Religija
09 05. Neįprasta Lietuvos šventė
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Rugpjūčio 29-ąją į Vilniaus Bernardinų sode prisistatė visos Lietuvos – vyrų ir moterų – vienuolijos. Iki tol vienuolynai rengė paskaitas, organizavo simpoziumus, atvirų durų dienas, tačiau tokio renginio dar nebuvo. Tai pirmoji, neįprasta, džiugi ir dvasinga šventė, sutraukusi ne tik vilniečius, bet ir į sostinę atvykusius svečius. Teko sutikti ir specialiai į šią šventę atvykusiųjų net iš toliausių Lietuvos vietų.
Knygelė „Sek paskui mane!”
2015 m. kaip katalikiško mėnraščio šeimai „Artuma“ priedas buvo išleista 48 puslapių knygelė – bukletas „Sek paskui mane!”, kurioje pristatomos moterų ir vyrų vienuolijos Lietuvoje. Leidinys skirtas Pašvęstojo Gyvenimo metams. Jį sudarė ir įvadinį žodį leidiniui parašė ses. Asta Venskauskaitė ACJ (Lietuvos moterų vienuolijų aukštesniųjų vyresniųjų konferencijos pirmininkė) ir kun. Gintaras Vitkus SJ (Lietuvos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijos pirmininkas). Internetinėje erdvėje pastaruoju metu plauko įvairiausių faktinių duomenų (labai daug kur nesutampančių) apie vienuolijų bei vienuolių skaičių Lietuvoje. Čia pateikti duomenys iš knygelės „Sek paskui mane!”, kuriais galima pasikliauti.
Stendą pasistatė Kazimierietės (LSSC), Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijos (diecezinės) vienuolės iš Kauno. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Knygelėje rašoma, kad Lietuvoje šiuo metu veikia ir apaštalaujančios ir uždaros (kontempliatyviosios) vyrų bei moterų vienuolijos. 2014 m. pabaigoje darbavosi 13 vyrų ir 40 moterų vienuolinių bendruomenių, kurioms priklausė 145 broliai ir 620 seserų (2011 m. surašymo duomenimis 77 procentai visų Lietuvos gyventojų išpažįsta Romos katalikų tikėjimą).
Leidinyje pateikta glausta informacija. Kiekviena vienuolija (40 moterų ir 10 vyrų dar 4 vyrų vienuolijų pateikti tik adresai) pristato savo charizmą – Šventosios Dvasios dovaną, teikiamą Bažnyčiai per šią vienuoliją, svarbiausius savo istorijos faktus ir keletą pagrindines veiklos kryptis apibūdinančių nuotraukų. Taip pat pateikiami visų vienuolių adresai, kiti kontaktai.
Popiežius Pranciškus Apaštališkajame laiške visiems pašvęstiems asmenims Pašvęstojo Gyvenimo metų proga 2014 m. lapkričio 21 d. rašė, kad mes pašaukti patirti ir parodyti, jog Dievas geba sklidinai pripildyti mūsų širdį ir padaryti mus tokius laimingus, kad mums nebereikia kitur ieškoti laimės, kad mūsų džiaugsmą gaivina mūsų bendruomenėse gyvas autentiškas broliškumas, kad save kaip asmenis įgyvendiname ir savo gyvenimui pilnatvę suteikiam visiškai atsiduodami tarnavimui Bažnyčiai, šeimoms, jaunimui, garbaus amžiaus žmonėms, vargšams.
Penktadienio renginiai
Tad Pašvęstojo Gyvenimo metams ir skirta neįprasta Vienuolių palapinių šventė vykusi šeštadienį – rugpjūčio 29-ąją. Tačiau jau penktadienio renginius galima laikyti įvadine Vienuolių palapinių šventės dalimi: tai parodos atidarymas ir knygų pristatymas.
