Religija
03 04. Ukrainietis vyskupas Irinėjus Bilyk OSBM – Lietuvoje (4):
kelionė į Kupiškį, susitikimas Skapiškyje
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Ukrainiečiai: pasauliečiai, dvasininkai ir ypač vienuoliai bazilijonai dėkingi „Lietuvos aidui“ už dėmesį vyskupui ukrainiečiui, besidarbuojančiam Romoje, Irinėjui (Ihoriui Bilyk) OSBM : skaitytojai supažindinti su vyskupo gyvenimo keliu, mokslu, įšventinimu į kunigus, įstojimu į vienuolyną, vyskupo konsekracija (2016 m. Sausio 9. P. 6–7); rašyta apie vyskupo iš Vatikano atvežtą šventojo Juozapato relikviją ir apie Lietuvos svarbą Juozapato šventumo brandai (2016. Sausio 26. P. 6–7); „Lietuvos aido“ puslapiuose kalbėta apie vyskupo Irinėjaus (Ihorio Bilyk) OSBM Vilniuje aukotas šv. Mišias, pokalbius Marijos radijo laidose (2016. Vasario 13. P. 6–7).
Ukrainiečiai dvasininkai Kupiškio bažnyčios šventoriuje prie paminklo Sibiro aukoms. Vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM (dešinėje) ir t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Pirmąsyk į Lietuvą atvykęs Švč. Mergelės Marijos Madžiorės bazilikos (Basilica di Santa Maria Maggiore) Romoje kanauninkas ukrainietis vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM buvo numatęs keletą kelionių po mūsų kraštą: aplankyti Kryžių kalną, Šiluvą, pabuvoti vienuolių bazilijonų kadaise įkurtame Bazilionų miestelyje, aplankyti ten esančią mokyklą, kaupiančią ukrainistiką, pasisvečiuoti Šiauliuose pas vyskupą Eugenijų Bartulį, su kuriuo sieja jau senoka pažintis, nuvykti į vienuoliams bazilijonams gerai žinomą Skapiškį, pasigrožėti unikaliais Trakų vaizdais. Deja, dėl laiko stokos iš daugelio numatytų kelionių pasirinktas tik Skapiškis. Kartu su vyskupu į šį miestelį keliavo Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų klebonas t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM ir straipsnio autorė.
Vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje
Kupiškio bažnyčia ir šventorius
Keliaujant į Skapiškį, užsukta į Kupiškį. Apžiūrėta graži, viena didžiausių Lietuvoje – Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią. Vyskupas sužinojo, kad ši, jau trečioji raudonų plytų bažnyčia (dvi ankstesnės buvo medinės) neseniai paminėjo 100-metį. Bažnyčios šimtmečio jubiliejui Kupiškio etnografijos muziejuje buvo organizuota speciali konferencija. Vyskupui buvo kalbėta apie 2008 m. išleistą lokalinę monografiją „Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai“, kurioje daug vietos skirta Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos istorijai. Pasidžiaugta, kad 2016 metais turėtų pasirodyti „Versmės“ leidyklos monografija skirta Kupiškiui, kurioje straipsnis, skirtas parapijos istorijai beveik tris kartus išplėstas. Pasidžiaugta, kad archyvuose pavyko surasti unikalios dar nepublikuotos medžiagos. Svečią iš Romos sudomino toks dėmesys bažnyčios ir parapijos istorijai.
Kupiškio bažnyčios šventoriaus paminklai
Vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM – susidomėjo šventoriuje esančiais paminklais, juos fotografavo, kad Romoje bičiuliams galėtų parodyti, kokias grožybes sukūrę lietuviai.
Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje, prie kunigų kapų. Vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM (dešinėje) ir t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM
Einant į Kupiškio bažnyčią pro centrinius vartus, kairėje pusėje pasitinka tautodailininko Romualdo Dobricko koplytstulpis, kurio viršūnėje puikuojasi Broniaus Kėdainio (1919–1999) metalinė saulutė. Koplytstulpyje įrašas: „1941-ųjų ir pokario metų stalinizmo aukoms – tremtiniams. Broliai ir sesės, tremties vergija pažymėti, per audrą, per darganą neškim meilės žiburį Lietuvai. 1989 m. birželio 14d.“
Kupiškio bažnyčios šventorių puošia 7 kryžiai, koplytstulpiai, kunigų kapai.
