VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

01 27. Ukrainietis vyskupas Irinėjus Bilyk OSBM – Lietuvoje (2): šventasis Juozapatas ir jo relikvijos

Dr. Aldona Vasiliauskienė

2015 metų šv. Juozapato šventei ukrainietis vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM, popiežiaus kanauninkas ir popiežiaus kvietimu besidarbuojantis Popiežiškos Švč. Mergelės Marijos Madžiorės (Santa Maria Maggiore) bazilikoje (apie jį rašyta 2016 m. sausio 9 d. „Lietuvos aide“), į Lietuvą, Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčią amžinam saugojimui atvežė šventojo Juozapato relikviją. Relikvijos pristatymas bažnyčioje: procesija su relikvija apie bažnyčią, palaiminimas su relikvija, galimybė kiekvienam pasimelsti prie jos – suteikė šv. Juozapato šventėje dalyvavusiems ypatingą dvasinę palaimą.

Rytmetines maldas gieda Metropolyto Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos – teologijos studijų bazilijonų instituto studentai ir rektorius t. Juozapatas (Andrijus Chaimykas) OSBM (kairėje). Į dešinę nuo rektoriaus stovi: br. Pavlo (Marijanas Dolišnas) OSBM,  br. Pio (Ihoris Pavlykas) OSBM,  br. Christoforas (Tarasas Kušpitas) OSBM, diakonas t. Juozapatas (Ostapas Andrijus Popovičius) OSBM. Antroje eilėje dešinėje stovi t. Mykolajus (Volodymyras Kovalyšynas) OSBM.Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Apie relikviją, atvežtą į Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčią, periodikos („Lietuvos aidas“, „XXI amžius“) bei „Marijos radijo“ laidų („Aktualijos“, „Ganytojo žodis“) dėka plačiai išgirsta visoje Lietuvoje – tad daugelis piligrimų iš įvairių Lietuvos parapijų Didžiųjų Gailestingumo Motinos globos atlaidų metu (lapkričio 15–22 d.), atvykę į Vilnių, stengėsi apsilankyti Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje ir pasimelsti prie šventojo Juozapato relikvijos.

Šv. Juozapatas

Ukrainietis Graikų (Rytų) apeigų katalikų (unitų) šventasis Juozapatas (Ivanas Kuncevičius) OSBM  (1580–1623) gimė Ukrainoje (Voluinės Volodymyre), giliai tikinčių, pasiturinčių miestiečių šeimoje. Tad ir Ivanui tikėjimas susiformavo jau nuo ankstyvosios vaikystės. Pasakojama, kad jis trijų metų vaikutis, kartu su mama melsdamasis prie Kryžiaus, klausinėjo motinos, kodėl Kristus buvo prikaltas ant kryžiaus. Sužinojęs, jis sakė, kad jis užaugęs darys viską, kad nei vienas nepakliūtų į tokias kančias. I. Kuncevičiaus Beatifikacijos byloje liudininkų užrašyta, kad Ivanui besimeldžiant prie kryžiaus, jis pajutęs – tarsi karšta žarija įkrito į jo širdelę ir uždegė ją tokia didžiule meile Dievui, kuri lydėjo visą gyvenimą.

Nuo mažens būdamas giliai tikintis, tėvų pageidavimu 1596 m. atvykęs į Vilnių mokytis pirklio amato, Ivanas Kuncevičius, 1604 m. įstojo į vienuolyną, pasirinkdamas Juozapato vardą. Jo įstojimą pagreitino tais metais į Lietuvą atvežta ir labai iškilmingai sutikta bulė apie karalaičio Kazimiero paskelbimą šventuoju. Ivaną Kuncevičių paveikė pasakojimai apie karalaičio Kazimiero gyvenimą, jo pasiaukojimą vargšams. Tad Ivanas, nusprendęs būti vienuoliu,  kaip ir šv. Kazimieras, rūpinosi neturtingais, skurstančiais ir reikalingais pagalbos – ne tik materialios, bet ypač dvasiškos...

Vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM (dešinėje) Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonui kun. t. Pavlo (Petro Jachimecui) OSBM perduoda šventojo Juozapato relikvijas

Čia, Vilniuje, Juozapatas dvasiškai subrendo šventumui. 1617 m. išrinktas Polocko arkivyskupu išvyko iš Lietuvos, kurioje darbavosi didžiausią gyvenimo dalį (1596–1617).

1623 m. lapkričio 12 d. Polocko arkivyskupas Juozapatas (Ivanas Kuncevičius) OSBM  vyskupiškos vizitacijos Vitebske metu buvo nukankintas kovotojų prieš Bažnyčios vienybę. Tad lapkričio 12-oji nuo pat jo žūties metų labai svarbi Graikų (Rytų) apeigų katalikams – unitams – tai Juozapatui skirta diena.

Labai greitai Juozapatui buvo užvesta Beatifikacijos byla ir 1643 m. popiežius Urbonas VIII Juozapatą paskelbė palaimintuoju, o 1867 m. popiežius Pijus IX Juozapatą paskelbė šventuoju.

Šv. Juozapatas ir miręs buvo pavojingas carinei valdžiai, tad jo palaikai buvo slapstomi įvairiose LDK teritorijos vietose, o 1916 m. slapta pervežti į Šv. Barboros bažnyčią Vienoje. Daugiau kaip po 30 metų – 1949 m. iš Austrijos šv. Juozapato palaikai pervežti į Romą, o 1963 m. perlaidoti Vatikane, Šventojo Petro Bazilikoje, dešinėje navoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje.Vyskupas Irinėjus sakė: „Tai sarkofagas, esantis arčiausiai šv. Petro kapo. Taip Vatikano II susirinkimo tėvai, priėmę šį sprendimą 1963 metais, norėjo pabrėžti šventojo indėlį siekiant Bažnyčios vienybės. Išties, Juozapatas prieš 400 metų pradėjo ekumeninį darbą, kurį dar šiandien tęsiame“...  „Daugiau kaip 50 metų besiilsintys Šventojo Petro bazilikoje jo palaikai kasdieną aplankomi tūkstančių piligrimų. Taigi, matome, kad  šventasis Juozapatas – tautų vienijimo apaštalas: gimęs Ukrainoje, dvasiškai subrendęs Lietuvoje, nukankintas Baltarusijoje, palaikai saugomi katalikams švenčiausioje vietoje – Vatikano Bazilikoje“ –  taip apie šventąjį kalbėjo jo relikvijas į Lietuvą atvežęs ukrainietis vienuolis bazilijonas vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk)OSBM.

Lietuva, kaip visi žinome, turi tik vieną šventąjį – karalaitį Kazimierą, bet gebėjo išugdyti ir subrandinti ne vieną šventą asmenybę, iš jų – ypatingas šventasis – Juozapatas. Tai vienintelis ukrainietis – Graikų apeigų katalikų šventasis, kaip jau minėta, 1643 m. paskelbtas palaimintuoju, o 1867 m. – šventuoju.

Vyskupų palaiminimas. Iš kairės Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM  ir apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Pedro Lopez Quintana

Šv. Juozapatas rūpinosi dvasiniu tikinčiųjų ir šventikų gyvenimu, parašė eilė kreipimųsi ir atšaukimų savo arkivyskupijos įvairių luomų krikščionims, kaip tobulinti savo pašaukimo gyvenimą pagal Kristaus mokymą.Vyskupas Irinėjus pabrėžė, kad būsimas šventasis suprato Bažnyčios vienybės ir visuotinumo svarbą, priminė, kad Kijevo Rusiai 988 m. priėmus krikštą, apeigos buvo senovinės, bizantiškos. Iki 1054 metų Bažnyčia buvo visuotinė, katalikiška – nebuvo pasidalinusi. Juozapatas nepalaikė Maskvos patriarchato peršamo spaudimo, jog krikščionys, pritariantys 1596 metų Brastos Bažnytinei unijai, laikytini išdavikais – jis visur ir visus ragino vienytis aplink Kristaus vietininką žemėje – Popiežių pagal Evangeliją „Tegul visi būna viena“ (Jn 17, 21) – tai   Šventojo Juozapato vyskupiškas šūkis  ir viso jo gyvenimo siekis bei prasmė. Šūkis, kuris buvo aktualus visais laikais, o ypač šiandieną.

Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas

Itin svarbi Šv. Juozapato veiklos kryptis – kartu su Josifu Veljaminu Rutskiu 1617 m. įkūrė šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną. Tai Rytų (Graikų) apeigų katalikų ordinas – vienintelis ordinas įkurtas Lietuvoje. Šis ordinas tapo 1596 m. priimtos Brastos Bažnytinės unijos nutarimų įgyvendintoju, stengęsis, kad nuo Popiežiaus dar 1054 m. atskilusieji stačiatikiai sugrįžtų į Šventojo Tėvo globą. Primintina, kad Brastos Bažnytinės unijos vykdytojai vienuoliai bazilijonai bei kiti Graikų apeigų katalikai vadinami dar ir unitais.

Vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM sako pamokslą Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje

2017 m. Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas minės sudėtingos istorijos 400 metų jubiliejų, o šįmet Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia minės sugrąžinimo ukrainiečiams ketvirčio amžiaus – 25-erių metų – jubiliejų. Vyskupas Irinėjus Bilyk sakė, kad šioms šventėms pasiruošti ir jas stiprinti dvasiškai padės šventojo Juozapato relikvijos.

Šv. Mišios.

Lapkričio 14 d. Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje meldėsi ne tik Lietuvos ukrainiečiai (vilniečiai, jonaviškiai, kauniečiai, klaipėdiškiai, elektrėniškiai), bet atvykusieji iš Lenkijos, Baltarusijos ir kaip niekada gausus būrys lietuvių.

Šių metų šv. Juozapato šventei ukrainietis vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM, popiežiaus kanauninkas ir popiežiaus kvietimu besidarbuojantis didžiojoje Marijos Madžiore bazilikoje, į Lietuvą, Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčią amžinam saugojimui atvežė šventojo Juozapato relikviją. Relikvijos pristatymas bažnyčioje: procesija su relikvija apie bažnyčią, palaiminimas su relikvija, galimybė kiekvienam pasimelsti prie jos – suteikė šv. Juozapato šventei ypatingą dvasinę palaimą. Primename, kad vyskupu išrinkto Juozapato vyskupiškas šūkis „Tegul visi būna viena“ (Jn 17, 21) buvo aktualus visais laikais, o ypač šiandieną.

Vyskupo Irinėjaus (Ihorio Bilyk) OSBM iš Vatikano į Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčią amžinam saugojimui atvežta šventojo Juozapato relikvija

Daugelis lietuvių maldininkų apie šv. Juozapato šventę, atvežtas relikvijas, patį šventąjį Juozapatą išgirdo Marijos radijo „Aktualijų“ laidose, kurias vedė Liutauras Sarapinas. Per „Marijos radiją“ kalbėjo Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, šventojo Juozapato relikvijas atvežęs vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM (vertė į lietuvių kalbą bei vyskupą pristatė šio straipsnio autorė).

Šv. Mišiose giedojo Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos – teologijos studijų bazilijonų instituto Briuchovičiuose studentai – seminaristai: br. Pavlo (Marijanas Dolišnas) OSBM, br. Pio (Ihoris Pavlykas) OSBM,  br. Christoforas (Tarasas Kušpitas) OSBM, diakonas t. Juozapatas (Ostapas Andrijus Popovičius) OSBM, diakonas t. Pantaleijmonas (Marjanas Zelenko) OSBM. Kai vienam iš giesmininkų nustebusi parapijietė pasakė „Jūsų tiek nedaug, o, rodos, giedojo didžiulis choras!“ Šis atsakęs: „Su mumis kartu giedojo angelai!

