Religija
12 05. Svarbi knyga Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorijai
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Vienintelio ukrainiečio Graikų apeigų kataliko šventojo Juozapato (Ivano Kuncevičiaus) OSBM šventė minima jo nukankinimo dieną, lapkričio 12-ą (1623) – šįmet ji buvo nukelta į lapkričio 14 d. (šeštadienį) – tai savotiška įžanga į Aušros Vartų Dievo Motinos Marijos Gailestingumo atlaidų oktavą. Šįmet šventasis Juozapatas Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje buvo ypatingai paminėtas: iš Romos atvežtos šventojo relikvijos, kurios liksis amžinam saugojimui, šventę praplėtė Marijos radijo laidos, sutraukdamos į Mišias gausų būrį lietuvių, ukrainiečių kalba šv. Mišios lapkričio 16 d. 15 val. buvo aukotos Aušros Vartų Dievo Motinos Gailestingumo koplyčioje. Be to, sekmadienį (lapkričio 15 d.) po šv. Mišių buvo pristatyta knyga apie vienuolių bazilijonų leidybinę veiklą.
T. Klementijus (Vasylis Stasivas) OSBM Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios Marijos Apsireiškimo koplyčioje su monografija „Svarbaus žodžio misija“. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Svarbi Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino garsinimo forma
2017 metais Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas minės 400 metų įkūrimo jubiliejų. Šv. Juozapatas kartu su metropolitu Josyfu Veljaminu Rutskiu tapo Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įkūrėjais. Tad neatsitiktinai, rengiantis ordino 400 metų jubiliejui didelis dėmesys skiriamas į vienuolių bazilijonų veiklos garsinimą.
Vienas svarbių šios veiklos garsinimo formų – knyga. 2015 m. tėvų bazilijonų leidykla „Misionierius“ Žovkvoje, netoli Lvovo, išleido didelės apimties (464 psl.), gausiai iliustruotą knygą, skirtą bazilijonų knygų leidybos istorijai (praeičiai, dabarčiai ir ateičiai): „Svarbaus žodžio misija“ (misija vysokoho slova). Tai „Misionieriaus“ leidyklos direktoriaus t. Klementijaus (Vasylio Stasivo) OSBM parengtas leidinys.
Knygos pristatymas Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje
Knyga „Svarbaus žodžio misija“ jau buvo pristatyta Lvove Šv. Onufrijaus vienuolyne. Lietuvoje – tai jau antras knygos pristatymas, vykęs lapkričio 15 d. po šv. Mišių Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje. Knygos prezentacijoje kalbėjo svečias iš Romos, vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM, atvežęs šv. Juozapato relikvijas, Ukrainos Švenčiausiojo Gelbėtojo provincijos protoigumenas t. Pantaleijmonas (Mychailas Salamacha) OSBM, dr. Aldona Vasiliauskienė ir knygos autorius t. Klementijus (Vasylis Stasivas) OSBM.
T. Klementijus (Vasylis Stasivas) OSBM (kairėje) su protoigumenu t. Pantaleijmonu (Mychailu Salamacha) OSBM (dešinėje) Vilniaus bazilijonų vienuolyno bibliotekoje
Leidinį deramai įvertino vyskupas, protoigumenas, dr. A. Vasiliauskienė supažindino su knygos struktūra (jos parnešimą į ukrainiečių kalbą vertė Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkė Natalija Šertvytienė), apie knygos rengimą pasakojo jos autorius.
Didelis dėmesys visoje knygoje skirtas jos puošybai – pateikiama daug pavyzdžių, išspausdinti išleistų knygų viršeliai, spaustuvių pastatų nuotraukos, vienuolių bazilijonų susietų su leidybine veikla nuotraukos... Monografiją galima pavadinti ir specialiu albumu.
Knygą „Svarbaus žodžio misija“ sudaro 4 dalys, gausūs priedai, bibliografija, asmenvardžių bei vietovardžių rodyklės, bei reziumė anglų kalba.
Pirmoje dalyje apžvelgiamas kelias nuo rankraštinės knygos iki spausdintos. Čia, grįžtant prie šaltinių, remiantis žymių tyrinėtojų Isajevičiaus, Micko, Maciuko, Ogijenko, Patrylo bei kitų darbais, pristatoma pirmoji t. bazilijonų XV a. spaustuvė Ukrainoje, Lvove Šv. Onufrijaus vienuolyne. Kalbama apie spaustuves Vienoje, Supraslyje, Uneve, Počajeve. Počajeve išleistos knygos akcentuojamos kaip ekumeninio dialogo pradžia. Vienas skyrelis skirtas Ševčenkai ir bazilijonams (p. 139–145).