Ant postamento, imituojančio nupjautą medį, iš kurio išaugusi šaka užsibaigia kryžiaus ženklu, kuklus įrašas „Fund. Konstantinas Tuczius“.
1980 m. iš kitos šventoriaus vietos perkelti ir sutvirtinti du tokio pat stiliaus kryžiai, kuriuose kuklūs įrašai: „1901–1980“ ir „1922–1980. Misijų kryžius“.
„Carito“ įsteigimo proga 1990 m. gegužės 7 d. šventoriuje buvo pastatytas kryžius (tautodailininkas Romualdas Dobrickas). Kupiškio dekanas Klemensas Gutauskas, šventindamas šį kryžių, pasakė: „Kryžius ne tik kančios simbolis, jis ir meilės simbolis. Lotynų kalboje yra du žodžiai, reiškiantys meilę. Ir šį kryžių „Carito“ moterys pastatė iš savo širdžių polėkio, kad turėtų kur stabtelėti, susikaupti, sušilti sunkią valandą“.
1994 m. šventoriuje buvo pastatytas Kryžius Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II pirmajam Popiežiaus vizitui Lietuvoje atminti (tautodailininkai Leonas Perekšlis ir Jonas Šmigelskis). Kryžių 1994 m. gegužės 15 d. pašventino vysk. Juozas Preikšas. Kryžiuje trys įrašai: „1993 Popiežius Jonas Paulius ii aplankė Lietuvą“, „Kristaus Kryžius turi būti įspaustas į kiekvieno tikinčiojo širdį (Jonas Paulius II)“ ir „1994 Šeimos metai“.
Laukiant 2000 Kristaus gimimo metų jubiliejaus Menininkas Vytautas Jasinskas padovanojo kryžių, kuris pastatytas šventoriuje su jubiliejiniu ženklu ir įrašu „Kristus vakar, šiandien, rytoj“. Autorius įrašė: „Kupiškio parapijai – 1999 Vyt. Jasinskas“.
1988 m. pastatytas kryžius – koplytstulpis, kurio paskirtį liudija įrašas: „Lietuvos kardinolo V. Sladkevičiaus vizitacijos atminimui. 1988 Marijos metai“. Tai Leono Perekšlio ir Romualdo Dobricko darbas.
2014 metais, minint Kupiškio bažnyčios 100 metų jubiliejų, tautodailininkas Vytautas Jasinskas sukūrė akmeninį kryžių „Kupiškio bažnyčiai – 100“, kuris pastatytas šventoriuje ir po iškilmingų šv. Mišių vysk. Liongino Virbalo SJ pašventintas.
Vyskupą Irinėjų (Ihorį Bilyk) OSBM itin sudomino Politinių kalinių ir tremtinių Kupiškio skyriaus tarybos iniciatyva šventoriuje 1992 m. iš lauko akmenų pastatytas paminklas, bylojantis apie tėvų, brolių bei sesių atminimą. Prie jų vardų, pavardžių, tremties ar žūties datų surašyti Vorkutos, Krasnojarsko, Tomsko, Irkutsko, Jakutijos pavadinimai, kurie gerai žinomi ir ukrainiečiui vyskupui – ukrainiečiai irgi buvo tremiami į tas pačias ir daugelį kitų vietų. Paminklas neliudija čia esant žuvusiųjų kūnus, o tik žymi gyvųjų pagarbą jiems. Akmenų paminklo viršuje – trys metaliniai kryžiai su žvaigždutėmis: tėvo, motinos ir vaiko įvaizdis (taip yra rašiusi Danutė Baronienė). Šis akmenų paminklas bažnyčios mūrų pavėsyje – dar vienas praeities liudininkas (tautodailininkas Leonas Perekšlis).
Skapiškyje prie vyskupo palaiminto stalo. Iš dešinės: Vita Vadoklytė, Regina Stonienė, Birutė Zaborskienė, Elvyra Bickuvienė, Irena Pavilonienė, Ona Leknickienė
Vyskupas Irinėjus Bilyk apžiūrėjo šventoriuje esančius septynių kunigų kapus. Jam buvo papasakota apie monsinjorą Klemensą Gutauską (1915 11 28–1941 01 26–2002 08 19), ilgametį Kupiškio parapijos kleboną, dekaną, išrinktą populiariausiu rajono žmogumi (1994), Kupiškio krašto Garbės pilietį (2001). Kalbėta apie jo, saugumo organų atidžiai sekamo kunigo, darbus sovietmečiu ir veiklos išsiskleidimą Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Skapiškis, miestelio paminklai
Miestelio centre stovi įdomus tribriaunis XVIII a. paminklas skirtas Pirmosioms Misijoms 1387–1787 m. atminti. Paminklas restauruotas 1990 m.