Šv. Mišių maldai vadovavo vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM, kartu meldėsi Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Pedro Lopezas Quintana, Ukrainos Švenčiausiojo Gelbėtojo provincijos protoigumenas t. Pantaleijmonas (Mykaylo Salamacha) OSBM, Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos – Teologijos studijų bazilijonų instituto rektorius t. Juozapatas (Andrij Chajmyk) OSBM, t. Pavlo (Andrij Jasynovskyj) OSBM, t. Makarijus (Mychailo Fliačok) OSBM, t. Mychailo  (Mykola Lučkiv) OSBM, t. Klementijus (Vasyl Stasiv) OSBM, parapijos klebonas t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, neseniai į Vilnių darbuotis atvykęs t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM, diakonas t. Maksymas (Mychailas Pišta) OSBM kiti kunigai, atvykę iš Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos.

Šventojo Juozapato ikona Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje

Vyskupo Irinėjaus (Ihorio Bilyko) OSBM pamokslas

Reikia pasakyti, kad vyskupo prašymu jo pamokslas iš anksto buvo išverstas į lietuvių kalbą ir padaugintas – tekstas išdalintas atvykusiems lietuviams, tad jie, klausydami ukrainietiškos kalbos, galėtų žinoti, ką pamokslininkas kalba. Kai kurios vyskupo pamokslo mintys pateiktos straipsnyje. Būtina akcentuoti, kad vyskupas gražia lietuvių kalba pasisveikino. O pamokslą užbaigė taip pat ir lietuvių kalba.

Vyskupas kalbėjo: Su džiaugsmu atvykau  pas Jus iš Apaštalų sostinės, iš Amžinojo Romos miesto, kartu su Jumis išaukštinti iškilmingą Šventojo Juozapato šventę ypatingai čia Vilniuje, šioje šventoje bazilijonams vietoje, kur  dvasiškai subrendo būsimasis  Kristaus Bažnyčios šviesulys.

Šių metų šventė ypatinga  tuo, kad iš Romos atvežta Šventojo Juozapato relikvija, kurią, dėkodami Dievui, su didžiu džiaugsmu perduodame Jums nuolatiniam- pastoviam saugojimui, gerbimui ir užtarimo bei pagalbos maldai visuose Jūsų dvasiniuose ir žemiškuose reikaluose.

Brangieji Kristuje! Šventasis Juozapatas – labiausiai šventas mūsų tautoje ir Kristaus Bažnyčioje – didysis Ukrainos Voluinės žemės sūnus, siekęs krikščionių vienybės, dėl kurios jis praliejo savo kraują ir atidavė gyvybę.

Meilės ugnis Dievui ir nemirtingoms žmonių sieloms – uždegė jo širdį dar vaikystėje.

Po šv. Mišių tikintieji su vyskupais. Iš kairės priekyje sėdi Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM  ir apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Pedro Lopez Quintana

Tapęs dvasininku, vėliau vyskupu, jis tarnaudamas Dievui ir artimui, sudegė kaip žvakė.

Labiausiai įtikimiausias šventojo Juozapato šventumo liudijimas –pats Dievas, po jo mirties išgarsinęs Juozapatą įvairiais stebuklais. Stebuklai prasidėjo iškart po jo kankiniškos mirties.

Jo apaštalinėje veikloje labiausiai sėkmingi instrumentai –malda, gyvas žodis ir asmeninio gyvenimo pavyzdys. Šventasis Juozapatas apaštalavo ne tik malda ir  gyvu bei užrašytu žodžiu, bet ir savo gyvenimo asmeniniu pavyzdžiu. Pats praktikavo tai, ko mokė kitus. Net priešai negalėjo jam nieko prikišti. Jis turėjo visiems atvirą širdį, ir visus apglėbė savo meile. Jis visada visiems buvo pasiekiamas, visada nusižeminęs, nuolankus, visada atsiprašydavo. Džiaugsmingai priimdavo savo priešus, džiaugsmingai jiems atleisdavo ir už juos meldėsi. Kai priešai jį vadino „sielų medžiotoju“, jis atsakė „Duok, Dieve, kad aš visas Jūsų sielas užburčiau ir palydėčiau į dangų“

Savo meile jis labiausiai apglobė beturčius, vargšus, neįgalius, nuskriaustuosius,  našlaičius, našlius ir našles. Kai jis iš Vilniaus igumeno buvo paskirtas Polocko arkivyskupu, tai jį išlydėdami neturtingi žmonės, graudžiai verkė savo globėjo ir tėvo.