Rugpjūčio 28 d. 16 val. Vilniaus katedros aikštėje atidaryta paroda „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje“ (2014 m. gegužės 24–25 d.). Ją atidarė ir pristatė Izraelio Valstybės ambasadorius p. Amiras Maimonas ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Linas Grušas. Parodoje eksponuojamos 22 nuotraukos iš Popiežiaus lankymosi Izraelyje 2014 m. gegužės mėnesį. Pateiktos nuotraukos geriausiai atskleidžia istorinio įvykio atmosferą ir svarbiausius Popiežiaus kelionės susitikimus.
Graikų (Rytų) apeigų katalikų vienuoliai bazilijonai dėmesio sulaukė ir iš kardinolo JE arkivyskupo emerito Audriaus Juozo Bačkio. Iš kairės: t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM , kardinolas Audrys Juozas Bačkis, t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM ir Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos (diecezinė) vyresnioji – s. Aldona Dalgėdaitė CC
Tą pačią dieną 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje vyko dviejų kelionės vadovų – knygų po Šventąją Žemę pristatymas. Tai arkivyskupo Liongino Virbalo SJ knyga „Šventoji Žemė“ (2015, Aidai), antras ir papildytas leidimas (pirmoji 158 psl. knyga „Šventoji Žemė“ – piligrimo vadovas, išleista 2000) ir Romeo Maggioni „Šalom“ (2014, vertė Ina Jakaitė, Katalikų pasaulio leidiniai). Susitikimo su autoriumi arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ ir jo nauja knyga Bažnytinio paveldo muziejaus salėje laukė neįprastai gausus arkivyskupo – knygos autoriaus gerbėjų būrys. Renginyje be Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo SJ ir arkivyskupo emerito Sigito Tamkevčiaus SJ dalyvavo ir Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Renginį vedė publicistas Donatas Puslys. R. Maggioni knygą pristatė istorikas Darius Liutikas.
Pats arkivyskupas L. Virbalas SJ ne kartą keliavęs po Šventąja Žemę, knygos pristatymo metu kalbėjo apie savo asmeninę patirtį, teikė praktinių patarimų. Knygoje gausu iliustracijų: nuotraukų, brėžinių, žemėlapių, įvairių rodyklių. Anotacijoje rašoma: „Šventosios Žemės lankytoją užgriūva tūkstantmečių paveldas ir neįtikėtinai sudėtinga dabartis. Kaip suvaldyti tą įspūdžių ir informacijos srautą? Kaip išsaugoti tai, kas sužinota ir patirta? Geras kelionės vadovas padeda pasirengti kelionei, lydi jos metu, padeda atgaivinti atsiminimus grįžus.
Bažnytinio paveldo muziejuje vyko dviejų kelionės vadovų – knygų po Šventąją Žemę pristatymas
Vysk. Lionginas Virbalas SJ Šventąją Žemę yra apkeliavęs ne vieną kartą. Todėl šis vadovas jungia ir asmeninę patirtį, ir istorines žinias, ir praktinius patarimus. Tai krikščionio žvilgsnis, pastebintis ir kitų religijų tradicijas, aprėpiantis praeitį ir dabartį.
Maža to, aiškus pasakojimas, gausios iliustracijos, žodynėliai, vietų rodyklė leis po šventąsias vietas keliauti bent mintimis ir tiems, kurie negali to dabar padaryti fiziškai“.
272 puslapių kelionės vadovą sudaro 10 dalių (skyrių): Šalis ir jos istorija, Viduržemio jūros pakrantė, Žemutinė Galilėja, Paežerės Galilėja, Samarija ir Jordanas, Judėja ir Negyvoji jūra, Pietinė Judėja, Jeruzalės apylinkės, Jeruzalė, Sinajaus pusiasalis. Kiekvienas skyrius turi nemaža poskyrių. Knyga užbaigiama Priedais: Kultūrinių terminų žodynėlis, Geografinių sąvokų žodynėlis, Sutrumpinimai, Svarbiausių vietovardžių rodyklė, Iliustracijų rodyklė, Naudinga informacija.
Savanorės prie Maldos palapinės
Autorius arkivyskupas L. Virbalas SJ per savo širdies ir dvasios potyrį skaitantįjį, o juo labiau keliaujantį, kilsteli ir nuskraidina į tolimą Šventąją Žemę apie kurią daugelis tegali tik pasvajoti. Ne visiems teko laimė pabuvoti Šventojoje Žemėje, tad kilo ir įvairių klausimų arkivyskupui.