Skapiškis jau nuo XIX a. garsėjo Blaivybės paminklu. Sužinojęs apie Skapiškyje klestintį smuklių verslą ir didėjantį geriančiųjų skaičių, 1850 m. parapiją aplankęs vyskupas Motiejus Valančius, sugebėjo taip paveikti skapiškiečius, kad jie panoro vyskupui įrodyti, dorai gyvenantys ir kaip pažadą nebegerti – 1862 m. pastatę paminklą blaivybei – jį pašventino vyskupas M. Valančius. Tai vienas įspūdingiausių blaivybei skirtų paminklų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – tribriaunė koplyčia sumūryta iš tašytų akmenų ir plytų su barokinės formos stogu ir kryžiumi. Aplink koplyčią, po karnizu įmūryti buteliai – kyšo tik jų dugnai.
Skapiškyje prie vyskupo palaiminto stalo. Iš dešinės: Vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM, t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, Danutė Baltrūnienė, Stasė Mažeikytė, Bronius Bickus, Bronius Stuoka ir Antanas Mikėnas
1944 metais karo mūšių metu paminklas buvo labai sužalotas, 1961 m. viskas nugriauta ir vieta išvalyta. Pirmaisiais Atgimimo metais mokytojos Stasės Mažeikytės iniciatyva, talkinant tautodailininkui Broniui Bickui (jis rūpinosi statybinėmis medžiagomis, atkūrė statulėles paminklo nišose, padarė metalinį kryžių su saulute) paminklas atstatytas, pagal išlikusias senas jo nuotraukas 1990 m. Projekto autorius S. Mažeikytės sūnėnas architektas Rimas Valeckas.
Paminklo atstatymo darbus atliko meistras Povilas Maselis, kuriam talkino jo sūnus Rimvydas ir skapiškietis Antanas Survila.
Atstatytą paminklą pašventino Kupiškio dekanas mons. K. Gutauskas.
Mokytoja S. Mažeikytė organizavo pinigų rinkimą, o žmonės, išgirdę, kam renkami pinigai, noriai aukojo. Aukotojų sąrašai (pavardės, sumos, parašai) saugomi Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje.
Kadaise Skapiškyje buvo dvi bažnyčios: parapijinė ir vienuolinė.
1750 m. Skapiškyje įsikūrė vienuoliai dominikonai. 1752 m. pastatytas vienuolynas (1790 m. pradėtas mūryti naujas vienuolynas, statyba truko 20 metų), 1756 m. – medinė bažnyčia, kuri 1806 m. sudegė. 1819 m. domininkonai prioro Gerardo Klimavičiaus rūpesčiupastatyta nauja – dabartinė mūrinėŠv. Hiacintobažnyčia. Po 1831 m. sukilimo Caro valdžia vienuolyną 1832 m. uždarė, jame įkūrė kareivines, o bažnyčią pavertė sandėliu. Vyskupo M. Valančiaus iniciatyva 1858 m. domininkonų bažnyčia buvo atiduota katalikams ir tapo parapijine. 1858 m. vyskupas Motiejus Valančius ją konsekravo Šv. Jackaus vardu.
Buvusioje parapijinėje bažnyčioje pamaldos nebuvo laikomos. Pirmojo pasaulinio karo metu ji buvo nugriauta. Klebono Motiejaus Klimavičiaus rūpesčiu pastatytoje varpinėje (1841 m.) buvo 5 vienas už kitą didesni labai gražaus skambesio varpai, kurie karo pradžioje išvežti į Rusiją.
Miestelio puošmena – varpinė – atstatyta 1989 metais ir pakabintas vienas simbolinis varpas.