Vyskupas iš Romos mielai bendravo su skapiškėnais prie Palaimintojo Klementijaus Šeptyckio ir Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardus įamžinusių Koplytstulpio ir Rūpintojėlio

Vyskupas kalbėjo: „Brangieji Kristuje! Tegul Šventasis Juozapatas mums bus uždegantis pavyzdys sekti jo meilės Dievui, Bažnyčiai ir mūsų liaudžiai keliu.

Tegul Šv. Mergelė Marija, užtariant Šventajam Juozapatui, atvykusiam pas Jus šventa relikvija, išprašys Jums iš savo viengimio – vienintelio  Sūnaus naujų jėgų ir energijos būti aktyviais nūdienos liudytojais tikėjimo, tiesos ir pergalingos meilės prieš matomus ir nematomus priešams mūsų daug kentėjusioje žemėje, ypač dabartinės grėsmės mūsų istorijai metu ir padės mums būti vienybėje su Dievu, Kristaus Bažnyčia, mūsų širdyse ir Ukrainoje.

O  Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo Tėvo meilė  ir Šventosios Dvasios  palaima tegul būna su mumis visais! Amen! Garbė Jėzui Kristui! Amen!“

Šios Iškilmingos šventės proga visiems šv. Mišių dalyviams jų šeimoms ir artimiesiems vyskupai suteikė vyskupišką palaiminimą.

Iškilmingų šv. Mišių dalyvius sveikino Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Pedro Lopezas Quintana, arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, džiaugdamiesi, kad į Lietuvą atvežta šv. Juozapato relikvija, o ji svarbi ne tik ukrainiečių bendruomenei, ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai. Ir ši šv. Juozapato šventė vyko Švč. Aušros Vartų Marijos, Gailestingumo Motinos atlaidų, pašvęstų gailestingumui, išvakarėse.

Arkivyskupams ir vyskupui buvo įteikti ypatingoms progoms dovanojami ukrainietiški pyragai – karovajai bei gėlės. 

Kiekvienas šv. Mišių dalyvis individualiai galėjo prisiliesti prie šv. Juozapato relikvijos, gavo šventojo paveikslėlį su įrašu lietuvių, lenkų ar ukrainiečių kalbomis.

Skapiškėnės įdėmiai klausosi vyskupo Irinėjaus maldos žodžių. Iš dešinės: Regina Stonienė, Vita Vadoklytė, Stasė Mažeikytė, Irena Pavilonienė, Danutė Baltrūnienė ir Vlada  Klimkaitė

„Lietuvos aido“ puslapiuose kasmet nemaža dėmesio skiriama vienuoliams bazilijonams: Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorijai skirtoms konferencijoms, kitiems renginiams, šventajam Juozapatui, rašoma, kad šv. Mišiose kartu su ukrainiečiais kunigais šv. Mišias aukoja ir lietuvių dvasininkai. Tačiau daugelis mūsų iki šiol taip ir nepajėgiame atskirti bazilijonų – unitų nuo stačiatikių. Tarkim, ir šios šv. Juozapato šventės metu būrelis lietuvių, net ir matydami šv. Mišias kartu su ukrainiečiais aukojantį arkivyskupą G. Grušą bei Apaštalinį nuncijų, baimingai klausė: „Ar galima priimti šv. Komuniją? O ką paskui reikės sakyti parapijos klebonui? Ar šis neišvarys iš bažnyčios?“

Šv. Juozapato šventėje rikiuojasi procesija Šv. Juozapato relikvijos sutikimui. Priekyje stovi ukrainietiškų šventinių pyragų (Karovajų) kepėjas p. Mychailo Maksymjuk

Buvo ir juokingesnių klausimų. Ir šie klausimai liudija, kad reikia kalbėti ir kalbėti, rašyti ir rašyti – gal pagaliau įsisąmoninsime ir suprasime, kad Graikų (Rytų) apeigų katalikai arba unitai – ne stačiatikiai, o katalikai, kaip ir lotynų apeigų, tik jų kitokios apeigos, o kokios jos – galima pamatyti apsilankius Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje... 

 

Atgal