VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

03 04. Lietuvą Ukrainoje atstovavo kupiškėnai (1): Žovkva

Dr. Aldona Vasiliauskienė

2017 metų sausio 8–15 dienomis Ivano Frankivske vyko Kalėdinių giesmių festivalis „Kalėdos Maizliuose“, kuriame Lietuvą atstovavo Kupiškio kamerinis choras „Cantus Vita“, vadovaujamas Marijano Remeiko. Kupiškėnus į festivalį pakvietė vienuoliai bazilijonai. Ukrainoje giedojo Gražina Beinorienė, Diana Blaževičienė, Daiva Gurklienė, Violeta Šabrinskienė, Daiva Šakickienė, Ingrida Tubelienė, Rimantas Antanavičius, Raimondas Gurklys, Vytautas Knizikevičius ir Eugenijus Siaurys. Kupiškėnų delegacijai vadovavo rajono meras Dainius Bardauskas, kartu vyko Kupiškio Televizijos ir Informacijos centro vadovas Povilas Vireliūnas bei šio straipsnio autorė.

Pakely į Ivano Frankivską sustota Žovkvoje, pasigrožėta šiuo miestu. Glaustai supažindinsime su šio miesto bei vienuolių bazilijonų istorija.  

Senas ukrainiečių miestas Žovkva

Žovkva, 1951–1991 m. vadintas Nesterovu, nors nedidelis, bet labai svarbus Lvovo apskrities miestas, turintis ilgą ir skaudžią istoriją. Šio rajoninės reikšmės miesto centro istorijos pradžia siekia 1597 m. Žymiai anksčiau, 1398 m. pirmąsyk dokumentuose paminėtas Vinnikų kaimas, vėliau susiliejo su Žovkva. 1515 m. Vinnikuose jau buvo cerkvė, rankinis malūnas, dvi karčemos, o 1543 m. minimas ir dvaras. Tuometinis savininkas Andrijus Vysockys šią gyvenvietę padovanojo Vinnikus Belzo vaivadai Stanislovui Žolkevskiui.

Etmonas Stanislovas Žolkevskis iš karaliaus Zigmanto III Vazos gavo privilegiją statyti naują miestą ir jį pavadinti Žovkva. Stanislovo Žolkevskio sūnus – taip pat Stanislovas (1547–1620) Vinnikų pakraštyje pradėjo statyti pilį. 1603 m. vasario 22 d. karalius Zigmantas III Vaza suteikė miesto teises, kaip padėką S. Žolkevskiui už pergalę prieš švedus prie Revelio.

S. Žolkievskis ir jo žmona Regina, norėdami valdyti naujovišką miestą, jam projektuoti  pasikvietė italų architektą Petrą Kataneo. Buvo pastatyta pilis, Šv. Lauryno bažnyčia. XVII a. pirmoje pusėje Žovkva tapo sustiprinta tvirtove – fortecija, apsupta grioviais ir nuio pavojų saugančiais įtvirtintais pylimais (Miesto įtvirtinimo darbai vyko 1613–1626 m.). Prieš pilį įrengta aikštė, apsupta pastatų su atviromis galerijomis.

Po Žolkievskių, miestas priklausė Danylovičių giminei, vėliau – jų giminaičiui Jonui III Sobieskiui. 1678 m. Žovkva tapo  Žečpospolitos karaliaus Jono III Sobieskio rezidencija.

Kupiškėnų „Cantus Vita“ su Kupiškio meru Dainiumi Bardausku (viduryje).  Iš kairės pirmoje eilėje: Daiva Šakickienė, Gražina Beinorienė, Diana Blaževičienė, Daiva Gurklienė, Violeta Šabrinskienė, Ingrida Tubelienė. Antroje eilėje Eugenijus  Siaurys, Raimondas Gurklys, Rimas Antanavičius, Vytautas Knizikevičius ir choro vadovas Marijanas Remeikis

Viešbutyje „Styl“ kupiškėnus aplankė t. Klementijus (Vasylis Stasivas) OSBM (viduryje) – vienuolių bazilijonų Kristaus Gimimo vienuolyno Žovkvoje kunigas. Kairėje stovi Kupiškio meras Dainius Bardauskas, dešinėje dr. Aldona Vasiliauskienė

Kupiškio meras Dainius Bardauskas pasirašo Švenčiausios Jėzus Širdies bažnyčioje esančioje padėkų knygoje

Ekskursija Švenčiausios Jėzus Širdies bažnyčios požemyje. Iš kairės:  t. Klementijus (Vasylis Stasivas) OSBM,  ekskursijos vadovas – žinomas architektas Mychailo Kubaj, Žovkvos mero Romano Gorbanio pagrindinis (pirmasis) patarėjas Vasylis Puščinskis, Kupiškio Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius ir Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas

Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas  (kairėje) džiaugiasi t. Klementijaus (Vasylio Stasivos) OSBM padovanotomis knygomis

Švenčiausios Jėzus Širdies bažnyčioje gieda kupiškėnų kamerinis choras „Cantus Vita“

Susitikimas Žovkvos merijoje. Iš kairės: Žovkvos mero pagrindinis (pirmasis) patarėjas Vasylis Puščinskis,  Kultūros skyriaus viršininke Halina Fesiuk, Žovkvos meras Romanas Garbanis, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, vienuolis bazilijonas kun. t. t. Klementijus (Vasylis Stasivas)OSBM  ir Kupiškio Televizijos ir Informacijos centro vadovas Povilas Vireliūnas

Žovkvos merijoje – nuotrauka prisiminimui. Iš kairės:  Žovkvos mero pagrindinis (pirmasis) patarėjas Vasylis Puščinskis,  dr. Aldona Vasiliauskienė, Žovkvos meras Romanas Garbanis, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, vienuolis bazilijonas kun. t. Klementijus (Vasylis Stasivas)OSBM  ir Kultūros skyriaus viršininke Halina Fesiuk

Žovkva greitai tapo žinomu amatininkų miestu. XVII ir XVIII a. tarpuribyje miestas garsėjo meno ir medžio raižybos mokyklomis.

Tuomet Žovkvoje veikė 4 cerkvės (Kristaus Gimimo, Švč. Trejybės, Šv. Jono Krikštytojo, Švč. Mergelės Marijos Gimimo), o penktoji cerkvė Šv. Kryžiaus Išaukštinimo priklausė seserų vienuolių bazilijonių vienuolynui.

Be to, veikė keturios bažnyčios: 1543 m. pastatyta Šventojo Andriejaus – (1757 m. ši bažnyčia pertvarkyta karo ligoninei, dabar ten gamykla „Automatas“); 1624 m. pastatyta Šventojo Lozoriaus bažnyčia (sovietmečiu paversta rajono archyvu, buvo įkurti žemės ūkiui vadovaujantys skyriai, vairuotojų mokykla; dabar čia atkurta bažnyčia priklauso Ukrainos autokefalinei cerkvei); 1655 m. buvo pastatyta Bernardinų bažnyčia, (ji daug kartų degė, vėliau bažnyčia buvo perduota Graikų apeigų katalikams ir buvo atidaryta Šventojo Juozapato cerkvė); daug kartų degusi Domininkonų bažnyčia; veikė parapijinė Šv. Lauryno bažnyčia ir sinagoga (statyta 1635–1682, 1687 m.). Graikų apeigų katalikai turėjo tokias pat teises, kaip ir lotynų apeigų katalikai.

Bohdanui Chmelnickiui vadovaujamo išsivaduojamajam karui, Žovkvoje du kartus buvo apsistoję kazokai. 1700–1721 m. Šiaurės karo metu Žovkvos pilis tapo Rusijos caro Petro I rezidencija (1706 m. gruodžio – 1707 m. balandžio mėn.). Legenda teigia, kad Žovkvos upelis, „Svinja“ (Kiaulė) pavadintas po to, kai Petras I, išgėręs daug alkoholio, įkrito į jį. 

Galicijai tapus Austro-Vengrijos monarchijos provincija, 1880 m. įkurtas Žovkvos administracinis pavietas. Miesto vystymuisi didelės reikšmės turėjo nutiestas geležinkelis: Lvovas – Belzas, kurio administracija nuo 1889 m. įsikūrė Žovkvoje.

1909 m. Žovkvos pilies patalpose buvo atidaryta gimnazija (mokyta lenkų kalba). Ukrainos liaudies Respublikos palaikyti Žovkvoje 1918 m. kovo 3 d. buvo sušauktas susirinkimas (viečė), kuriame dalyvavo apie 10 000 asmenų. 1929–1934 m. Žovkvos gimnazijoje istoriją dėstė  Jonas (Ivanas) Kripjakevičius.

Žovkva labai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metais. Miestas ėjo iš rankų į rankas. Atsitraukdami rusai sudegino pilį. 1928–1935 m. atstačius pilį, čia įsikūrė miesto seniūnija, teismas, Raudonojo kryžiaus atstovybė. Vėliau pilies požemiuose sovietų ir nacių okupantai kalino suimtuosius, o KGB – kankino Ukrainos patriotus. Enkavedistai įsakydavo prie pastato pastatyti kelis užvestus traktorius, kad jų variklių gausmas užgožtų  kankinamųjų šauksmus. Sovietams pasitraukus rasti 36 išdarkyti lavonai. Vokiečių okupantai keletą dienų be maisto ir vandens čia  laikė vietinius žydus prieš išsiųsdami juos į koncentracijos stovyklas. Žinoma, kad pirmoje partijoje mirčiai pasmerktųjų grupėje buvo 700 asmenų, antroje – iki 2,5 tūkstančio žydų tautybės asmenų.