Švedukalnis — Totorių kaimo lygumose, netoli Mituvos ežero iškilęs kalnelis. Užrašas ant greta kaimo kapelių esančio paminklinio akmens skelbia, kad čia „ilsisi 220 karių iš suomių šaulių bataliono, šiltinės epidemijos aukos, 1855 m. atidavę savo sielas Dievui“. Suomių karių kūnus vietiniai žmonės laidojo prie Totorių kaimo kapinaičių, ilgoje tranšėjoje. 1930 m. suomiai pastatė granito paminklą, tačiau sovietmečiu – 1973 m. paminklas buvo pavogtas. Lietuvių – Suomių draugijos (pirmininkas prof. Stasys Skrodenis), Suomijos ambasados, Lietuvos institucijų bei Kupiškio savivaldybės pastangomis 1992 m. gruodžio 3 d., Suomijos nepriklausomybės 75-ųjų metinių minėjimo išvakarėse, atidengtas naujas paminklas (autorius Žybartas Simonaitis), o 1998 metų rugsėjį – pastatyti ir septyni kryžiai su metalinėmis plokštelėmis, ant kurių išrašytos visų čia palaidotų karių pavardės.
Ilgametis Skapiškio parapijos klebonas kan. Nikodemas Kasperiūnas šventoriuje pastatė įspūdingą Liurdą, prie kurio po daugelio metų ir pats buvo palaidotas.
Paminėjome kelis paminklus, kuriais itin susidomėjo svečias iš Romos ukrainietis vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM. Juo labiau, kad jis galėjo pabendrauti su skapiškiečiais, tais žmonėmis, kurie prisidėjo prie paminklų atkūrimo...
Neįprastas svečias Skapiškyje: vyskupas iš Romos
Skapiškyje dr. Aldonos Vasiliauskienės sodyboje svečių ukrainiečių jau laukė būrelis skapiškiečių:
Kupiškio kultūros centro Skapiškio kultūros namų režisierė Vita Vadoklytė, Skapiškio pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Zaborskienė, mokyklos bibliotekininkė pedagogė Regina Stonienė, tremtinė Ona Leknickienė, Danutė Kriauzienė, Danutė Baltrūnienė, poetė Irena Pavilonienė, liaudies menininkė Vlada Klimkaitė, tautodailininkė Laima Papučkaitė, pedagogė Stasė Mažeikytė, tremtinys, tautodailininkas Bronius Bickus su žmona Elvyra Bickuvienė, Bronius Stuoka ir tautodailininkas Antanas Mikėnas.
Vyskupo palaiminimas. Vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM (dešinėje) ir t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM
Važiuojant iš Vilniaus pakely iki pat Kupiškio pliaupė lietus. Kupiškyje jau nelijo ir net nekrapnojo, o Skapiškyje prasišvietė ir saulutė. Todėl vaišių stalas garbingiems svečiams buvo dengiamas lauke prie Dievo tarnui Mečislovui Reiniui pastatytų Koplytstulpio ir Rūpintojėlio.
Kol vyskupas apžiūrėjo parodą „Pažintis su Ukrainos kultūra“, pasirašė svečių knygoje, stalas buvo padengtas ir po bendros maldos, susėsta prie vyskupo palaiminto stalo. Ukrainiečiai į Skapiškį atvyko svarbią dieną – šventojo Juozapato dieną (lapkričio 12 d. Juozapatas buvo nužudytas), todėl pokalbio temos svarbiausias akcentas ir buvo šventasis Juozapatas.
Skapiškiečiai mielai klausė pasakojimo apie šv. Juozapatą. Vyskupas džiaugėsi, kad šio miestelio gyventojams vienintelis ukrainiečių – Graikų (Rytų) apeigų katalikų šventasis Juozapatas (Ivanas Kuncevičius) OSBM (1580–1623) nėra svetimas –jis žinomas ir gerbiamas.
Vyskupas skapiškiečiams akcentavo, kad šv. Juozapatas didžiausią gyvenimo dalį gyvenęs Lietuvoje (1596–1617), dvasiškai šventumui subrendo Vilniuje. Tapęs Polocko arkivyskupu 1617 m. išvyko iš Lietuvos, kur 1623 m. lapkričio 12 d. vizitacijos Vitebske metu buvo nukankintas. Dėl caro valdžios persekiojimų, jo palaikai buvo slepiami Baltarusijoje, Lenkijoje, kol 1916 m. slapta pateko į Vieną, o 1949 m. iš Austrijos buvo pervežti į Italiją ir 1963 m. perlaidoti Vatikane, Šventojo Petro Bazilikoje, dešinėje navoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje – arčiausiai Šventojo Petro karsto. Vyskupas pasidžiaugė, kad Romoje, minint šventojo Juozapato palaikų perkėlimo į Šventojo Petro Baziliką 50-metį, jubiliejinėje šventėje dalyvavo t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, dr. Aldona Vasiliauskienė ir dar keli ukrainiečiai iš Vilniaus. O išleistame šiam jubiliejiniam renginiui albume, kuriame popiežiaus Pranciškaus, kitų garbių ukrainiečių arkivyskupų bei vyskupų iš viso pasaulio nuotraukos – yra ir dr. Aldonos Vasiliauskienės, kalbėjusios vienos monografijos pristatyme, nuotrauka.