Knygų apie Šventąją Žemę pristatymą praturtino operos solisto Rafailo Karpio atliekami žydų religinės muzikos kūriniai.
Po knygų pristatymo nusidriekė ilga eilė norinčiųjų gauti arkivyskupo Liongino Virbalo SJ dedikaciją įsigytoje knygoje „Šventoji Žemė“.
Arkikatedroje šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas (pasakė pamokslą), Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ ir arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevčius SJ, Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis ir 9 kunigai.
Arkivyskupas G. Grušas palaimino visus, ragindamas po du (kaip kadaise Kristus buvo išsiuntęs po du apaštalus) eiti į gatves ir apaštalauti: pasimelsti prie labiausiai dvasingumą žeidžiančių vietų, nebijoti pakalbėti su žmonėmis ir paliudyti Evangeliją...
Vienuolių palapinės Bernardinų sode
Jau penktadienio vakare, pagrindiniame Bernardinų sodo take, vedančiame į fontaną, buvo sustatytos palapinės, kad jose ryte galėtų įsikurti įvairios vienuolijos.
„Bernardinuose“ rašoma, kad Vienuolių palapinių šventės vieta pasirinkta ne šiaip sau, o todėl, kad Bernardinų sodas jau geri 400 metai vadinamas Bernardinų giraite ar sodu. Šiuo metu parkas atgavo pirminį savo pavadinimą ir vaizdą, kaip jis atrodė XIX a., kai čia dar gyveno vardą jam davę broliai;
Mūsų troškimas – atskleisti, parodyti visuomenei turtą, kuris yra Lietuvoje ir kuris labai įvairiopai skleidžiamas visame mūsų krašte per skirtingas bendruomenes. Pamatyti, kad jų gyvenimas susijęs su mūsų valstybingumo ištakomis. Štai ir šv. Brunonas Bonifacas, su kurio vardu siejamas ir pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas istoriniuose šaltiniuose, taip pat buvo vienuolis benediktinas.
Vienuolijos atnešė Lietuvai didžiulį dvasinį ir kultūrinį paveldą: architektūra, mokslas, ligoninės, mokyklos. Užtenka pagalvoti apie Vilniaus universitetą.
Šventėje vyko įvairiausių renginių, jų vedėja Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos (diecezinė) sesuo Dominyka Slepikaitė DP. Vienas šventės organizatorių Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios klebonas brolis Algirdas Malakauskis OFM, Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos (diecezinė), įkurtos 2005 m. kardinolo A. J. Bačkio (tai reformuota 1957 m. Vilniuje pogrindyje įkurtos Kristaus Karaliaus kongregacijos šaka) vienuolė s. Viktorija VoidogaitėCC.
36 palapinėse išsidėsčiusios vyrų bei moterų vienuolijos liudijo savo istoriją, veiklos kryptis. Buvo dar Maldos palapinė (vadinta Ikonos palapine), o kalnelyje norinčiųjų asmeniškai pabendrauti laukė broliai vienuoliai.
Kareiviškos košės ir arbatos skonio nesugadino trumpalaikis lietutis
Maldos Palapinė
Maldos Palapinėje – Pašvęstojo Gyvenimo Ikona – Kristus Visavaldis – Pašvęstųjų Valdovas. Įrašas prie palapinės skelbė, kad šią ikoną 2015 m. sausio 6 d. nutapė – „parašė“ sesuo Nijolė Marija Marcinkevičiūtė Paštuvos Karmelyje. Sausio 17 d. Pašvęstojo Gyvenimo simpoziume ji buvo iškilmingai vysk. Lino Vodopjanovo OFM pašventinta ir išsiųsta į piligriminę kelionę po Lietuvos vienuolynus...
Ikona keliauja aplankydama Lietuvoje gyvenančius vienuolius miestelėnus bei atokiuose kaimuose įsikūrusius brolius bei seses. Kristus ateina pas savuosius.
