VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

12 08. Monsinjoras Klemensas Gutauskas: darbus įvertino ir pasaulietinė valdžia

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prieš Adventą – lapkričio 27 d. Kupiškyje vyko prasmingas renginys, skirtas populiariausio Kupiškio rajono žmogaus (1994), Kupiškio krašto Garbės piliečio (2001) monsinjoro Klemenso Gutausko (1915 11 28–1941 01 26–2002 08 19) 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, generalvikaras kun. lic. Eugenijus Styra, kan. Vladas Rabašauskas, kan. Stanislovas Krumpliauskas, Kupiškio dekanas kun. Mindaugas Kučinskas, kun. Virgilijus Liuima, kun. Aivaras Kecorius. Šv. Mišiose giedojo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios Sumos choras (vadovas Marijanas Remeikis).

Ilgametė monsinjoro Klemenso Gutausko šeimininkė Marytė Monkevičiūtė (kairėje) su dr. Aldona Vasiliauskienė (dešinėje). Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Į šv. Mišių auką gausiai susirinkusiems tikintiesiems pamokslo metu vyskupas J. Kauneckas kalbėjo apie neilgą pažintį su monsinjoru, tačiau ir per tą trumpą laiką spėjo pajusti dvasininko gėrį. Dievo Žodis kalba apie pranašystes: „Dangus ir žemė praeis, bet Mano Žodžiai nepraeis“. Tie baisūs, grėsmingi pranašo Danieliaus žvėrys – tai baisūs nūdienos dalykai. Pasaulis negirdi Dievo Žodžio, Jo raginimo ir todėl grimzta į katastrofą. Į šiandienos padėtį atvedė Dievo Įstatymų nesilaikymas, Jėzaus atmetimas, šeimų nesupratimas, negatyvaus požiūrio į gyvybę skleidimas...

Adventas – laukimas, pasirengimas Kristaus naujam gimimui – tam reikia meilės, o jos nėra...

Be Jėzaus meilės pasaulis labai šaltas, o kur galima sušilti, klausė kunigas Klemensas. Ir vyskupas perskaitė monsinjoro K. Gutausko eilėraštį – maldą „Rorate careli“. Jūs visi taip pat kaip Klemensas pergyvenate, jūs gyvenate  Kristaus Gimimo laukimu. Noriu padėkoti, kad jūsų tiek daug šv. Mišiose ir kad jūs prisimenate monsinjorą Klemensą.

Po šv. Mišių šventoriuje, prie monsinjoro kapo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės, sugiedotas „Viešpaties Angelas“.

Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kurios II aukšte eksponuota mons. K. Gutauskui skirta paroda (parengė Danutė Baronienė ir Gražina Puidokienė), vyko konferencija  „Tarnavau Dievui ir žmonėms“. Išklausyti trys pranešimai, atsiminimus apie monsinjorą pasakojo jį pažinojusieji pasauliečiai bei kunigai. Konferencijos organizatoriai Kupiškio viešoji biblioteka, Kupiškio dekanatas ir Kupiškio rajono savivaldybė.

Renginio pradžioje filmuotoje medžiagoje galima buvo pamatyti monsinjorą bendraujantį su pažįstamais, išgirsti  jo balsą.

Bibliotekos direktorė Daiva Bubulienė, remdamasi dr. Aldonos Vasiliauskienės monografija „Monsinjoras Klemensas Gutauskas“, kalbėjo apie monsinjoro K. Gutausko asmenybę, pateikė keletą biografinių duomenų.

Sveikinimo žodį tarė Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas. Meras džiaugėsi susirinkusiųjų į renginį gausa – tai liudija jūsų visų dėmesį ir meilę Klemensui Gutauskui: dvasininkui – monsinjorui, didžios tolerancijos asmenybei, Kupiškio krašto garbės piliečiui, pripažintam žymiausiu kupiškėnu. Nors su monsinjoru neteko bendrauti – jo asmenybė atskleista monografijoje „Monsinjoras Klemensas Gutauskas“, o viršelyje išspausdinta nuotrauka, įtikinamai kalba apie šviesią, šiltą, nuoširdžią, kilnios sielos asmenybę. Džiugu, kad tokių jubiliejų progomis prisiliečiame, primename ir pagarsiname tokius žmones. Monsinjoras mums turėtų tapti tolerancijos pavyzdžiu šiuo sudėtingu laikmečiu. Meras D. Bardauskas linkėjo visiems susirinkusiems į šią konferenciją parsinešti į namus gėrio ir grožio.

