Religija
03 15. Panevėžio vyskupijos kunigui Sauliui Kalvaičiui - neįprastas apdovanojimas (1 dalis)
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2016 m. kovo 4 –ąją – Šv. Kazimiero dieną Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje buvo neįprasta šventė. Ją šventė ne tik šios parapijos tikintieji, bet ir iš įvairių Utenos dekanato parapijų atvykusieji bei svečiai iš Vilniaus, kitų miestų – darbo dieną 11-ą valandą aukotose šv. Mišiose meldėsi pilna bažnyčia. Tokia gausa susirinko pagerbti Šv. Kazimiero ordino nominantų: padėkas gavusių Nijolės Rimkevičienės ir Nijolės Gaivenienės bei ketvirtuoju Karališkojo Šv. Kazimiero ordino Lelijos garbės ženklu apdovanoto kun. Sauliaus Kalvaičio – tai pirmasis dvasininkas Lietuvoje, nusipelnęs tokio įvertinimo.
Pažintis su Šv. Kazimiero ordinu
Šv. Kazimiero ordinas – tai pasaulietinis ordinas įkurtas Lietuvos kilmingų giminių palikuonių, kuriems vadovavo visuomenės ir kultūros veikėjas Edvardas Jonas Eismontas A. Venckus. Ordinas pavadintas Šv. Kazimiero vardu, siekiant pagerbti Gediminaičių dinastijos karalaitį Kazimierą ir kilnius jo idealus. Ordino šūkis „VIVERE BONUM FACIENDO” (gyventi darant gera) – jo autorius E. J. Eismontas. Šv. Kazimiero ordino herbą ir vėliavą sukūrė prof.Konstantinas Bogdanas (1926 02 04–2011 09 26).
Šv. Kazimiero ordino Lelijos Garbės ženklas – sidabru padengta skulptūra „Angelas su lelija“ (skulptorius Henrikas Orakauskas, mecenatas Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Darius Šinkūnas). Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Edvardas Jonas Eismontas (1950 06 24–2013 02 15) – Lietuvos inžinierius, kompozitorius, visuomenės veikėjas, kaip nepriklausomas kandidatas dalyvavo 2000 m. Lietuvos respublikos Seimo rinkimuose. 1999 m. balandžio 28 d. jis iniciavo Šv. Kazimiero ordino įkūrimą. Tais pačiais metais, gavus popiežiaus Jono Pauliaus palaiminimą Edvardas J. Eismontas išrenkamas ordino vadovu, 2006 m. spalio 10 d. jam suteiktas Didžiojo Magistro (M. M.) titulas. E. J. Eismontas – Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos signataras, Lietuvos muzikų sąjungos ir Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) narys, kilęs iš senos aristokratų Eismontų, Venckų giminės (herbas Rogala, Korab). Seniausi Venckų giminės šeimos archyvuose turimi dokumentai siekia 14 a.
Šv. Kazimiero ordino signatarai – Lietuvos aristokratai – grafas Dominykas Pliateris, akademikas, prof. Konstantinas Bogdanas, dr. Vytautas Prekeris, nusipelnęs meno veikėjas, muzikas ir poetas Petras Juodelė.
Šv. Kazimiero ordino struktūra: D. Magistras, Kancleris, Vicekancleris; Taryba (ją sudaro komtūrijų atstovai); Šv. Kazimiero ordino Kolegija ir Didžiojo Magistro tarnybos. Ordino vadovo E. J. Eismonto iniciatyva buvo įsteigti skyriai (komtūrijos) Utenoje, Šiauliuose, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Kėdainiuose. Šv. Kazimiero ordino atstovybė įkurta JAV. Veikia Sveikatos apsaugos, Kultūros ir mokslo. Švietimo, Jaunimo skyriai ir kiti skyriai, sudarantys D. Magistro tarnybą.
Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje šv. Mišias aukoja kun. Saulius Kalvaitis (kairėje) ir Utenos dekanas kun. Henrikas Kalpokas; dešinėje klierikas Aidas Domeikis. Kairėje stovi Šv. Kazimiero ordino vėliava
Už aktyvią veiklą vyrai renkami ordino riteriais, moterys – ordino damomis. Teikiamos padėkos bei Karališkojo Šv. Kazimiero ordino Lelijos garbės ženklai. Kaip jau minėta ketvirtuoju ženklu įvertintas Panevėžio vyskupijos Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kunigas Saulius Kalvaitis.
Keli biografiniai kun. Sauliaus Kalvaičio duomenys
Saulius Kalvaitis gimė 1969 m. spalio 5 d. Kaune, Aleksote pedagogės Onos Mekionytės ir vairuotojo Jurgio Kalvaičio šeimoje. Be Sauliaus šeimoje dar augo dukra Aušra, tapusi ortopede – konstruktore, dabar gyvena JAV.
1988 m., baigęs Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą, įstojo į Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune (dėl sveikatos buvo atleistas nuo privalomos tarnystės sovietų armijoje). Jų kursas seminarijoje buvo pats didžiausias – mokėsi 48 jaunuoliai, deja, baigė tik 30.
Baigęs seminariją Saulius Kalvaitis 1994 m. liepos 2 d. Panevėžio katedroje vyskupo Juozo Preikšo buvo įšventintas į kunigus.
Primicijas – pirmąsias šv. Mišias kunigas Saulius aukojo Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Kodėl pasirinkta ši bažnyčia? Sovietmečiu, mokantis Kaune, buvo sudėtinga pastoviai lankyti bažnyčias Kaune. Tad Kalvaičių šeima pasirinko Garliavą. Čia Saulius patarnavo šv. Mišių metu – dirbo klapčiuku. Sauliui stojant į seminariją prel. Andrius Gustaitis (1910 11 30–1935 06 16–2000 01 09)parašė rekomendaciją – testimonium. Primicijinį pamokslą pasakė Zarasų dekanato dekanas, Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kan. Vytautas Petras Kapočius (1943 12 24–1976 05 30– 2005 06 12) – Sauliaus Kalvaičio pirmoji diakonavimo vieta buvo Zarasai.
Darbas parapijose
Pirmoji jaunojo kunigo Sauliaus darbo vieta – vikaras Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijoje, čia jis talkino klebonui dekanui Jonui Balčiūnui (1927 11 06–1949 09 25–2008 05 02). 1996 m. balandžio 12 d. kun. S. Kalvaitis buvo paskirtas Skrebotiškio (Pasvalio r.) Švč. Jėzaus Širdies parapijos administratoriumi, kurį laiką kartu aptarnavo ir Gružių Švč. M. Marijos parapiją. Po poros metų, 1998 m. birželio 20 d. paskirtas Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu. Ramygaloje kunigas Saulius Kalvaitis dirbo penkerius metus.
2003 m. birželio 2 d. kun. S. Kalvaitis paskiriamas Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonu ir Utenos dekanu. Utenos dekanatui priklausė 12 parapijų: Biliakiemis, Daugailiai, Daunoriai, Leliūnai, Pakalniai, Spitrėnai, Sudeikiai, Tauragnai, Utenos Kristaus Žengimo į dangų, Utenos Dievo Apvaizdos, Užpaliai, Vyžuonos.
Tikintieji Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje šv. Mišių metu
Po ketverių pastoracinio darbo metų Utenoje, kun. S. Kalvaitis 2007 m. gruodžio 21 d. buvo paskirtas Obelių Šv. Onos parapijos klebonu, kartu aptarnaujant Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiškojo ir Kriaunų Dievo Apvaizdos parapijas.
Nuo 2012 m. liepos 6 d. (ar 16) - Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas, aptarnaujantis Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo parapiją ir koplyčią Juknėnuose.