Kaip kadaise žydai nešė Sandoros skrynią aplink priešų užgrobtą miestą, šlovindami Viešpatį (Jozuės knygos 6 skyrius), ši ikona, apeidama ratą per visą Lietuvą, Dievo galybe ir maldos jėga tegul ne tik sustiprina visų vienuolių pasišventimą, bet ir išdildo tai, kas trukdo gyventi džiaugsmingą radikalų ir autentišką Evangelinį Gyvenimą....“
xxx
Vienuolių Palapinėse vyko įvairūs užsiėmimai: seserys mokė pinti rožinį ar pasigaminti rožę, dėlionėje išdėstyti ikoną, piešti ikoną, piešti ant stiklo. Be to, seserys atsivežė savo rankų dirbinių: megztų angeliukų, kojinių, kitų rankdarbių. Kai kurie vienuolynai dalino paveikslėlius ar bukletus su savo kongregacijos istorija. Besidomintys vienuolių veikla ne tik išgirdo pasakojimų apie vaistažoles, bet galėjo paskanauti nenusakomo skonio arbatos, ypatingų kepinių, saldainių su palinkėjimais, giros su razinomis ir daugelio skanumynų. Neliko nuskriausti ir kavos mėgėjai – seserų dosnios širdys pagalvojo ir apie juos. Mokėti nereikėjo, vienur - kitur buvo aukų dėžutės. Tačiau net ir ten, kur jų nebuvo, beveik visi, žinodami sunkią vienuolijų padėtį ir džiaugdamiesi švente, aukojo pagal išgales.
Džiaugsmas sudėjus dėlionę... Kairėje Kristaus Karaliaus seserų kongregacijos (diecezinė) vienuolė s. Vida Raškevičiūtė
Kiekvienas į namus parsinešė kažką švento ar tai paveikslėlį, rožinį, ikoną, knygą, laikraštį ar kokį skanumyną, savo pirmąsyk gyvenime, konsultuojant seserims, pasidarytą rožę, bet svarbiausia žinių apie vienuolijas ir giedrą nuotaiką.
Be to, kieme prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčiosvienuolių Palapinių dalyviai, savanoriai ir renginio svečiai buvo vaišinami kareiviška koše ir įvairių žolelių arbata.
Renginiai estradoje
Estradą puošė spalvingas plakatas „2015 Pašvęstojo Gyvenimo metai“ . Įrašas plakato viršuje skelbė „Evangelija, Pranašystė, Viltis“. Po piešinėliu įrašas „Pašvęstasis Gyvenimas Bažnyčioje šiandien“.
O nuotaiką skaidrino programa estradoje. Pirmiausia brolių saleziečių programa vaikams: „Visi, kas širdyje jaučiatės vaikai – pakelkit rankas!“ – ir neliko nei vieno, kas jos nepakeltų, o vėliau ir nedainuotų kartu... Savo kūrybos dainas ir giesmes atliko brolis kapucinas Tomek Pilch, giedojo jungtinis vienuolių choras. Gausybę žiūrovų sutraukė Tiberiados broliai ir Šv. Damijono maldos grupių jaunimas, savo poeziją labai nuotaikingai įsijautęs skaitė br. Bernardas Saulius Belickas OFM. Susikaupę klausė brolio pranciškono Gedimino Numgaudžio paskaitos „Kas yra krikštas“.
Renginiai estradoje pradėti iškilmingu Vienuolių palapinių šventės atidarymu. Vėliau bendroje maldoje kartu su vienuoliais melstasi dieninės liturgijos valandą, Gailestingojo Jėzaus seserys vedė Gailestingumo Vainikėlio maldą. Be to, estradoje prisistatė atskiri vienuolynai.
Be čia paminėtų renginių Bernardinų sode vyko užsiėmimai vaikams ir ekskursijos šeimoms Bažnytinio paveldo muziejuje. Įėjimas į muziejų visą dieną buvo nemokamas, o Bažnytinio paveldo muziejaus darbuotojai sukūrė specialią nemokamą edukacinę programą, kurioje vyko žaidimai su prizais.