Skapiškio pagrindinės mokyklos bibliotekoje prieš konferenciją „Tarnavau Dievui ir žmonėms“, skirtą monsinjoro Klemenso Gutausko 100-osioms gimimo metinėms. Iš kairės: mokyklos direktorė Birutė Zaborskienė, vyr. mokytoja Nijolė Bagdonavičienė (parengusi pranešimą) ir mokyklos bibliotekininkė Regina Stonienė

Pranešimą „Monsinjoro Klemenso Gutausko palikimas Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje“ skaitė bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Danutė Baronienė. Prelegentė pateikė keletą monsinjoro gyvenimo ir veiklos faktų. Kalbėjo apie knygas, kurias bibliotekai padovanojo pats monsinjoras K. Gutauskas. Kalbėjo ir apie pradėtą tvarkyti rankraštinį palikimą: poezijos sąsiuvinėlius, pamokslus, Kryžiaus kelio stočių apmąstymus, iš pažįstamų, bičiulių, giminaičių, dvasininkų gautus laiškus, atvirlaiškius, atvirutes ir kitokius sveikinimus. Šią rankraštinę medžiagą kadaise dr. Aldona Vasiliauskienė gavo iš monsinjoro ir ja naudojosi rašydama monografiją. 2004 m., išleidus knygą „Monsinjoras Klemensas Gutauskas“ , knygos pristatymo Kupiškyje metu, dr. A. Vasiliauskienė perdavė bibliotekai.

Apie monsinjoro asmenybę (pranešimas „Monsinjoras Klemensas Gutauskas – lyrinės sielos asmenybė“) kalbėjo dr. Aldona Vasiliauskienė (pranešimu užbaigiamas straipsnis).

Dr. A. Vasiliauskienės monografiją „Monsinjoras Klemensas Gutauskas“ analizavo Skapiškio pagrindinės mokyklos vyr. mokytoja Nijolė Bagdonavičienė pranešime „Dvasios šviesos ir šventumo beribiškumas gyvenime ir knygoje“. Pedagogė iškėlė šaltinių gausą (archyvinė medžiaga, užrašyti prisiminimai, liudijimai, kunigų pamokslai), kuriais naudotasi ir spausdinti monografijoje. Prelegentė asmeniškai pažinojo monsinjorą, nors buvo maža – tačiau jautė iš monsinjoro sklindantį gėrį. Monsinjoro dvasinė šviesa, paliesdavusi visus su juo bendraujančius, išsamiai atskleista monografijoje.

Prie monsinjoro Klemenso Gutausko kapo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje ukrainiečiai vienuoliai bazilijonai. Dešinėje iš Romos atvykęs vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM, kairėje Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas kun. t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM

38-erių metų pažinties su monsinjoru prisiminimais dalijosi Nepriklausomybės akto signataras, tuometinis Kupiškio rajono meras Leonas Apšega. L. Apšega pasakojo: “Galėdavai su juo ilgiausiai kalbėti įvairiomis temomis ir visada išeidavai „alkanas“.  Jis visada suprasdavo, gebėjo išklausyti ir pasakyti. Po jo gražia šypsena slėpėsi humoras, sarkazmas, kurį galėjai suprasti po kelių savaičių ar net mėnesių. Pabendrauti su iškilia asmenybe verždavosi daugelis. Lengva, miela ir šilta ranka sveikindamas atėjusį teiraudavosi „Kaip sekasi, kaip gyvena žmona, kaip vaikai“. O svečią monsinjoras visada išeidavo pasitikti į koridoriuką ir išlydėdavo“.

Net devynerius metus buvęs monsinjoro vikaras, dabar Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima kėlė klausimą: „Ar monsinjoras buvo išdidus?“ ir atsakė: „dvasioje taip, kaip žmogus – ne“. Monsinjoras pasakojo, kad jį - Virgilijų Liuimą – II kurso klieriką, Klemensas Gutauskas stebėjo seniai, apie jį sužinojęs iš savo kursinio kun. Petro Tarulio (1916 05 01–1941 01 26–2002 04 24) ir vis prašė Panevėžio vyskupijos valdytoją Kazimierą Dulksnį  (1910 02 09–1935 06 15–2001 12 09), kad, Virgilijui Liuimai baigus seminariją, skirtų jį į Kupiškį. Dirbant Kupiškyje tariantis dėl bažnytinių švenčių rengimo, procesijų organizavimo, klebonas Klemensas visada sakydavo: „Kaip padarysi. Viskas bus gerai“. Kun. Virgilijus prisiminė: „Mačiau jo išgyvenimus, kai man reikėjo išvykti į kitą parapiją. O išlydint paklausė: „Ar į laidotuves atvažiuosi?“. 

Monsinjorui mirus, kun. Virgilijus Liuima 2002 m. rugpjūčio 19-21 d. sukūrė eilėraštį , kurį perskaityti pakvietė gydytoją Mildą Narmontienę.