Po karo pilyje įsikūrė karinė komendantūra, mokykla, administracinės įstaigos, be to, įrengtuose butuose gyveno miestiečiai.

1994 m. Žovkvai buvo suteiktas Valstybinio istorinio – architektūrinio draustinio statusas. Jame 55 pasaulietinės, nacionalinės ir religinės reikšmės paminklai. Nuo 1998 m. Žovkva pretenduoja būti įtrauktas į UNESKO.

2003 m. rengiantis 400 metų magdeburginių teisių suteikimo jubiliejui, Žovkvos pilyje ir centrinėje aikštėje buvo pradėti rekonstrukcijos darbai, kurie tęsiasi ir šiomis dienomis.

Žovkva – pasienio miestas, nuo Ukrainos – Lenkijos pasienio nutolęs 35 km., turintis apie 15 tūkstančių gyventojų.

Žovkvos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Archyvuose saugomas dokumentas, kad 1612 m. birželio 12 d. Stanislovas Žolkevskis Žovkvos miestelio gyventojams vietoj senosios medinės Kristaus Gimimo vardu tituluotos bažnyčios, leido pradėti statyti naują bažnyčią. XVII a. 9 dešimtmetyje vyskupas Josyfas Šumlianskis cerkvę perdavė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienuoliams, atvykusiems į Žovkvą.

Per beveik 300 metų (nuo 1682 m.) bazilijonų bažnyčia daug kartų buvo perstatyta, rekonstruota ir ilgainiui išaugo į didingą, iš toli matomą vienuolyno bažnyčią. Šv. Ivano Sučavsko relikvijų perkėlimas (karaliaus Jono III Sobieskio iniciatyva) į Žovkvos Kristaus Gimimo bažnyčią labai iškėlė pačios šventovės svarbą.

XVIII a. daug nuveikta plečiant bazilijonų vienuolyno komplektą: pastatytas bokštas – varpinė, sutvarkytos senosios cerkvės patalpos, pastatyti vienuolyno korpusai, aptverta teritorija.

1833 m. gaisras sunaikino bažnyčią ir vienuolyną. Dėl sunkios vienuolių bazilijonų politinės ir ekonominės padėties šventyklos atstatymas užsitęsė gana ilgai. Ir tik pradėjus Žovkvoje veikti vienuolyno spaustuvei, po bazilijonų ordino reformos, 1895 m. rugpjūtyje susidarė galimybė pradėti Kristaus Gimimo vienuolyno atstatymo (atkūrimo) darbus. 1900 m. birželio 29 d. buvo pašventintas kertinis bažnyčios akmuo. Ir taip XX a. pradžioje senajame Galicijos mieste Žovkvoje buvo atstatyta mūrinė vienuolių bazilijonų cerkvė, viena žymiausių XX a. pradžios  ukrainiečių architektūros paminklų (architektas – Lvovo profesorius Edgaras Kovačius, 1849–1912).

Menininkas monumentalistas Julijanas Bucmaniukas

Žovkvos Švenčiausios Jėzus Širdies bažnyčia ypatinga – ji Ukrainoje vadinama freskų (piešinių ant sienos) perlu. Bažnyčia įėjo į nacionalinės kultūros istoriją dėl gilaus freskų teologinio turinio, istorinės-bendruomeninės potekstės, tapybos ant drėgno tinko aukšto profesionalumo. Šiuos monumentaliosios tapybos darbus atliko XX a. pirmosios pusės žinomas menininkas Julijanas Bucmaniukas (1885 07 03–1967 12 30). 1941–1944 m.  jis dirbo Krokuvoje, vėliau persikėlė į Austriją, po to į Vokietiją, o 1950 m. paliko Europą, išvyko į Kanadą. Julijanas Bucmaniukas palaidotas ukrainiečių kapinėse Edmuntone.

J. Bucmaniuko kūryba tarpukario metais virtusi tikru bendruomenės žygdarbiu, yra išskirtinis meno paminklas, tiksliai ženklinantis pagrindines Ukrainos tendencijas sakralinės tapybos vystymosi tendencijas šioje epochoje. Žovkvos vienuolių bazilijonų bažnyčios freskose organiškai sujungtos ukrainiečių sieninės tapybos senosios tradicijos su praėjusio amžiaus pradžios moderniškomis apraiškomis.