„Angelų pieva“
Pradėjęs dirbti Utenoje kun. S. Kalvaitis ėmėsi teikti paramą benamiams ir žmonėms, priklausantiems nuo alkoholio bei narkotikų. Iš pradžių juos maitindavęs pačioje klebonijoje, vėliau kunigas, pirmasis apskrityje, įsteigė parapijos nakvynės – globos namus. Nuo 2004 metų liepos mėnesio dekanas kun. Saulius Kalvaitis ir vadovavo parapijos globos namams, o jam išvykus į Obelius, nuo 2008 metų vasario mėnesio šio darbo ėmėsi naujai paskirtas dekanas kan. Juozapas Kuodis.
Paskui, kun. S. Kalvaitis, gavęs Europos Sąjungos paramą, sumanė įkurti išskirtinį pagalbos centrą vargstantiems: atskirties žmones įkurdino Utenos rajono Sudeikių seniūnijos Ruklių kaime (Daugailių sen.), kur ir pats gyvena.
Padėkos ženklu apdovanota Nijolė Gaivenienė. Iš kairės: Utenos apskrities komtūrijos komtūrė Šv. Kazimiero ordino dama Zita Mackevičienė, Utenos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vidmantas Valinčius, Nijolė Gaivenienė ir Šv. Kazimiero ordino Didysis Magistras Henrikas Armoška – Eismontas
Kun. S. Kalvaičio 2005 m. įsteigta viešoji įstaiga „Angelų pieva“ rūpinasi bedaliais uteniškiais. Ši įstaiga veikia savanorystės pagrindais, joje tik keturi savivaldybės išlaikomi etatai. Prieglobstį ir pagalbą „Angelų pievoje“ gauna per 40 žmonių.
2013 metais „Angelų pievai" buvo suteiktos patalpos buvusiuose Utenos vaikų globos namuose, kuriose kun. Saulius Kalvaitis įkūrė tikrą pagalbos vargstantiems centrą. Buvusiuose vaikų globos namuose Atkočiškėse veikia labdaros valgykla, dienos centras vaikams ir suaugusiems, savarankiško gyvenimo namai. Centre sudarytos sąlygos vargstantiesiems išsiskalbti drabužius, nusiprausti, vaikams – paruošti pamokas, pažaisti, užsiimti kita mėgstama veikla. Savarankiško gyvenimo namuose gyvena apie 10–12 žmonių.
2014 metų rudenį Rukliuose buvo įsteigtas dar vienas padalinys – senelių globos namai. Juose teikiama trumpalaikė (nuo 1 iki 6 mėnesių) ir ilgalaikė socialinė globa senyvo amžiaus asmenims ir asmenims su negalia. Taip pat teikiamos medicinos, maitinimo, užimtumo paslaugos.
Trumpalaikės socialinės globos paslaugos skirtos tiems, kurie norėtų pagyventi ir šaltuoju metų sezonu, kol artimieji išvykę, ar tvarkomi dokumentai nuolatiniam gyvenimui globos namuose. Kun. Saulius Kalvaitis ypatingai džiaugiasi socialine darbuotoja Angele Mažeikiene, kuri sėkmingai tvarko ir socialių paslaugų, ir virtuvės darbus, ji pabūna ir medicinos darbuotoju.
Kalba Utenos rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vyr. specialistė, Utenos apskrities komtūrijos komtūrė Šv. Kazimiero ordino dama Zita Mackevičienė
Centro teritoriją puošia akmenskaldžio, skulptoriaus ir tautodailininko Valentino Šimonėlio skulptūra – „Angelas“
2015 m. Kūčių vakare kun. S. Kalvaitis per „Marijos radiją“ kalbėjo apie jau 10 metų veikiantį krizių centrą – „Angelų pievą“. Kunigas – „Angelų pievos“ įkūrėjas ir vadovas, kalbėjo, kad „Viešpats atsiuntė jam benamius ir varguolius ir pavedė jais rūpintis“. „Marijos radijo“ laidoje kalbėta kokius gerus darbus gali nuveikti kunigas vilkėdamas odos rūbais ir važiuodamas motociklu...
