Religija
02 20. G. Grušas priminė gailestingumo svarbą valstybei ir asmeniui
Gailestingumo iššūkis yra nepaprastai svarbus tarpusavio santykių išgydymui: šeimose, mūsų visuomenėje ir pasaulyje. Tai šv. Mišių Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga pamoksle pažymėjo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Pasak Vilniaus arkivyskupo metropolito, gailestingumas nėra tik besąlyginis kalčių atleidimas kitiems, bet pirmiausia pasiryžimas žengti gailestingumo keliu su kitu, mums nusikaltusiu.
"Gailestingumas tai ne taikstymasis su alkoholizmu šeimoje ar visuomenėje, bet bendras darbas padėti sergančiam atpažinti savo ligą ir lydėti jį sveikimo keliu. Gailestingumas tai ne susitaikymas su korupcija, bet ieškojimas kelio, kaip padėti žmonėms keisti mąstymą ir nuodėmių struktūras, kurios dažnai provokuoja tokį elgesį. Reikia padėti prisipažinti, gailėtis ir pasiryžus pasitaisyti, atrasti naują savo vietą visuomenėje.
Gailestingumas tai nėra susitaikymas su žmogaus gyvybės ir orumo žeminimu bet kokia forma, bet būtinybė atverti akis ir pamatyti bedarbį ar doro atlyginimo negaunantį darbuotoją, vargstančias šeimas, prekybos žmonėmis aukas, į prievartinį darbą pagrobtus ir išvežtus piliečius ", - kalbėjo G. Grušas.
Dvasininkas pažymėjo, kad neužtenka matyti problemų, bet reikia ir veikti - kurti sistemas išlaisvinti žmones iš šių spąstų, ir grąžinti asmens teisėtą orumą kiekvienam žmogui.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas pažymėjo, kad mininti Vasario 16-ąją čia, Vilniuje, kur 1918 m. buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, prisimename, koks reikalingas buvo gailestingumas šiam miestui ir Lietuvai. Savo pamoksle jis priminė Nepriklausomybės metais nutapyto Dievo gailestingumo paveikslo istoriją.
"Karai, okupacijos, į tremtį ir nežinią nubloškė ne tik žmones, bet ir Dievo gailestingumo ikoną, o Lietuvoje Dievo gailestingumas lieka žmonių širdyse - šauksmas sunkumuose ir šviesesnės ateities viltis. Nepriklausomybės aušroje šis stebuklingas paveikslas grįžta į Vilnių ir šiandien iš Gailestingumo šventovės Vilniaus senamiestyje rodo mums ir pasauliui į tikrąjį gailestingumo šaltinį”, - sakė G. Grušas.
Savo pamoksle dvasininkas pažymėjo, kad neatleidimas kenkia tiek tam, kuriam neatleista, tiek ir neatleidžiančiam, o susitaikymo kelias nėra nei lengvas, nei trumpas. Tai jis iliustravo katalikų ir ortodoksų bažnyčių santykių pavyzdžiu.
"Tai žaizda Kristaus kūne atsiradusi prieš tūkstantį metų. Ypatingas progresas dialoge su ortodoksų bažnyčiomis tęsiasi beveik šimtą metų, ypač po Antrojo Vatikano susirinkimo paspartėjęs procesas pasiekė istorinį žingsnį šiame kelyje praėjusį penktadienį (per Popiežiaus Pranciškaus susitikimą su Maskvos patriarchu Kirilu). Tai tik žingsnis gailestingumo kelyje - kalbėta tame susitikime, tačiau labai svarbu žengti tokius žingsnius , kad eitume tolyn ir pasiektume vienybę”, - sakė G. Grušas.
.jpg)
(1).png)