Antroji knygos dalis skirta „Misionieriaus“ leidyklos istorijai. Joje kalbama apie bazilijonų ordino leidybinės veiklos atgimimą Žovkvoje XIX a. pabaigoje, apie spaustuvės susikūrimą (detalizuojama Pranciškaus Sarnickio veikla), apie plačią leidyklos veiklą: prie leidyklos įkurtus Rašytojų namus (vadovavo t. Juozapatas Markevič OSBM). Čia autoriai savo darbais galėjo papildyti populiarių knygų seriją „Religinio švietimo biblioteka“ (Biblioteka religijnoj osvity“), „Religinės deramos biblioteka“ (Biblioteka religijnoj dramy) ir „Katalikiški skaitymai“ (Katolicke čitanje). Dar viena populiari t. bazilijonų Žovkvoje leista serija „Ukrainos knyga“ (Ukrainska knyžka). Tad Žovkvoje t. bazilijonų leidykla tapo plačiai žinoma. Deramą dėmesį autorius t. Klementijus OSBM skyrė didžiajam spaustuvės reikalų žinovui broliui Germanui Gavriilui Bidolachui (1869–1942). Monografijoje, remiantis Marijano Lozynskio tyrinėjimais, parodytas metropolito Andriejaus Šeptyckio bendradarbiavimas su leidykla „Misionierius“. Išskirti leidyklos „Misionierius“ iki karo išleistų knygų charakteringi požymiai. Atskiras skyrius skirtas 1940–1990 metais pogrindyje leistoms knygoms. Detalizuota ilgamečio protoigumeno (1972–1987) t. Demjano Bohuno OSBM veikla – jis buvo religinių knygų savilaidos iniciatorius. Apžvelgta Žovkvos spaustuvės dramatiška istorija sovietmečiu.
Monografijos pristatymas Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje. Kalba dr. Aldona Vasiliauskienė (dešinėje). Prezidiume sėdi iš kairės: t. Klementijus (Vasylis Stasivas) OSBM vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM ir protoigumenas t. Pantaleijmonas (Mychailas Salamacha) OSBM
Trečioji dalis – leidyklos „Misionierius“ atgimimas XX amž. pabaigoje. Čia autorius t. Klementijus Stasivas OSBM išskyrė tuometinio protoigumeno t. Vasyliaus Mendrunio OSBM ir pirmojo atkuriamos leidyklos direktoriaus Marijano Lozynskio veiklą. Monografijoje taip pat rašoma apie Žovkvos spaustuvės sugrąžinimą, pristatomi įvairiais būdais įsigyti spaustuvės įrengimai. Dėmesio skirta bendradarbiavimui su autoriais, vertėjais, užsakovais. Vienas skyrelis skirtas leidybinei „Misionieriaus“ veiklai nuo XX a. 9-deš. iki šių dienų. T. KlementijusOSBM supažindina su religinės literatūros pardavimo organizavimu. Primena katalikiškus žurnalus „Šviesa“ (Svitlo), „Kijevo bažnyčia“ (Kijevskaja cerkva), „Parapijos žinios“ (Parafijalnyj visnyk), „Kristus ir aš“ (Hospod i ja). Viename šios trečios dalies skyriuje parodoma vyskupo Sofrono Mudryj OSBM dvasinis ir materialus indėlis leidyklos „Misionierius“ vystymuisi: kalbama apie spausdinto žodžio gausius vaisius, fundaciją dvasinei kultūrai.
Knygoje dėmesys skirtas t. bazilijonų leidybinei bei spaustuvės veiklai Užgorode.
Ketvirtoji dalis – knygų leidybos misijos plėtra XX amžiuje už Ukrainos teritorijos ribų. Čia išskirta Brazilija (atskirai apžvelgti periodiniai leidiniai); Kanada (periodiniai leidiniai ir knygų leidybos muziejus), Rumunija, Roma (pirmas leidybinis projektas – „OSBM Užrašai“ (Analekta), Argentina (leidyklos kūrimo pradžia, periodiniai leidiniai), Amerika; Ketvirtoje knygos dalyje įdomiai pavadintas skyrelis „Su knyga rankoje – į žmones“.