Vienuoliai prie savo palapinių nekantriai laukė vyskupų bei arkivyskupo Gintaro Grušo. Visus maloniai stebino jų dėmesys kiekvienos palapinės kongregacijai. Hierarchai neskubėjo, pakalbindavo ne tik vienuolius, bet ir į šventę atėjusius pasauliečius, kilojo ir laimino pačius mažuosius šventės žiūrovus – mažus vaikelius. Atėjusieji į vienuolių Palapinių šventę turėjo retą galimybę tiek ilgai ir nevaržomai bendrauti su arkivyskupu G. Grušu.
Vienuolių bazilijonų palapinė
Tarp vienuolių lotynų apeigų katalikų palapinių didelio dėmesio sulaukė vienintelė Graikų apeigų katalikų – vienuolių bazilijonų palapinė. Vienuoliai bazilijonai – vieninteliai Graikų apeigų katalikai Lietuvoje, turintys gilias šaknis. Vilnius – Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino (OSBM) lopšys, o 2017 m. ordinas paminės 400 metų savo sudėtingos veiklos istoriją. Šventės dalyviai grožėjosi ryšiu, spalvotu ordino herbu – degančiu krūmu, skaitė herbo aprašą:
„Šv. Juozapato Bazilijonų ordino herbas – įrėmintas arkomis degantis krūmas, simbolizuojantis liepsnojančią meilę, nuolat rodantis tarnystės Dievui ir žmonėms kelią. Virš degančio krūmo pavaizduota saulė – simbolis paties Gyvybės Davėjo – Gelbėtojo. Saulėje patalpinta Jėzaus Kristaus monograma su virš jos esančiu kryžiumi – sekimo paskui Jį ženklu. Herbą iš vienos pusės supa ąžuolo, iš kitos – laurų šakos. Ąžuolas simbolizuoja pastovumą ir dvasinės brandos bei darbų jėgą, o laurų – eschatologinė –amžiną garbę nugalėtojams“.
Vienuolių bazilijonų istorija buvo pateikta 5-uose didelio formato stenduose, laikraščių straipsniuose. Palapinę puošė Jėzaus, Marijos, šv. Bazilijaus, šv. Juozapato ir kitų šventųjų ikonos, vienuolių bazilijonų bei visų unitų kankinių 2001 m., Šventajam Tėvui Jonui Pauliui II lankantis Ukrainoje, paskelbtų palaimintaisiais (o jų buvo 28) ikonos, knygos ir knygelės ukrainiečių kalba, Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios savilaidos būdu kompiuteriu spausdinamas ir dauginamas laikraštėlis „Parapijos žodis“ (ukrainiečių kalba), bukletas lietuvių kalba išleistas minint Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios 500 metų jubiliejų. Pastebėtina, kad didžiulė krūva šių bukletų gana greitai ištirpo, besidomintys ėmė bukletus ir ukrainiečių kalba – gal ką nors pavyks suprasti...
Arkivyskupas Gintaras Grušas (dešinėje) bazilijonų stende rado ir savo nuotrauką, publikuotą prieš 12 metų. Iš kairės t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM su ukrainietėmis: Oksana Malec, Marija Šaduikiene ir Natalija Šertvytiene
Dėmesys vienuolių bazilijonų palapinei buvo nemažas. Pirmiausia tai daugeliui nežinoma vienuolija, tad neįsivaizduota vienuolių tautybė, juo labiau jų priklausomumas katalikams. Nežinota, kad vienuoliai bazilijonai – unitai – Graikų (Rytų) apeigų katalikai.
