojėlis ir kartu simbolinis kapas- tampa vienijančia grandimi ne tik lietuvių ir ukrainiečių kankinių, bet ir nūdienos tautų, siekiančių laisvės... T. Maksymas Skapiškyje plačiau išgirdo apie Dievo tarną arkivyskupą Mečislovą Reinį, jo nuveiktus darbus, susipažino su sodybos istorija bei čia veikiančia paroda „Pažintis su Ukrainos kultūra“, bendravo su skapiškėnais: Skapiškio bendruomenės pirmininke, vyr. bibliotekininke Roma Bugailiškiene, Skapiškio pagrindinės mokyklos direktore Birute Zaborskiene, mokytoja Nijole Bagdonavičiene, mokyklos bibliotekos vedėja Regina Stoniene, kurios vos spėjo atsakinėti į t. Maksymą OSBM dominusius klausimus.

Daugailiai, Madagaskaras.

Vasario 13 d. pakeliui į Antalieptę, t. Maksymas su lietuviais atvyko į Daugailius. Šventoriuje pasimeldė prie M. Reinio simbolinio kapo bei jo vardo pagrindinio garsintojo, ilgamečio Daugailių Šv. Antano Paduviečio klebono mons. Petro Baltuškos kapo. Ukrainietis sužinojo apie architekto Edmundo Arbo-Arbačiausko (1915 06 26–2004 07 31) pastangas įamžinti arkivyskupo M. Reinio atminimą pastatant piliakalnyje paminklą, tačiau dėl biurokratinės valdžios politikos gražios pastangos nebuvo įgyvendintos.

Pabuvota ir M. Reinio gimtinėje – Madagaskare. Pasimelsta prie kryžiaus, stabtelėta prie paminklinės lentos. Mums lietuviams buvo gėda, kad tokios asmenybės – M. Reinio – gimtinė tokia apšepusi ir kuo toliau – kasmet padėtis vis blogėja ir niekas nenori imtis atsakomybės už tolesnį likimą...

Antalieptė.

2015 m. vasario 13 d. Antalieptėje užbaigtas dar 2014 m. pradėtas minėti 130-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, kurias aukojo Zarasų dekanas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Remigijus Kavaliauskas, Antalieptės parapijos administratorius kan. Stanislovas Krumpliauskas ir Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos klebonas dr. kun. Gediminas Jankūnas, pasakęs įtaigingą pamokslą.

2014 m. pradedant M. Reinio jubiliejinius metus iš Daugailių antalieptiškiai pasiskolino M. Reinio biustą, kuris buvo perduotas atvykusiems daugailiškiams.

Po Mišių renginys buvo tęsiamas Kultūros namų salėje. Čia pranešimus skaitė dr. Aldona Vasiliauskienė, akademikas Algirdas Gaižutis, kalbėjo svečias ukrainietis. Kalbas keitė muzikiniai numeriai.

Svečias iš Ukrainos t. Maksymas džiaugėsi galėdamas dalyvauti M. Reinio, kuris yra žinomas Ukrainoje, pagerbime. Jam kelionė į Antalieptę – didžiulis dvasinis turtas, mokslinių žinių sankaupa, kuriomis jis galės pasidalinti su kurso draugais Metropolyto Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos – teologijos studijų institute Briuchovičiuose, tėvais ir broliais bazilijonais. T. Maksymas dėkojo kiekvienam ir visiems lietuviams už maldas ir dvasinę bei materialinę paramą Ukrainai, siekiančiai laisvės. Tik būdami laisvi ir nepriklausomi mes galėsime kurti gėrį – gražią ir šviesią savo ir kaimyninių tautų ateitį...

Vilnius.

