Religija
01 14. Lurdas (2): Sakrariumas Lurde
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Sakrariumą sudaro Kripta, Nekaltojo Prasidėjimo Bazilika, Šventojo Rožinio Bazilika, Šv. Pijaus X Bazilika. Aikštė, kurioje vyksta procesijos, Švč. M. Marijos skulptūra, skulptūrinė grupė Bretanės „Nukryžiavimas“. Kitoje Gave de Pou upės pusėje yra Šventos Bernadetos bažnyčia, toliau – Švč. Jėzaus Širdies parapijinė bažnyčia ir ukrainiečių – Rytų apeigų katalikų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
Glaustai pristatysime kiekvieną čia paminėtų šventovių.
Kripta
Pirmoji šventovė, pastatyta Švč. Mergelės Marijos pageidavimu – Kripta, išskaptuota Masabiele uoloje.
Kripta statyta 1863–1866 metais, vadovaujant architektui Ipolitui Diurandui. Pašventinta, kaip jau minėta, 1866 m. gegužės 19 d. vyskupo Lorano. Pašventinimo ceremonijoje dalyvavo Bernadeta.
Kripta yra uoloje, virš Masabiele uolos – tarsi pačioje kalno širdyje. Centriniame Kriptos altoriuje Švč. M. Marijos su Jėzumi skulptūra, kurią 1868 m. sukūrė skulptorius Žozefas Fabišas (atnaujinta 1973 m.). Kriptoje – 3 navos, kurias skiria 28 marmuro kolonos, ją puošia Šv. Petro skulptūra (Romoje Šv. Petro Bazilikoje esančios skulptūros kopija). Įeinant į Kriptą virš durų popiežiaus Pijaus X medalionas.
Nekaltojo Prasidėjimo Bazilika
Virš Kriptos, to paties Kriptos architekto Ipolito Diurando pastatyta vienanavė gotikinė Nekaltojo Prasidėjimo Bazilika. Jos šonuose pristatyta 10 koplyčių. Bazilikoje 21-as altorius. Nekaltojo Prasidėjimo Baziliką puošia 19 langų su vitražais, kuriuose atsispindi Dievo Motinos Marijos gyvenimo ir Apsireiškimo Lurde vaizdai. Centriniame altoriuje Dievo Motinos Marijos skulptūra (skulptorius Kabučetas) pagaminta iš Kararo marmuro.
1871 m. rugpjūčio 15 d. šventovė pašventinta, o 1876 m. liepos 2 d. jai suteiktas Bazilikos statusas.
Nuo 1873 m. šventovėje veikia 25-ių registrų vargonai, pagaminti iš Rusijos ąžuolo.
Einant į Kriptą ir Nekaltojo Prasidėjimo Baziliką dešinėje ir kairėje pusėse 1908 m. pristatytos dvi gotikinio stiliaus varpinės. Varpų skambėjime girdimos Švč. Mergelę Mariją šlovinančių giesmių melodijos.
Nekaltojo Prasidėjimo Bazilika talpina tūkstantį maldininkų.
Šventojo Rožinio Bazilika
Šventojo Rožinio Bazilika –trečioji šventovė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo garbei. Tai žemutinė Bazilika pastatyta ligoniams ir invalidams lygioje vietoje prieš Kriptą ir Aukštutinę Nekaltojo Prasidėjimo Baziliką. Iš toli vizualiai atrodo, kad jos abi remiasi į Šventojo Rožinio Baziliką.
Šventojo Rožinio Bazilika – bizantiško stiliaus. Ją projektavo architektas Gardi. Pradėta statyti 1883 m. ir užbaigta 1889 m. 1901 m. iškilmingai pašventinta, o 1929 m. jai suteiktas Bazilikos titulas. Baziliką puošia viršuje esanti karūna ir Kryžius, kurie paauksuoti.