Į ukrainiečių kalbą verčia Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė
Prieduose ( p. 366–462) pateiktas 458 -nių Ukrainoje 4 spaustuvėse išleistų senųjų knygų katalogas: Lvovas, spaustuvė prie Šv. Juro vienuolyno; Ugorci; Počajevas (pateikta per 400 pavadinimų leidinių (8–410), Unevas. Bibliotekų, muziejų, archyvų trumpiniai; 1896–1936 metais bazilijonų išleistų 479 leidinių sąrašas (jis dar suskirstytas pagal tematiką). Bazilijonų autorių „Misionieriaus“ leidykloje išleistos knygos (XX a. 9 dešimtmetis iki šiandienos), vertimai; Misionieriaus leidykloje dirbusių darbuotojų sąrašas (gaila, kad nenurodyti metai, kada dirbo): administracija, leidybinis skyrius, spaustuvė, ūkio dalis, apsauga, realizacijos skyrius. Roma, Kanada, Argentina
Bibliografijoje išskirta: pagrindinė literatūra (14), straipsniai (72), kalbos (6) ir archyviniai šaltiniai (16) ir papildoma literatūra: interviu, lapai - dokumentai, leidyklos gauti raštai, apdovanojimai, nuo XX a. 9-dešimtmečio iki šiandienos, apdovanojimai, gauti „knygų mugėse“, Lvove, Ukrainos knygų festivaliuose Ternopilyje.
„Misionieriaus“ leidyklos direktorius T. Klementijus Stasivas OSBM atliko didžiulį darbą, ir net nemokantiems kalbos, galima pasigėrėti senųjų knygų neįprastu grožiu. Tai didelis mokslininko indėlis rengiantis Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejui.
Lucke prie Voluinės valstybinio Lesės Ukrainkos universiteto Istorijos fakulteto docentė dr. Oksana Karlina (kairėje) su Šv. Bazilijaus Didžiojo vienuolyno vienuoliu t. Augustinu (Andrijumi Zapotočnyj) OSBM (dešinėje)
Monografijos „Svarbaus žodžio misija“ pristatymo metu prisiminta ir 2014 m. vykusi jau XI konferencija, skirta Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorijai „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies – liaudžiai“ – tai irgi viena iš ordino garsinimo būdų ir šioje konferencijoje perskaitytas Voluinės valstybinio Lesės Ukrainkos universiteto (Luckas) Istorijos fakulteto doc. dr. Oksanos Karlinos skaitytas pranešimas, kuriame didelis dėmesys, skirtas knygų leidybai. Perteiksime pranešimo tezes.
Doc. dr. Oksana Karlina: Bazilijonų vienuolynai – dešiniakrantės Ukrainos kultūros ir švietimo centrai XVIII-XIX a. III deš.
Unijinėje Bažnyčioje Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas visada užėmė ypatingą poziciją, atlikdamas svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime. Bazilijonų rankose XVIII–XIX a. trečiajame dešimtmetyje buvo sutelktas visos Unijinės bažnyčios kultūrinis – religinis gyvenimas ir veikla.
Vienuolynuose sukaupti knygų rinkiniai darė įtaką dvasinei, švietėjiškai bei literatūrinei bazilijonų veiklai. Gausias bibliotekas turėjo Volodymyro, Liubaro, Ostrogo, Počajevo, Židičynų, Goščo, Baro, Umanės ir Kanevo vienuolynai. Jose buvo priskaičiuojama po kelis šimtus knygų lotynų, lenkų, prancūzų, taip pat bažnytine slavų kalbomis. Šis faktas liudija bazilijonų vienuolių daugiakalbį raštingumą to meto ukrainietiškose žemėse. Kiekvienos kalbos vartojimo sritis ir tendencijos buvo skirtingos, ir tai pasireiškė žanrine knygų, sukauptų bazilijonų vienuolijų bibliotekose, įvairove. Tačiau pirmiausia bazilijonai stengėsi atlikti tarpininkų tarp ukrainietiškos ir lenkiškos kultūrų vaidmenį.
Bibliotekų katalogų analizė ir vizitacijų protokolai leidžia teigti, kad bazilijonų vienuolynų knygų rinkiniuose, būta leidinių su grožinės literatūros pradmenimis, būta teologijos ir filosofijos traktatų, gautų iš įvairių Europos leidyklų. Taigi, šis faktas byloja apie to laikmečio Europos švietimo aukštą lygį ir mokslinę mintį.
Bibliotekose esančių knygų turinys teikia nemažai informacijos ne tik apie dvasinį bei intelektinį vienuolių lygį, bet ir apie pačią jų bendruomenę. Pamokslais bei misijine veikla bazilijonai plėtė ir įtvirtino vienuolyne praktikuotas dvasines bei moralines vertybes. Dvasinės tematikos knygos deklaravo bažnytinio gyvenimo poziciją, glaudžiai susietą su Stačiatikių bei Katalikų cerkvių tradicijomis, švietimo, mokslo, kultūros, visuomeninės-politinės minties vystymąsi ukrainiečių žemėse.
