VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

02 22. Minint 185-erius kun. Jono Katelės gimimo metus

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kanauninkas Jonas Katelė (1831 01 13–1855 11 17–1908 05 21)– švietėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas ir slaptųjų lietuviškų vakarų bei mokyklų organizatorius, nuo 1872  m. pabaigos iki mirties dirbęs Panemunėlyje.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos 268-tame fonde esanti 139 byla –  lotynų kalba – Kupiškio bažnyčios krikšto metrikų knyga, 1821.XI.11–1831.IX.3. svarbi būsimojo dvasininko gyvenimui:  knygos 112 lapo antroje pusėje yra pirmas 1831 metų krikšto įrašas:

1831 Anno mensis Januarii 1 die RD Michael Wiczewski Capellanus Polavenensis baptisavił infantem nomine Joannem natum hodie filium Laboriororum  Cazimiri Katełe et Salomeae  Petrulowna Legitimorum Coniugum Patrini fuere Simon Bleka cum Barbara Greogrii Katełe uxore“. Išvertus, tekstas skambėtų taip, kad 1831 m. sausio 1 d. Palėvenėlės kapelionas Mykolas Vyževskis Jono vardu pakrikštijo teisėtos moterystės Kazimiero Katelės ir Salomėjos Petrulytės (Petruliovnos) sūnų. Krikšto tėvai – Simonas Blėka ir Jurgio Katelės žmona Barbora.

Knygos paraštėje nurodyta vietovė „Suwaynie“ (Suvainiuose) ir numeracijos skaičius „Nr. 2872“. Kadangi šioje metrikų knygoje pakrikštytų vaikų numeracija bendra, todėl krikštyto Jono numeracijos skaičius – Nr. 2872.

Be abejo, J. Katelė gimė 1830 m. gruodžio mėnesio paskutinėmis dienomis, nes pakrikštytas 1831 m. sausio pirmąja, tačiau tyrinėtojai rašo 1831 metus – jie panaudojo naujojo stiliaus – Grigaliaus kalendorių. Senasis – Julijaus kalendorius XX a. pradžioje jau buvo atsilikęs 13 dienų.  Todėl ir senuosiuose Elenchuose: „Directorium 1860“ (P.  101, 135) ir  rusų kalba išspausdintuose „Cerkovno Rimsko-katoličeskij žinynas 1872 m.“ „Cerkovnyj Rimsko-katoličeskij ukazatel 1872“ (P. 153, 236) nurodyti 1830 m. kun. Jono Katelės gimimo metai, o įšventinimo į kunigus –  1854 metai (1830 metų gimimo data vartota ir kai kurių ankstesnių tyrinėtojų). Vėlesniuose Elenchuose:  rusų kalba išspausdintame „Cerkovno Rimsko-katoličeskij žinyne 1904 m.“ „Cerkovnyj Rimsko-katoličeskij ukazatel 1904“ (P. 122, 2030 ir „Directorium 1906“ (P. 109, 190), kun. J. Katelės gimimo metai jau 1931-ieji, o  įšventinimo į kunigus metai įrašyti 1856 metai (Administravimas Panemunėlyje – nuo 1865 m.).

Akcentuotina, kad skaitant senesnius dokumentus, būtina atsižvelgti, kuriame laikmetyje jie rašyti, o nūdienos tyrėjams, pavartojus vietoj senojo stiliaus kalendoriaus, naujo stiliaus kalendorių (tad vėlesnę datą), nelaikyti klaida. 

Kunigas J. Katelė vikaravo tuomet Obelių dekanatui  priklausiusiuose Jūžintuose, talkindamas klebonui Tadui Lukaševičiui, trumpai – Dusetose ir Zarasuose, tuomet vadintuose Novoaleksandrovsku (nuo 1861 m. jis dirbo vikaru, nuo 1864 m. – administratoriumi, o 1869–1972 – klebonu).

Kunigo veikla Panemunėlyje.

1872 m. lapkrityje kun. J. Katelė buvo paskirtas į Panemunėlį ir iki mirties dirbo Šv. Juozapo Globos bažnyčioje.1906 m. vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis (1834 05 22–1860–1883 05 22–1908 05 02) J. Katelei suteikė Garbės kanauninko titulą. 

