Religija
10 20. Apklausa rodo Europoje didėjančią diskriminaciją dėl religijos
2015 m. gegužės – birželio mėnesį atlikta „Eurobarometro“ apklausa dėl diskriminacijos parodė, kad:
*50 proc. europiečių mano, jog diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų yra plačiai paplitusi (2012 m. taip manančių buvo 39 proc.). 57 proc. lietuvių manymu, šio pobūdžio diskriminacija yra paplitusi retai. Kaip labiausiai paplitusią diskriminacijos rūšį lietuviai nurodė diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos (57 proc.) ir dėl amžiaus (50 proc.).
*33 proc. europiečių laikosi nuomonės, kad kreipiantis dėl darbo, religinių įsitikinimų reiškimas gali pakenkti (2012 m. taip manančių buvo 23 proc.).
*Iš visų religinių grupių musulmonai sulaukia mažiausio visuomenės pritarimo – tik 61 proc. respondentų nurodė, kad jie visiškai neprieštarautų dirbti kartu su islamą išpažįstančiu kolega (lietuvių – 46 proc.), ir tik 43 proc. visiškai neprieštarautų, jei jų suaugę vaikai užmegztų santykius su musulmonu (-e).
*Paprašyti nurodyti, kas galėtų būti laikoma kandidato trūkumu darbdaviui renkantis iš dviejų tokių pačių įgūdžių ir kvalifikacijos darbuotojų, kaip didžiausią trūkumą tiek europiečiai, tiek lietuviai nurodė vyresnį nei 55 metų amžių (56 proc. europiečių ir 63 proc. lietuvių). 52 proc. lietuvių kaip kandidato trūkumą nurodo neįgalumą, 40 proc. – kandidato išvaizdą (aprangą ir savęs pateikimą).
*71 proc. europiečių ir tik 44 proc. lietuvių atsakė manantys, jog gėjai, lesbietės ir biseksualūs žmonės turėtų turėti tokias pat teises kaip ir heteroseksualūs žmonės. 67 proc.europiečių ir 30 proc. lietuvių atsakė, kad nieko bloga, jei seksualiniai santykiai jungia du tos pačios lyties asmenis, o net 71 proc. lietuvių (33 proc. europiečių) nesutiktų, kad tos pačios lyties asmenų santuokos turėtų būti leidžiamos visoje Europoje.
*ES pagrindinių teisių agentūros apklausos dėl žydų tautybės žmonių diskriminacijos ir prieš juos nukreiptų neapykantos nusikaltimų duomenimis, Europoje stiprėja antisemitinės nuotaikos; 73 proc. respondentų nuomone, per pastaruosius penkerius metus su antisemitizmu susijusi padėtis internetinėje erdvėje pablogėjo.
Europos Komisija, siekdama dalintis gerąja patirtimi, kaip kovoti su antisemitiška ir antimusulmoniška neapykanta Europoje ir skatinti toleranciją bei pagarbą mūsų visuomenėje, spalio 1-2 dienomis organizavo įvairių religinių bendruomenių, nacionalinės ir vietos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos atstovų diskusijas pagrindinių žmogaus teisių klausimais.
Diskusijos metu buvo akcentuota, kad, siekiant mažinti antisemitiškos ir antimusulmoniškos neapykantos Europoje apraiškas, didelį dėmesį reiktų skirti švietimui, taip pat bendradarbiavimui su informacinių technologijų kompanijomis, žiniasklaida bei pilietine visuomene, taip pat siekti, kad ES teisės aktai, užtikrinantys nusikaltimo aukų apsaugą, būtų tinkamai įgyvendinami valstybėse narėse.
Atgal
.jpg)