Padėkos ženklu apdovanota Nijolė Rimkevičienė
Subūręs maldai motociklininkus
Kun. S. Kalvaitis – baikeris, turi „Harley“ motociklą. Jis pirmasis Lietuvoje baikeriams pradėjo aukoti šv. Mišias. Prie Utenos baikerių prisidėjus bendraminčiams iš kitų rajonų, Latvijos, Estijos, Lenkijos, į kunigo S. Kalvaičio kiemą užsuka per 100 motociklininkų. Kun. S.Kalvaitis su motociklu atliko piligriminę kelionę popiežiaus Jono Pauliaus II keliais.
Apdovanojimai
2011 m. Utenos miestui minint 750-mečio jubiliejų, Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino potvarkiu 84 Utenos kraštui nusipelnę žmonės apdovanoti specialiu medaliu ir šį atminimo ženklą liudijančiu sertifikatu. Kartu su 4 dvasininkais šis apdovanojimas įteiktas ir kun. Sauliui Kalvaičiui: už paslaugų socialinės atskirties žmonėms infrastruktūros plėtrą.
Kun. S. Kalvaitis yra sulaukęs padėkų iš Utenos mero Alvydo Katino.
2016 m. kovo 4 d. Daugailių šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas, VšĮ „Angelų pieva“ steigėjas ir direktorius, kun. Saulius Kalvaitis už šviesuomenišką veiklą Utenos krašte, atskirties žmonių globą, dvasinės kultūros raišką ir pilietinio orumo sklaidą visuomenėje apdovanotas Karališkojo Šv. Kazimiero ordino Lelijos Garbės ženklu.
Ši nominacija skiriama bet kokios profesijos Lietuvos piliečiui/ei, kurie iš visų pateiktų kandidatų labiausiai atitinka nominacijos tikslus.
Šv. Kazimiero ordino Lelijos Garbės ženklas (Utenos krašto menininko, vyžuoniškio skulptoriaus Henriko Orakausko specialiai sukurta ir sidabru padengta skulptūra „Angelas su lelija“) iškilmingai įteikiamas Šv. Kazimiero dieną kovo 4-ąją, dalyvaujant Ordino Didžiajam Magistrui Henrikui Armoškai – Eismontui.
Padėkos raštais apdovanotos dvi nominantės: Utenos moterų centro „Ievos namai“ direktorė Lietuvos Karališkos bajorų sąjungos narė Nijolė Rimkevičienė, telkianti rajono moteris bei vykdanti jų užimtumo, skurdo ir smurto mažinimo prevencines programas Utenos krašte ir Utenos krašto žmonių su negalia sąjungos ilgametė pirmininkė Nijolė Gaivenienė – 15 metų telkianti rajono neįgaliuosius ir visokeriopai jais besirūpinanti.
Šv. Kazimiero ordino Didysis Magistras Henrikas Armoška – Eismontas (kairėje) sveikina kun. Saulių Kalvaitį ir įteikia apdovanojimą
Visi apdovanotieji vykdo, kaip jau buvo minėta, Šventojo Kazimiero ordino obalsį – Vivere bonum faciendo (Gyventi, darant gera).
Šv. Kazimiero šventė Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Utenos dekanas, Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonas Henrikas Kalpokas, Daugailių Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Saulius Kalvaitis. Kunigams talkino Telšių seminariją baigęs klierikas Aidas Domeikis. Šv. Mišių metu giedojo Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios choras vadovaujamas vargonininkės Ritos Vaitkevičienės. Pamokslą pasakė Utenos dekanas kun. H. Kalpokas.