Šviesos procesijos dalyviai Lurde. Aukščiau matyti apšviesta gotikinė Nekaltojo Prasidėjimo Bazilika. Iš dešinės t. Pavlo (Petro Jachimecas)OSBM, dr. Aldona Vasiliauskienė ir Sigita Zmijauskienė
Kryžiaus keliui kviečia Angelas. Iš ukrainiečio kunigo t. Bohdano Savčuko knygos „Lurdas. Istorija. Švenčiausios Mergelės Marijos Apsireiškimai. Šventovės“
1, 5 km. Kryžiaus kelias užbaigiamas Kryžiumi. Iš t. Bohdano Savčuko knygos
Uoloje pastatytas akmeninis altorius prie kurio anksti rytais įvairiomis kalbomis aukojamos šv. Mišios, transliuojamos per televizijos kanalus...
.JPG)
Kryžiaus kelio XIV stotis. Kristus laidojamas. Iš t. Bohdano Savčuko knygos
Nekaltojo Prasidėjimo Bazilikos bei varpinių gotikiniai bokštai. Iš t. Bohdano Savčuko knygos
Šv. Bernadetos bažnyčia. Iš t. Bohdano Savčuko knygos
Prie Šv. Bernadetos tėvų namų – muziejaus. Čia visada gausu lankytojų. Iš dešinės: dešinės t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, Sigita Zmijauskienė ir dr. Aldona Vasiliauskienė
Ukrainiečių Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo ukrainiečių Rytų (graikų) apeigų katalikų bažnyčios zakristijoje. Iš kairės: t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, t. Hermanas (Vasylis Nyčakas) OSBM, s. Demjana (Nadija Ivanec) SSMI ir Sigita Zmijauskienė
s. Demjana (Nadija Ivanec) SSMI piešia Kristaus ikoną
Dvynukai Nyčakai – vienuoliai bazilijonai Briuchovičiuose, Emiljaną (Volodymyra) OSBM (dešinėje), įšventinus į diakonus. Kairėje stovi t. Hermanas (Vasylis Nyčakas) OSBM
Trinavės (kiekvienos plotis 14 m.) šventovės aukštis 22 m. Bazilikoje yra 15 koplyčių.
1897 m. pastatyti 52 registrų vargonai (atnaujinti 1972 m.).
Šventojo Rožinio Bazilika talpina 2, 5 tūkstančius maldininkų (yra 1,5 tūkst. sėdimų vietų).
Einančius į Šventojo Rožinio Baziliką kairėje pusėje pasitinka skulptūrinė grupė: Švč. Mergelė Marija, o ant jos kelių vaikelis Jėzus šv. Domininkui duodantis rožinį. Bazilikos skliaute – taip pat ši skulptūrinė grupė.
Šv. Pijaus X Bazilika
Kadangi minėtos Bazilikos nesutalpindavo maldininkų, ypač invalidų, pradėta statyti nauja šventovė.
Šv. Pijaus X Bazilika – jau ketvirtoji šventovė esanti Masabiele uolos pusėje, prieš Šventojo Rožinio Baziliką. Tai požeminė Bazilika, talpinanti 27 tūkstančius maldininkų. Čia aukojamos Mišios iš įvairių kraštų atvykusiems sergantiems (taip vadinamos tarptautinės Mišios). Ši Bazilika tarsi modernus uždaras stadionas, kurio viduryje yra pagrindinis altorius.
Baziliką projektavo ir statė 3 architektai: Pjeras Pinzardas, Andre le Donne ir Pjeras Vago.
Nors Bazilika po žeme, tačiau rodosi, kad pro viražus sklinda natūrali šviesa. Vitražuose 18 Apsireiškimų Lurde, 14 Kryžiaus kelio stočių, Kristaus Prisikėlimas ir 15 Šventojo Rožinio Bazilikos misterijų.
Bazilika pašventinta 1958 metais – Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Apsireiškimų Lurde 100-mečiui paminėti. Pavadinta Popiežiaus Pijaus X vardu, nes jis oficialiai pripažino Masabiele uolą šventa vieta.
Šventos Bernadetos bažnyčia
Ši šventovė jau kitoje Gavos upės pusėje prieš Masabiele uolą. Ji pastatyta ten, kur Bernadeta matė paskutinį – aštuonioliktąjį Apsireiškimą. Bažnyčia buvo pastatyta per labai trumpą laiką –18 mėnesių. Amfiteatro formos bažnyčia pašventinta 1988 m. kovo 25 d. – minint 130-ąsias Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo Lurde metines.