Panemunėlyje kun. J. Katelė pradėjo jaunimą mokyti lietuviškai skaityti ir rašyti, jo iniciatyva atsirado slaptos mokyklėlės ne tik Panemunėlyje, bet ir atokiuose kaimuose. Greitai parapijoje nebeliko neraštingų vaikų. Organizavo knygnešių tinklą draudžiamai lietuviškai religinei spaudai platinti. Rėmė lietuviškų vadovėlių leidimą, nuo 1893 m. pradėjo rengti slaptus  vaidinimus. 1894 m. jis vienas iniciatorių įkuriant „Žiburėlio“ draugiją.Kun. J. Katelė buvo plačios erudicijos ir nepaprasto darbštumo žmogus, mokėjo keturias kalbas: vokiečių, rusų, lenkų, lotynų, turėjo per 3 000 pasaulinės klasikos knygų. Gabius mokinius jis savo lėšomis siųsdavo mokytis į užsienį,

Panemunėlyje kun. J. Katelė pastatė naują kleboniją, tvartus, kitus pastatus, užveisė didelį sodą, įkūrė bityną. Tačiau vienas svarbių kun. J. Katelės darbų – naujosios mūrinės Panemunėlio bažnyčios statyba (1897 m. patvirtintas architekto Florijono Vyganovskio (1854–1905) parengtas bažnyčios projektas, išrinkta vieta bažnyčios statybai). 1898 m. pamūryti pamatai, tačiau trūko lėšų, tad darbas vyko pamažu. 1900 m. įsirengta net sava plytinė, o 1907 m. jau išmūrytos sienos. Klebono sveikatai silpstant, bažnyčios statybos darbus tęsė vikaras kun. Juozapas Budrikas (1873–1896–1933 11 17), mirus kun. J. Katelei, tapęs Panemunėlio parapijos klebonu. 

Kan. Jonas Katelė mirė 1908 m. gegužės 21 d., nespėjęs pastatyti naujos bažnyčios. Palaidotas Panemunėlyje.

Kun. J. Katelės atminimo įamžinimas.

Atsidėkodami parapijiečiai ant kunigo kapo pastatė kryžių, kuriame įrašė: „Jis buvo Dievo ir žmonių mylimas, Jojo atmintis palaiminta“ (Ekl. 45, 1). To meto spaudoje –Visuomenės, literatūros ir politikos laikraštyje „Viltis“ (1913. Rugsėjo 25 (spalių 8). Nr. 112. P. 3) šis įvykis taip aprašytas:

Rugsėjo 15–17 d. Panemunėlio bažnyčioje vyko 40 valandų atlaidai. Paskutinę dieną pašventintas kryžius ant kan. Jono Katelės kapo.

Kryžių pastatė patys parapijiečiai, keli vyrai po parapiją rinko aukas. Nors kryžių senai norėjo pastatyti J. Katelės giminaičiai, parapijiečiai neleido – norėjo patys nors „dalele atsilyginti savo mylimam seneliui už jo nuopelnus, kuriuos paliko mirdamas žmonių širdyse“. Tas kryžiaus statymas užsitęsė, nes parapija skubino užbaigti kanauninko pradėtą statyti bažnyčią, o ją pastačius – įrengti.

Kryžiaus šventinti atvažiavo keli kunigai iš aplinkinių parapijų, jo pažįstami. Dekanas Štembergas, buvęs vikaru Panemunėlyje prie J. Katelės, pašventino kryžių, minėjo santykius tarp Katelės ir parapijiečių. Verkė ne tik moterys, bet ir vyrai – tarsi antrąkart laidotų. Kryžiuje įrašas: „Buvo mylimas Dievo ir žmonių, palaiminta jo atmintis“.

Ponas Svianteckas rūpinęsis kryžiaus pašventinimu – surengė pietus. P. Rožonas mirusiojo atminimui pasakė pagarbiai puikią prakalbą „Lai būna jo atminimas neužmirštamas“.

1991 m. pavasarį trijų rajonų (Rokiškio, Zarasų ir Kupiškio), kuriuose gyveno kun. J. Katelė, bibliotekininkai paminėjo 160-ąsias švietėjo gimimo metines. 1993 m. Panemunėlio mokykloje įkurtas J. Katelės vardo muziejus, o 1995 m. Panemunėlio pagrindinei mokyklai Rokiškio rajono tarybos sprendimu (1995 10 11. Nr. 50) suteiktas Jono Katelės vardas. Pastebėtina, kad kun. J. Katelės vardu pavadinti bent Panemunėlio pradinę mokyklą buvo siūlyta jau 1933 metais. Apie tai rašyta to meto spaudoje –  „Tautos mokykla“ (1933. Nr. 12. P. 229). J. Katelės vardą įamžino įkurtas Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondas, kurio valdytojas, fondo kūrimo iniciatorius Leonardas Šablinskas.

Klaipėdos universitetas drauge su Panevėžio vyskupijos kurija 2011 metus buvo paskyrusi kun. J. Katelės atminimui: respublikinė mokslinė konferencija, 23 krivūlė, kurioje dalyvavo seniausi Lietuvos klojimo teatrai iš Viešintų, Punsko, Telšių, Skapiškio, Rokiškio, Agluonėnų, Jurbarko ir Klaipėdos universiteto. 

Atgal