Bazilijonų vienuolynų knygų rinkiniai skatino kurti tokią intelektinę aplinką, kuri taptų priežastimi toliau kaupti knygas. Kartu vienuolynai pasidarė tikrieji knygų leidybos puoselėtojai ir vykdytojai. Šių bibliotekų vystymasis atspindėjo apsišvietusių žmonių kultūrinio aktyvumo integraciją europiniame procese.
Bazilionų mokykloje protoigumenas t. Pantaleijmonas (Mychailas Salamacha) OSBM (kairėje) už aktyvų dalyvavimą konferencijoje Voluinės valstybinio Lesės Ukrainkos universiteto Istorijos fakulteto docentę dr. Oksaną Karliną (dešinėje) apdovanoja padėkos raštu
Bibliotekų fondų gausėjimą lėmė bazilijonų įsteigtos ir išlaikomos spaustuvės Vilniuje, Supraslyje ir Počajeve, rezultatyvus jų darbas. Počajevo spaustuvė iš kitų išsiskyrė kirilica spausdintais liturginės ir katechetinės krypties leidiniais. Tai sąlygojo bažnytinių apeigų supaprastinimą ir Unijinės bažnyčios autoriteto augimą. Kita Počajevo knygų skirtybė – meninis išbaigtumas. Dėl šių savo ypatumų knygos buvo naudojamos dar gana ilgą laiką ir po Unijinės bažnyčios likvidacijos. Počajevo spaustuvės veikla praaugo konfesines ribas.
Bazilijonai taip pat aktyviai dalyvavo švietėjiškoje veikloje. Edukacinės komisijos veiklos metu jiems priklausė 6 klasių mokykla Volodymyre, keturių klasių buvusios jėzuitų mokyklos Bare, Ovruče ir Ostroge, triklasė mokykla Šargorode, o taip pat mokyklos Umanėje, Liubare ir Kaneve.
Geriausia mokykla buvo Volodymyre – jos mokiniai gerai mokėjo keletą užsienio kalbų. Iki 1830 m. lapkričio sukilimo aukštu mokymo lygmeniu išsiskyrė Voluinėje esanti Liubaro mokykla.
Bazilijonų mokyklos buvo populiarios Ukrainos žemėse. Vietos gyventojai labiau pasitikėjo vienuolijų mokykloms negu pasaulietinėms. Beveik trečdalis mokinių tapdavo unitų dvasininkais. Mokyklose dirbo geri pedagogai. Volodymyro bazilijonų mokyklos vizitacijų protokoluose ypač akcentuotos pedagogų pastangos, talentas ir žinių lygmuo. Tai galėjo būti pavyzdžiu kolegoms iš kitų bazilijonų mokyklų.
Edukacinės komisijos reikalavimų vykdymas vienuolynų mokyklose artino pasaulietines švietimo ir bendruomenių reformas, tapusias pasaulietinio mokymo modeliu. Būtina pabrėžti, kad bazilijonai dėl savo teigiamo požiūrio į mokymą ir mokymąsi, į mokyklų tinklo plėtrą užėmė tvirtas pozicijas to meto visuomenėje.
Monografijos „Svarbaus žodžio misija“ svarba
Minėtąjį doc. dr. Oksanos Karlinos pranešimą jau šiandieniniame laikmetyje gražiai papildo „Misionieriaus“ leidyklos direktoriaus t. Klementijaus (Vasylio Stasivo) OSBM monografijos „Svarbaus žodžio misija“ pasirodymas. Leidinio pasirodymas – džiugus ir sveikintinas įvykis, puikus pavyzdys rengiantis Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino artėjančiam 400 metų jubiliejui. Monografijos prezentacija prasmingai papildė šių metų šv. Juozapato šventę, kuri Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje taps istorinės svarbos švente – iš Romos atvykęs vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM, atvežė šv. Juozapato relikvijas, kurios likosi čia Vilniuje, kur šventumui brendo Ivanas Kuncevičius – šventasis Juozapatas. Su šventojo relikvijomis vyskupas visus palaimino, kiekvienas prie šių relikvijų galėjo prisiliesti asmeniškai, vyskupas šv. Mišių dalyvius apdovanojo ir pašventintais šventojo Juozapato paveikslėliais (apie šv. Juozapato šventę dar bus kalbama).
Atgal
.jpg)