Šventos Bernadetos bažnyčią projektavo grupė žinomų menininkų – architektų. Ši Lurdo bažnyčia– modernus pastatas, galintis sutalpinti iki 5 000 piligrimų ir iki 300 vežimėlių su invalidais. Šalia yra konferencijų salė. Dėl įrengtos judamos sienos bažnyčią, reikalui esant, galima padalinti į dvi dalis.
Šventos Bernadetos bažnyčia – kukliausia iš visų šventovių, tačiau joje yra didelis Bernadetos paveikslas.
Švč. Jėzaus Širdies parapijinė bažnyčia
Ši bažnyčia yra toje vietoje, kur kadaise stovėjo senoji Šv. Petro bažnyčia, kurioje susituokė Bernadetos tėvai, ir kurioje krikštyta pati Bernadeta.
Nauja bažnyčia pradėta statyti 1875 m. ir užbaigta 1903 m. Išsaugoti kai kurie senosios bažnyčios daiktai. Bažnyčią puošia dvi didelės figūros: Švč. M. Marijos ir Šv. Jono Krikštytojo. Įeinant į bažnyčią virš portiko 8 šventųjų figūros, tarp jų ir šv. Bernadetos.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – ukrainiečių Rytų apeigų katalikų – apie ją bus kalbama vėliau.
Būtina pažymėti, kad visos bažnyčios, religiniai kompleksai ir centrai Lurde, rūpinantis įvairioms religinėms organizacijoms, pastatyti tikinčiųjų aukomis.
Šv. Mišios aukojamos ne tik minėtose šventovėse, bet ir grotoje, ten, kur uoloje stovi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo skulptūra. Nors ji kurta pagal Bernadetos pasakojimus, tačiau, kaip jau minėta, skulptorius jų tiksliai neprisilaikė.
Manoma, kad nuo 1860 m. šventovę aplankė 200 milijonų maldininkų, o prie grotos kasmet sudeginama 800 tonų vaško žvakių.
Sakrariumo aikštė
Aikštėje dvi išskirtinės skulptūros: Švč. Mergelės Marijos ir Nukryžiavimas (ansamblis)
1877 m. aikštėje buvo pastatyta karūnuotos Švč. Mergelės Marijos skulptūra (skulptorius Rafalas). Dabar čia stovi kopija, originalas saugomas Šv. Bernadetos muziejuje Lurde.
Prancūzijos Bretanės bažnytinė provincija jungia 4 vyskupijas. Bretanės tikintieji nusprendė Lurdui padovanoti skulptūrinę grupę – ansamblį „Nukryžiavimas“, kuri buvo sukurta 1900 m. (skulptorius Chermotus). Centre 12 m. aukščio kryžius ant kurio 2 m. nukryžiuotas Jėzus. Prie Kryžiaus 4 figūros: Švč. M. Marija, Marija Magdalena, apaštalas Jonas ir šv. Longinas.
Kadangi tai Bretanės provincijos tikinčiųjų dovana, tad šis ansamblis vadinamas „Bretanės nukryžiavimu“.
Procesijos
Piligrimai dalyvauja Eucharistinėse bei Šviesos procesijose.
1886 m. organizuota pirmoji tarptautinė procesija vyko nuo viršutinės bazilikos ir Kriptos iki uolos.
1887 m. rugpjūčio 27 d. – pirmoji Eucharistinė procesija nuo uolos per aikštę iki Šventojo Rožinio Bazilikos. Piligrimus suvienija bendra malda, jie gauna Eucharistinį palaiminimą.
Vėlais vakarais vyksta kita procesija – su žvakėmis, taip vadinamos Šviesos procesijos – įspūdingas renginys: tarp rožinio paslapčių giedama „Ave Marija“ (kiekvienas piligrimas, ar jų grupės šią giesmę gieda savo kalba) priegiesmio metu visi kelia aukštyn degančias žvakes – iš tolo atrodo ilgas šviečiantis vingiuojantis kaspinas. Piligrimai liudija, kad ne vieno, žengiančio procesijoje, veide matyti džiaugsmo ašaros, girdėti iš pačių širdies gelmių besiveržianti giesmė – sveikinimas ir padėka Švenčiausiajai Dievo Motinai Marijai...