Vyskupas Irinėjus Bilyk OSBM priminė šventojo Juozapato vyskupišką šūkį „Tegul visi būna viena“ (Jn 17, 21), kuris buvo aktualus visais laikais ir ypač šiandieną. Šventas Juozapatas dvasiškai stiprina kiekvieną besimeldžiantį. Šiam maldingumui sustiprinti vyskupas atliko ypatingą misiją iš Romos į Lietuvą atvežė dovaną – šventojo Juozapato relikvijas. Jos amžinam saugojimui paliktos Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje. Vyskupas sakė, kad šventasis dvasiškai niekada nebuvo palikęs Lietuvos, dabar – sugrįžo ir kūniškai. Apsilankantys Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje, pasimeldę prie relikvijos ir su ja palaiminti, patirs dvasinę stiprybę, maldos ir tikėjimo jėgą – kalbėjo Popiežiaus aplinkos svečias – vyskupas iš Romos skapiškiečiams.
Vyskupas šventąjį Juozapatą įvardijo tautų vienijimo apaštalu.
Vyskupas priminė, kad šv. Juozapatas kartu su Josyfu Veljaminu Rutskiu 1617 m. įkūrė šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną (vienintelį ordiną Lietuvoje). Šis ordinas tapo 1596 m. priimtos Brastos Bažnytinės unijos nutarimų įgyvendintoju. Todėl neatsitiktinai vienuoliai bazilijonai bei kiti Graikų apeigų katalikai vadinami dar ir unitais.
Ekscelencija Irinėjus Bilyk priminė, kad 2016 metais Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia minės sugrąžinimo ukrainiečiams ketvirčio amžiaus jubiliejų, o 2017 m. Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas – 400 metų jubiliejų. Tad šioms šventėms pasiruošti ir jas stiprinti dvasiškai padės šventojo Juozapato relikvijos.Jau sausio 10 dieną per „Marijos radiją“ iš Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios ukrainiečių kalba buvo transliuotos šv. Mišios (Mišias aukojo kun. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, pamokslą pasakė t. diakonas Maksymas (Mychailas Pišta) OSBM, taipogi pažįstamas skapiškiečiams. Šv. Mišias lietuviškai komentavo Vasylis Kapkanas, pamokslą sinchroniškai į lietuvių kalbą vertė šio straipsnio autorė.
Su vyskupo sudėtinga biografija skapiškiečius supažindino kelionę į Skapiškį organizavusi dr. Aldona Vasiliauskienė (vyskupo biografija detaliai pristatyta pirmajame šio ciklo straipsnyje „Lietuvos aide“). Priminsime, kad 2007 m. vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM Popiežiaus paskirtas Šventojo Tėvo kanauninku. Popiežiaus kvietimu atvyko į Romą, buvo paskirtas Švč. Mergelės Marijos Madžiorės bazilikos (Basilica di Santa Maria Maggiore) kanauninku. Šias pareigas atlieka ir šiandieną, dalyvaudamas įvairiuose Popiežiaus susitikimuose. Vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM dalyvavo ir mūsų Prezidentės susitikime su Šventuoju Tėvu.
Skapiškio parapijiečiai iš dr. Aldonos Vasiliauskienės pasakojimo sužinoję kai kuriuos svečio vyskupo biografijos faktus, smalsiai jį klausinėjo, o vyskupas mielai atsakinėjo norintiems detaliau sužinoti apie jo kelią į kunigystę...
Į Skapiškį vyskupas atvyko neatsitiktinai ir labai džiaugėsi pakviestas nors į trumpą viešnagę. Džiugiai nustebintas, kad čia, toli nuo sostinės nutolusioje sodyboje, yra Ukrainos dalelė, skapiškiečiai domisi ir Ukraina, ir Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinu, taip pat ir šventuoju Juozapatu – pasakojo vyskupas ukrainietis kitą dieną „Marijos radijo“ laidoje.