Mintys iš dekano Henriko Kalpoko pamokslo
Pamokslininkas pravedė įdomias paraleles tarp šventųjų, jų gyvenimo ir nūdienos, keldamas itin aktualius šiandieną klausimus ir detaliai į juos atsakydamas. Atsakymą į klausimą: „Kodėl šiandien šv. Kazimieras taip mažai mums kalba arba ir visai nebekalba?“ susiejo su šiandienos gyvenimu. Mūsų šventieji apsupti mitais, legendomis, todėl tolimi nuo gyvenimo. Ir šv. Kazimiero paveikslas – ne išimtis. Kadangi apie tikrąjį karalaičio gyvenimą nedaug teturėta žinių, jo biografija buvo parašyta pagal šabloną – tobulos dorybės, visiškas nusigręžimas nuo „pasaulio vilionių“ , stebuklai po mirties. Populiari karikatūra vietoj dramos... Pamokslininkas apgailestavo, kad nebuvo nė šešėlio žmogaus, nė šešėlio žmogiško silpnumo ir trapumo, gal tik džiova ir ankstyva mirtis nenorom išduotų jo tylią kančią, jo jaunystės tragizmą.
Pasveikintas Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Darius Šinkūnas - Šv. Kazimiero ordino Lelijos Garbės ženklo skulptūros „Angelas su lelija“ mecenatas (viduryje). Kairėje – Utenos apskrities komtūrijos komtūrė Šv. Kazimiero ordino dama Zita Mackevičienė, dešinėje - Šv. Kazimiero ordino Didysis Magistras Henrikas Armoška – Eismontas
Kun. H. Kalpokas klausė: „Ar atsirastų šiandien žmogus, norintis pasekti tokiu šv. Kazimiero pavyzdžiu? Ką gali uždegti ir patraukti toks gyvenimas? Devyni iš dešimties pasakys: „Deja, tai ne man!” ir numos ranka ar ironiškai nusišypsos. Tai kame ieškoti Kazimiero šventumo ir nemirtingumo?“
Pamokslininkas atskleidė šventumo esmę – maištą ir protestą. „Suprantu, jog tai skamba gana šokiruojančiai, bet pamėginkime dar kartą mintyse perbėgti per neilgą karalaičio gyvenimą“. Ir kun. H. Kalpokas, peržvelgdamas karalaičio Kazimiero gyvenimą, iškėlė keletą maišto ir protesto pavyzdžių.
„Būti karaliaus sūnumi ir, pabėgus iš rūmų, ieškoti purvinose Vilniaus lindynėse elgetų, ligonių, valkatų. Priklausyti dvarui ir grumtis su to dvaro korupcija. Beviltiškai trūkstant gyvenimo siūlui, atsisakyti paskutinės vilties – netikros meilės. Tik naivuolis gali patikėti, kad gyvenimo būdu Kazimieras labai patiko savo tėvams ir broliams, kad sulaukė supratimo ir aplodismentų iš rūmų aplinkos. Be jokios abejonės, daugelio amžininkų jis buvo laikomas keistuoliu, nevykėliu. Tačiau jis pats nepaisė blaivaus proto reikalavimų. Jo gyvenimas po nesėkmingo žygio į Vengriją – tai nuolatinis pasipriešinimas savo aplinkai, to meto papročiams, tėvų dinastinėms ambicijoms, karališko elgesio normoms. Jo gyvenimas – tai iššūkis savo epochai ir jos vertybėms. Tokį regiu Kazimierą.“
Pamokslininkas kun. H. Kalpokas toliau kalbėjo: „Maištas, atsisakymas plaukti pasroviui – ar tai nėra atėję iš visų didžių bažnyčios šventųjų ir pirmiausia iš paties Jėzaus Kristaus? Tikras tikėjimas visuomet yra maištas. Tie, kurie vieną dieną patikėjo kryžiaus kvailybe ir Dievo silpnumu, nuplėšia visas kaukes nuo pasaulio išminties. Šventasis maištininkas mato aukščiau ir giliau negu reali sistema, įstatymai, tradicijos. Iš čia kyla jo konfliktas su savimi, su aplinka, net su Dievu. Gyvas tikėjimas neišvengiamai sutinka kliūtis, kančią ir kryžių.“
Baigdamas pamokslą kun. H. Kalpokas kėlė šventąjį Kazimierą, kaip pavyzdį kiekvienam: „Jeigu norime šv. Kazimierą turėti tik altoriuose ir toliau puoškime jį karališkais rūbais, lelijų žiedais ir nežemiškomis dorybėmis. Bet jei šventasis pirmiausia – pavyzdys, pagal kurį gyvenama, tuomet šv. Kazimierą matau tarp tų, kurie neturi užtikrinto ir ramaus gyvenimo, kurie dar moka plaukti prieš srovę, kurie dar ištikimi savo idealams. Dievas pamilęs ir išaukštinęs šv. Kazimierą būtent dėl jo trapumo ir šiandien labiau vertina tuos, kurie, atsisakę sotaus egzistavimo, yra tarp silpnų ir pažeidžiamų, kurie prieš keldami rankas į dangų dar sugeba jas ištiesti vargšui ir bedaliui“.