 

Ar dažnai sapnuojasi gandralizdis gimtoj Paežerių sodyboj?

Ir bangelė ta melsva Rubikių ežere

Ar jau visos salos šito mielo ežerėlio išmaišytos

Ir kada gi patikėta Kryžiaus žavinčia jėga?

 

Per Leliūnus į Anykščius,Kauną,

Ten kur vedė Viešpaties valia

Vis ėjai,ėjai,tyliai- nuolankiai

Pasirėmęs Evangelijos tiesa.

 

O dabar ilsiesi Kupiškio šventoriuj

Lydi padarytieji darbai

Keičias kartos-kunigai prie Viešpaties altoriaus

Tu-čia susirinkusiųjų atmintyje palikai.

Akušerė M. Narmontienė pasakojo, kad pas monsinjorą ją pakvietusi s. Genovaitė Daukaitė CSC. Tai buvo pirmas apsilankymas ne tik pas monsinjorą, bet aplamai pas dvasininką. Todėl ji labai jaudinosi. Monsinjoras ją priėmė šiltai, kalbėjo ilgai ir paprašė neatsisakyti būti Carito vadove. M. Narmontienė pateikė gražių pavyzdžių, liudijančių monsinjoro rūpestį žmonėmis: jis mokėjo suprasti tavo mintis, mokėjo pasakyti tai, ką reikėjo, nemėgo pamokslauti, gražiai bendravo su visokių pažiūrų žmonėmis, turėjo skambų gražų balsą – tenorą. Gydytojos vaikai monsinjorą vadino dekanėliu. Gydytoja papasakojo apie monsinjoro rūpestį jos dukra Karolina. Nors mergaitė gražiai piešė, tačiau į Dailės institutą (dabar Dailės Akademija) nepateko. Nustebintas  šio fakto monsinjoras parašė laišką į Vilnių savo pažįstamam. Deja, jis nemokėjo piešti, tačiau surado mokytoją ir M. Narmontienės dukra visus metus važinėjo į Vilnių mokytis. Po metų be kliūčių įstojo į Dailės institutą, o dabar jos piešiniais galėtų didžiuotis ir monsinjoras Klemensas Gutauskas, nes jeigu ne jis – neaišku kaip būtų pakrypusi Karolinos meninė veikla.

Visas monsinjoro savybes, – sakė M. Narmontienė – galima apibendrinti vienu žodžiu „MEILĖ“ – juk ir ant jo antkapinio paminklo įrašas „Mylimieji, mylėkite vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo“.

Kupiškėnas, dabar Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios vikaras kun. Aivaras Kecorius pasakojo, kad mokydamasis 4 klasėje pradėjo patarnauti šv. Mišiose ir tada susipažino su monsinjoru. Tai buvo nuoširdus, laisvas bendravimas – garbaus amžiaus kunigas su mumis mielai bendravo. Dažnai tekdavo paruošti šoninį altorių altaristai kun. Povilui Jankevičiui (1908 05 19–1934 05 26–1998 05 19) ir monsinjorui (tuo pat metu šv. Mišios buvo aukojamos ir prie pagrindinio altoriaus) bei patarnauti. Mokantis 10-oje ar 11-oje klasėje monsinjoras paklausė : „Gal stosi į seminariją?“ Monsinjoro ir kitų kunigų pavyzdys, elgesys su ministrantais buvo svarbus stimulas renkantis kunigystę...

Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje šv. Mišias aukoja dvasininkai. Iš kairės:Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas,  Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos  parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima, Panevėžio vyskupijos generalvikaras kun. Eugenijus Styra, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų altarista kan. Vladas Rabašauskas, Kupiškio dekanato dekanas kun. Mindaugas Kučinskas ir Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos vikaras kun. Aivaras Kecorius

Kan. Vladas Rabašauskas ragino susirinkusius vyresniojo amžiaus žmones, papasakoti jaunimui, kad žinotų, kokių buvo kunigų – o jų dabar labai reikia. Kanauninkas sakė, kad monsinjoras jo prašęs pastatyti tokį paminklą, kokį pastatęs kun. Algirdui Jonui Narušiui (1942 03 08–1973 04 17–2000 02 05), papasakojo apie paskutines monsinjoro gyvenimo čia, žemėje, dienas, visų tikinčiųjų maldas bažnyčioje ir susirinkusių kunigų bei artimųjų prie sergančiojo lovos. O monsinjoras kėlė rankas, prašydamas, kad visi išeitų... Tik naktį prabudęs paklausė šalia lovos sėdinčios šeimininkės Marytės Monkevičiūtės: „Maryt, ar aš dar gyvas?“ Ir vėl užsnūdo...