Vienas pirmųjų aplankytų paminklų Vilniuje – Vingio parke esanti stela – „Vienybės medis“. Tai 9 m. aukščio verpstės formos dvipusė stela iškalta iš pilko granito: viena jos pusė atkartoja autentišką verpstės vaizdą. Saulę primenančio apskritimo centre iškalti reljefiniai įrašai su 100 iškiliausių Lietuvos asmenybių - tarp jų ir Mečislovas Reinys. Iškiliausius žmones rinko visa Lietuva. Lietuvos tūkstantmečiui skirtas „Vienybės medis“ (skulptorius Tadas Gutauskas, architektas Rolandas Palekas) Vingio parke atidengtas 2009 m. liepos 7 d. T. Maksymas OSBM, o kartu su juo keliavę ir kiti vienuoliai bazilijonai domėjosi ir Vingio parko estrada, kurioje vyksta pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventės, kuri visiems tikintiesiems itin brangi – čia Šventasis Jonas Paulius II aukojo šv. Mišias.

Apsilankyta Šv. Mikalojaus bažnyčioje, kurio viename langų M. Reinio vitražas (2003). Tuometinio Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios klebono Edmundo Paulionio iniciatyva bažnyčios langai papuošti vitražais. Lange ties Šv. Mikalojaus altoriumi, – arkivysk. M. Reinio ir arkivysk. J. Steponavičiaus portretai. Prie M. Reinio portreto įrašas: Arkiv. Mečislovas Reinys žemiau: Dievo tarnas, kankinys, lietuvybės puoselėtojas, arkivyskupijos valdytojas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, filosofijos daktaras, profesorius, Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos lietuvių globėjas (1884–1953). Vilniaus dailės akademijos dailininkas doc. Algirdas Dovydėnas vitražo darbus užbaigė 2003 m. gegužės 16 d.

Vienuoliai bazilijonai sužinojo ir M. Reinio kunigo, o vėliau ir arkivyskupo ryšius su šia parapija ir visų parapijoje dirbusių bei dirbančių klebonų bei vikarų pastangas garsinti M. Reinio vardą. Ukrainiečiai, susipažino ir su kitais bažnyčioje esančiais paminklais: Vytauto Didžiojo biustu, paminklinėmis lentomis. Vieną jų – žuvusiam kunigui Kristupui Čibirui (1888 12 14–1914–1942 03 23) – paminklinę lentą 1943 m. pašventino arkivyskupas M. Reinys.

Buvo papasakoti ir ukrainiečių ryšiai su šios bažnyčios kunigais, parapijiečiais, kalbėta apie kunigų – lietuvių ir ukrainiečių aukotas šv. Mišias minint istorinius Ukrainos įvykius, asmenybes... Vienuoliai bazilijonai pagiedojo keletą ukrainietiškų giesmių ir džiaugėsi, nuostabia Šv. Mikalojaus bažnyčios akustika.

Vilniaus Arkikatedroje lankytasi Šv. Kazimiero koplyčioje – ukrainiečiai išgirdo pasakojimą apie vienintelį Lietuvos šventąjį – kunigaikštį Kazimierą. Melstasi Kankinių koplyčioje, pasakota apie bareljefą M. Reiniui, simbolinį Dievo tarno kapą.

2000 m. birželio 12 d. Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje Kankinių koplyčios dešinėje sienoje, arkivyskupijos kurijos ir Arkikatedros administratoriaus kun. Gintaro Petronio iniciatyva įmūryta kapsulė su žemėmis iš Vladimiro miesto kapinių – tai simbolinis M. Reinio kapas. O minint arkivysk. Julijono Steponavičiaus devintąsias mirties metines, tuometinio Vilniaus arkivyskupijos kurijos ir Arkikatedros administratoriaus kun. Gintaro Petronio iniciatyva Vilniaus Arkikatedros Kankinių koplyčioje 2000 m. birželio 18 d. pašventintos sienoje įtaisytos plokštės su arkivysk. M. Reinio ir arkivysk. J. Steponavičiaus bareljefais. Skulptorius – Kęstutis Balčiūnas, Marijampolė.

Vienuolių bazilijonų dėmesys būsimam Lietuvos Palaimintajam, o vėliau, tikėkime ir Šventajam Mečislovui Reiniui – pagarbus pavyzdys lietuviams ne tik šiais Pašvęstojo Gyvenimo metais, bet ir ateičiai.

Atgal