Beveik visą dieną grupelėms ar pavieniams asmenims aiškinta, kad vienuoliai bazilijonai – unitai, o ne stačiatikiai, kad jie ukrainiečiai, o ne baltarusiai. Motyvuota net primityviai, jeigu jie būtų stačiatikiai, tai vienuolių bazilijonų palapinės nebūtų tarp Lietuvoje veikiančių katalikų vienuolijų, jie nebūtų pažymėti ir minėtame informaciniame leidinyje „Sek paskui mane!” Tačiau ne visus tai įtikino. Išgirsta net ir tokių pastebėjimų: „Kodėl jūs taip stengiatės, neriatės iš kailio ir siekiate apginti tuos pravoslavus ir kam jie čia reikalingi?!“
Kantriai ir ilgai aiškinta vienuolių bazilijonų istorija, rodant medžiagą stenduose, pasiūlyta pasiskaityti „Lietuvos aide“ išspausdintus straipsnius, eksponuojamus palapinės šoninėje dalyje. Anksčiau atėjusieji ir gavusieji du „Lietuvos aido“ numerius su straipsniais: „Pašvęstojo Gyvenimo metai: vienuoliai bazilijonai (1)“ (2015. Rugpjūčio 22. Nr. 184, 185, 186. P. 6–7) ir „Pašvęstojo Gyvenimo metai: vienuoliai bazilijonai Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyne (2)“ (2015. Rugpjūčio 25. Nr. 187, 188, 189. P. 6–7) dėkingi „Lietuvos aido“ redaktoriui Algirdui Pilveliui bei šio laikraščio leidėjams už tokią plačią ir itin savalaikę informaciją. Deja, laikraščių nebuvo tiek, kad būtų buvę galima patenkinti visus pageidaujančius paskaityti juos namuose. Susidomėję bazilijonais prašė parengti bukletus, stenduose demonstruojamas lenteles išspausdinti lankstinukuose, pageidauta platesnės informacijos.
Vienuolių bazilijonų palapinėje be t. Pavlo (Petro Jachimeco) OSBM, t. Joakymo (Jaroslavo Kovalčuko) OSBM stendus padėjo įrengti (sukabinti) ukrainietė iš Kauno Tatajana Narkevičienė, straipsnio autorė. Vėliau jie sulaukė talkos: su šventės dalyviais visą dieną bendravo lietuvių kalbą gerai žinantys ukrainiečiai Vasylis Kapkanas, Marija Šaduikienė.
Tad ši vienuolių Palapinių šventė buvo graži proga vienuoliams bazilijonams – Graikų (Rytų) apeigų katalikams – paskleisti apie save žinių.
Šv. Mišios Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje ir Malda Aušros Vartuose
Palapinių šventė baigta Vakarine liturgine valanda ir šv. Mišiomis sausakimšoje Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje.
Šv. Mišias aukojo Kardinolas arkivyskupas emeritas Audrys Juozas Bačkis, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir jo pagalbininkas vyskupas Arūnas Poniškaitis, Telšių vyskupas dr. Jonas Boruta SJ ir jo pagalbininkas Linas Vodopjanovas OFM bei 24 kunigai. Šv. Mišių metu buvo atnaujinti vienuoliniai įžadai.
Kardinolas A. J. Bačkis pamokslo metu džiaugėsi, kad visos šventovės pastatytos vienuolių pastangomis, tačiau dvasinės šventovės statyba – nūdienos pašaukimo samprata. Jėzus pas žmones ateina per pašvęstuosius. Kardinolas klausė: „Iš kur vienuoliai semiasi džiaugsmo, jėgų?“ Ir atsakė, kad jų suteikia malda. Ir kuo daugiau vienuoliai praleidžia maldoje, tuo labiau jų veiduose atsispindi Jėzus Kristus. Gyvenimas su Jėzumi suteikia džiaugsmo pilnatvę. Vienuoliai pačioje Bažnyčios širdyje liudija, kad gyventi su Dievu – didžiausia laimė. Ar gali būti didesnė laimė, kaip save atiduoti Dievui?..
Po šv. Mišių padėkos malda sukalbėta Aušros Vartuose prie Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo paveikslo. Pagiedojus giesmę, susirinkusius palaimino vyskupai.
Vienuoliai, šventės organizatoriai bei talkininkai kartu su vyskupais bendravo agapėje „Domus Maria“ namuose.
Šeštadienio dieną nukrapnojęs menkas lietutis niekam nesugadino nuotaikos, nes besišypsanti saulutė nušvietė ir vienuolių Palapinių šventės dalyvių veidus, žmonės šypsojosi GĖRIUI – DVASINGUMUI...
Atgal
.jpg)