Kryžiaus kelias
Kryžiaus kelias prasideda toje vietoje, kur 1885 m. buvo pastatytas kryžius, atvežtas iš Jeruzalės ir jame buvo įmontuota dalytė kryžiaus, ant kurio buvo prikaltas Jėzus. Dabar relikvija įdėta į centrinį kryžių (Kristaus nukryžiavimo stotelėje).
Kryžiaus kelias yra Nekaltojo Prasidėjimo Bazilikos kairėje pusėje esančiame Espeliūgo kalne ir tęsiasi aukštyn 1,5 km. Užlipęs į kalną viena puse, nusileidi kita.
1901 m. buvo pašventinta pirmoji stotis, o 1912 m. visasKryžiaus kelias atidarytas maldininkams.
Visos 115 figūrų, Kryžiaus kelio veikėjų, pagamintos iš metalo padengto bronza (skulptorius Raffi). Figūros kiek didesnės už natūralų žmogaus ūgį – jos yra įkalnėje.
Kryžiaus kelio pradžia – angelas su kryžiumi, tiesiantis ranką, rodantis kur eiti...
Kryžiaus kelią eina didelės grupės piligrimų, vadovaujamų vienuolių ar kunigų, eina nedidelės kelių maldininkų grupelės, žmonės meldžiasi ir individualiai. Tai pati geriausia malda, kada nereikia skubėti ir tu, kiek nori gali mąstyti vieną ar kitą kryžiaus stotelę. O jos visos labai įspūdingos: skulptorius gebėjo pateikti visus „personažus“ judesyje ir tu tampi tarsi Kryžiaus kelio dalyvis... Simoną Kirenietį, padėjusį nešti kryžių, matome ir kitose stotyse – jis talkina Kristui. Labai įspūdingas Kristaus laidojimas. Kristaus kūnas nešamas į kapą – uoloje esantį plyšį. Bežiūrint rodos tuoj pat visi nešantys ir lydintis dings uoloje...
Yra ir Kristaus Prisikėlimo liudijimas – nuo plyšio uoloje nuritintas didžiulis, panašus į girnapusės formą. akmuo.
Maudyklės
Piligrimai, atvykę į Lurdą ne tik dalyvauja Šv. Mišių aukose minėtose šventovėse ir prie grotos, meldžiasi individualiai, dalyvauja procesijose, bet ir pasineria į šaltinio, kuris ištryško Bernadetai vykdant jos matomos Gražiosios Ponios paliepimą, vandenį.
Maudyklės veikia nuo 1955 metų (gegužės – spalio mėnesiais), 1980 m. buvo restauruotos. Yra 6 vyrų, 11 moterų ir vaikų baseinai.
Iš šaltinio dabar išbėga 122 000 litrų vandens kiekvieną dieną, kurį geria ir juo prausiasi milijonai ligonių.
***
Svečių namai Accueil Notre Dame.
Kitoje upės pusėje pastatyta ligoninė – svečių namai, į kurią atvyksta sunkiai sergantys ligoniai, daugelis vežimėliuose. Tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio kraštų atvyksta savanoriauti – dirbti ligoninėje slaugytojais.
Šiuose kelių aukštų namuose su aptarnaujančiu medicinos bei slaugos personalu yra 900 lovų ir 290 kambarių.
Iš Lietuvos atvykusių t. Pavlo (Petro Jachimeco) OSBM, Sigitos Zmijauskienės ir dr. Aldonos Vasiliauskienės pažintinėje kelionėje po Lurdą lydėjo ukrainiečių kunigas vienulis bazilijonas t. Hermanas (Vasylis Nyčakas)OSBM, kuris Lurde darbuojasi nuo 2012 m. Piligrimai iš Lietuvos jam nuoširdžiai dėkingi piligrimai iš Lietuvos už pagalbą. Apie kun. Hermaną (Vasylį Nyčaką)OSBM, plačiau bus rašoma paskutinėje – trečiojoje – straipsnio, skirto Lurdui, dalyje.
Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo ir kopijuotos iš knygų.
Atgal
.jpg)