Monsinjoro K. Gutausko dukterėčios Gražina Lavickienė (iš Panevėžio) ir Dalia Žemaitienė (iš Anykščių) prisiminė pirmuosius susitikimus su dėde, grįžus iš Sibiro tremties.

Monsinjoro brolio Broniaus Gutausko dukra Gražina Lavickienė – Klemuko krikšto dukra. Tremiant į Sibirą jai buvo 5 metukai. Po 11 metų išvargtų Sibire (ten rusų mokykloje buvo baigusi 9 klases), nežinojo, kur mokytis, kaip tęsti mokslą. Tuo metu Kristaus Karaliaus katedroje dirbęs K. Gutauskas pasakė, kad Panevėžyje yra rusiška mokykla, ji galinti gyventi pas jį – krikšto tėvą ir toliau ramiai mokytis. Čia Gražina pajuto Klemuko šilumą, rūpestį, gerumą. Tačiau mokykloje išsiaiškino, kur gyvena moksleivė ir liepė greitai išsikelti į bendrabutį. Bet tai nekliudė susitikinėti – ryšys nenutrūko. Monsinjorui rengiant vardadienius – „Klemensines“ – Gražina ne kartą yra pagelbėjusi šeimininkei.

1992 metais mirus motinai – tėviškėje nebeliko kas gyventų. Galvojo ką nors įleisti į namus, tačiau monsinjoras tam nepritarė. Šiuo metu Klemuko tėviškė išsaugota, prižiūrima.

2001 m. monsinjoras apsilankė tėviškėje – tai buvo paskutinis apsilankymas. Jis ilgai stoviniavo, tarsi atsisveikindamas su namais, medžiais, ežeru. O išvykdamas pasakė: „Aš atsisveikinau su tėviške“. 

Gražina Lavickienė padovanojo bibliotekai albumėlį – medžiagą apie Klemuko taip mylėtą poetą Dagilėlį.

Monsinjoro brolio Kazimiero Gutausko dukra Dalia Žemaitienė, pirmąsyk monsinjorą pamatė grįžusi iš Sibiro 1958 metais Linkuvoje. Tada ji buvo baigusi 5 klases. Lankydavo monsinjorą visur, kur tik jis dirbo. Prisimena jį labai gerą, šiltą, mylimą. „Kada beatvažiuodavom į svečius, kviesdavosi į bažnytėlę ir paklausdavo ar mato kokius nors pokyčius, kas naujo“, pasakojo Dalia. Iš karto nepastebėjus, sakydavo: „Pažiūrėk atidžiau – dar vieną naują suolą padarė...

Užbaigdama prisiminimų pluoštelį Dalia sakė: „Dėkojam Dievui, kad turėjom tokį dėdę“.

S. Genovaitė Daukaitė CSC skaitė atsiminimų (jie išspausdinti minėtoje monografijoje) apie savo vienuolystės kelią, Kupiškyje sovietmečiu vykdavusias rekolekcijas. Pažymėjo, kad monsinjoras turėjo jautrią širdį, viltį ir meilę, o monsinjoro įšventinimo į kunigus diena, vardadienių šventimai tapo gražia tradicija...

Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje prie monsinjoro Klemenso Gutausko padėtos gėlės, uždegtos žvakutės

Renginio pabaigoje dr. A. Vasiliauskienė visiems, taip gausiai susirinkusiems, perdavė nuoširdžią padėką ir sveikinimus buvusios monsinjoro Klemenso Gutausko ilgametės šeimininkės Marytės Monkevičiūtės, kuri dėl sveikatos negalėjo dalyvauti ir šv. Mišiose, ir čia,  bibliotekoje. Kupiškio  bibliotekai  dr. A. Vasiliauskienė padovanojo tris unikalias knygas (ukrainiečių ir lietuvių kalbomis), kurių kitos bibliotekos Lietuvoje dar neturi.

 Galima pasidžiaugti, kad renginio metu ekrane buvo rodomos nuotraukos, kuriose atsispindėjo monsinjoro K. Gutausko susitikimai, renginiai, bendravimas su įvairias asmenimis. Tai Bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyr.specialistės Jolitos Pipynienės parengta įdomi medžiaga. Neatsitiktinai meras Dainius Bardauskas J. Pipynienei įteikė  iš Vilniaus VšĮ Tautinių bendrijų namų direktorės Alvidos Gedaminskienės lapkričio 15-tą dieną pasirašytą gautą: „Už parodos „Gyvenimas mokslui ir žmonėms“, skirtos dr. Aldonos Vasiliauskienės jubiliejui, parengimą ir suteiktą galimybę eksponuoti parodą Tautinių bendrijų namuose“.

Su Vardo diena buvo pasveikintas kun. Virgilijus Liuima.

Atgal