Po iškilmingo palaiminimo, dekanas tarė keletą žodžių apie kun. S. Kalvaitį, pažymėdamas, kad kunigas Saulius nepabijojo išeiti iš ramaus gyvenimo, plaukti prieš srovę. Per jį daugelis žmonių atrado ir atranda viltį. Dekanas pasidžiaugė, kad kun. Sauliaus veiklą pastebėjo Šventojo Kazimiero ordinas ir įvertino. Tad galima dalintis džiaugsmu su kun. Sauliaus kunigiška tarnyste.
Dekanas suteikė žodį renginio – šventės organizatorei Utenos rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vyr. specialistei Zitai Mackevičienei, kuri ne tik iniciatorė, bet ir organizatorė panašių renginių.
Utenos rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vyr. specialistės Zitos Mackevičienės žodis
Z. Mackevičienė – Utenos apskrities komtūrijos (įkurta 2000 m. birželio 12 d. dekretu Nr. 4) komtūrė nuo 2008 m., išrinkta Šv. Kazimiero ordino dama, šios šventės pagrindinė organizatorė.
Z. Mackevičienė pasidžiaugė, kad pavasario pradžią skelbianti šventė pavadinta vienintelio Lietuvos šventojo – šv. Kazimiero vardu. Šiandien ši šventė ypatinga Utenoje: šiemet Šventojo Kazimiero ordino Utenos apskrities komtūrijos ir Utenos rajono savivaldybės iniciatyva buvo paskelbta nominacija – apdovanojimas Karališkojo Šv. Kazimiero ordino Lelijos garbės ženklu, kuris yra skiriamas už šviesuomenišką, sociokultūrinę, atskirties žmonių užimtumo organizavimą bei globėjišką veiklą Utenos krašte, dvasinės kultūros raišką, pilietinio orumo sklaidą visuomenėje. Ši nominacija skiriama bet kokios profesijos Lietuvos piliečiui arba pilietei, kurie iš visų pateiktų kandidatų labiausiai atitinka nominacijos tikslus ir gyvena pagal Šv. Kazimiero ordino šūkį – Vivere bonum faciendo!
Šv. Kazimiero ordino Lelijos Garbės ženklas mūsų kraštiečio, vyžuoniškio skulptoriaus Henriko Orakausko specialiai sukurta ir sidabru padengta skulptūra „Angelas su lelija“, kurios mecenatas yra Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Darius Šinkūnas. Laureatui – kun. Sauliui Kalvaičiui šiandien iškilmingai bus įteikiamas apdovanojimas, dalyvaujant Ordino Didžiajam Magistrui Henrikui Armoškai-Eismontui,LR Seimo narei Mildai Petrauskienei, Utenos rajono savivaldybės mero pavaduotojui Vidmantui Valinčiui, garbiems ordino nariams ir jums, mielieji tikintieji, šios parapijos žmonės.
Atgal
.jpg)