Į Lietuvą atvykę vienuoliai bazilijonai – dažni svečiai Skapiškyje: susitinka su skapiškiečiais, lankosi mokykloje. Buvo prisiminta ir šių metų rugsėjo pirmoji, į kurią, Skapiškio pagrindinės mokyklos direktorės Birutės Zaborskienės kvietimu, atvyko Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios kunigas t. Joakymas (Jaroslavas Kovalčukas) OSBM. Kunigo pasakojimas apie 4 keliauninkus, ieškojusius laimės ir palinkėjimai rugsėjo 1-osios proga gerai prisimenami ne tik pedagogų, bet ir mokinių.
Skapiškyje prie Koplytstulpio ir Rūpintojėlio arkivyskupui M. Reiniui ir palaimintajam Klementijui Šeptyckiui. Priekyje sėdi vyskupas Irinėjus Bilyk OSBM. Iš kairės stovi: t. Pavlo Jachimecas OSBM, Regina Stonienė, Antanas Mikėnas, Ona Leknickienė, Danutė Kriauzienė, Elvyra Bickuvienė, Danutė Baltrūnienė, Irena Pavilonienė, Vita Vadoklytė, Vlada Klimkaitė, Stasė Mažeikytė, Bronius Bickus, Bronius Stuoka ir Laima Papučkaitė
Prie suneštinio vaišių stalo ir kvapnios, skanios Vitos Vadoklytės surinktų žolelių arbatos klausimų svečiui netrūko. Vyskupas laukė klausimų ir maloniai bei išsamiai į juos atsakinėjo. Kartu su skapiškiečiams jau gerai pažįstamu ukrainiečiu bazilijonu t. Pavlo (Petro Jachimecu) OSBM pagiedojo keletą ukrainietiškų giesmių. Kiekvienam susitikimo dalyviui vyskupas įteikė specialų, iš Romos atsivežtą palaimintą paveikslėlį, o t. Pavlo OSBM – specialų „Marijos radijo“ bukletą.
Vyskupas dėmesingai klausė pasakojimo apie Dievo tarną arkivyskupą Mečislovą Reinį, nežinia kur senose Vladimiro (prie Kliazmos) miesto kapinėse pakastus palaikus lietuvio M. Reinio, ukrainiečio studitų ordino archimandrito Klementijaus Šeptyckio ir daugelio kitų Vladimiro centralo (ypatingo kalėjimo) kankinių...
Režisierė Vita Vadoklytė vyskupui padovanojo tautodailininkės išaustą teatro gairelė, paaiškinusi jos esmę ir prasmę – siekį atgaivinti Skapiškyje kultūrą ir dvasingumą. Sodybos šeimininkė dr. Aldona Vasiliauskienė garbingam svečiui padovanojo šakotį, kad, sugrįžus į Romą, jis primintų Skapiškį ir jo žmones.
Išvykdamas vyskupas palaimino parodos „Pažintis su Ukrainos kultūra“ patalpą, eksponatus, ypatingą palaiminimą skirdamas susirinkusiems skapiškiečiams.
Vos išvykus iš Skapiškio pradėjo krapnoti, lietus smarkėjo ir visą kelionę į Vilnių vėl pliaupė, Skapiškyje taip pat smarkiai lijo.
Susitikime su neįprastu svečiu – vyskupu iš Romos – dalyvavę skapiškiečiai sakė, kad bendraujant su ukrainiečiais nelijo, nes aukštai, aukštai skėčius laikė Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys, palaimintasis Klementijus Šeptyckis ir šventasis Juozapatas...
Apie mielą susitikimą su skapiškiečiais vyskupas kalbėjo ir Marijos radijo laidoje „Ganytojo žodis“, dėkojo jiems, o išlydint aerouoste, straipsnio autorei žadėjo apie viešnagę Skapiškyje pasakoti vyskupams Romoje, o susitikimo dalyvius prisiminti maldoje.
Vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilyk) OSBM Romoje nekantriai laukia šios paskutinio straipsnio iš ciklo, skirto ukrainiečiui vyskupui, kad visus nuotraukomis gausiai iliustruotus „Lietuvos aido“ laikraštyje išspausdintus straipsnius – originalius ir išverstus į ukrainiečių bei italų kalbas galėtų eksponuoti Romoje Švč. Mergelės Marijos Madžiorės bazilikos lentoje.
Atgal
.jpg)