Bazilijonų šventovės piešiniai, menininko sujungti į vieną kompoziciją – tematinę schemą, darniai įsikomponuoja į bažnyčios architektūrą. J. Bucmaniuko darbuose Ukrainos istorinę praeitį ir anuometinę gyvenamąją politinę tikrovę sieja biblinė tematika ir simbolika, organiškai nutapyta tradicinėje ikonografinėje gretoje. Bažnyčios navų sienose sukurti paveikslai „Nukryžiavimas“ ir „Kristaus Gimimas“ savo monumentalumu išsiskiria iš viso interjero, tiesiog dominuoja. Freskose nupiešti ir tuo metu vienuolyne dirbę tėvai bazilijonai, pavaizduota Šv. Juozapato kankiniška mirtis, Šv. Juozapato pašaukimas. Bažnyčios kupoluose atkurta istorinė – religinė scena „Brastos unija“ ir „Švč. Mergelės Marijos Globėjos“ siužetas.

J. Bucmaniukas, remiamas metropolito Andrijaus Šeptyckio, dailės mokslus studijavo  Krokuvos akademijoje, tobulintis buvo išvykęs į Miuncheną, susipažino su žymiausių muziejų Romoje, Milane, Florencijoje kolekcijomis.

 Šventovę Žovkvoje monumentalistas tapė keliais etapais: 1910–1911 ir 1930–1939 m. Pirmoji cerkvės dalis baigta tapyti 1934 m. birželio mėnesį. 1939 m. J. Bucmaniukas buvo priverstas nutraukti tapybos darbus, jų nebaigęs. Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje cerkvėje meninius vaizdus  kūrė t. Volodymyras  Jarema (vėliau tapęs patriarchu Dymytrijumi) ir Lvovo dailininkas S. Servetnykas.

Kupiškėnų susitikimai Žovkvoje

Žovkvoje įvyko svarbus susitikimas su vienuoliu bazilijonu t. Klementijumi (Vasyliu Stasivu) OSBM ir  su Žovkvos meru Romanu Garbaniu.

T. Klementijus (Vasylis Stasivas) OSBM. Kupiškėnų delegaciją atvykusią į Žovkvą ir apsigyvenusią viešbutyje „Styl“, aplankė t. Klementijus (Vasylis Stasivas) OSBM, vienuolių bazilijonų Kristaus Gimimo vienuolyno Žovkvoje kunigas, ilgametis „Misionieriaus“ leidyklos direktorius, parengęs įdomią monografiją apie vienuolių bazilijonų leidybinę veiklą įdomią monografiją, pristatytą ir Vilniuje (jos vieną egzempliorių šio straipsnio autorė yra perdavusi Kupiškio bibliotekai).

Pokalbyje su Kupiškio delegacijos nariais, meras D. Bardauskas pakvietė kunigą atvykti į Kupiškį, dalyvauti monografijos pristatymo visuomenei renginyje ir pasirašyti bibliotekoje saugomoje knygoje.

T. Klementijus Stasivas OSBM  iki vėlumos bendravo su dr. Aldona Vasiliauskiene, diskutavo probleminėmis temomis, susijusiomis su jos pradėta rengti didžiule monografija apie Vilniaus ir Ukrainos vienuolių bazilijonų veiklą, išėjus iš pogrindžio. Aptarti svarbiausi monografijos akcentai, galimi recenzentai – vienuoliai bazilijonai.

Nepaisant vėlaus laiko t. Klementijus OSBM su vietos administracijos atstovais susitarė dėl svečių ekskursijos į Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčią bei Žovkvos miestą. Be to, susitarė ir dėl Kupiškio mero susitikimo su Žovkvos meru Romanu Garbaniu.

Sausio 13 d. po pusryčių t. Klementijus OSBM viešbutyje jau laukė kupiškėnų. Bazilijonų Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčioje aprodė naujai restauruotas ikonas. Čia lietuvius pasitiko Žovkvos mero Romano Gorbanio pirmasis patarėjas Vasylis Puščinskis, žurnalistė Zorjana Humnicka ir ekskursijos vadovas – žinomas architektas Mychailo Kubaj. Labai ilgai ir nuoširdžiai viskas rodyta ir daug pasakota.

Prieš šv. Mišias Žovkvos Švenčiausios Jėzus Širdies bažnyčioje (kaip sinonimas UGKC įsigali naujas pavadinimas „Christa-Čiolovikoliubča“ – lotynų apeigų bažnyčiose atitikmens vertime neturime) „Cantus Vita“ choristai pagiedojo „Tyli naktis" (muz.: Fr. Gruber).Po giesmės, žmonės rinkosi prie atlikėjų, teiravosi, iš kur atvykę, o sužinoję, kad iš Lietuvos, su ašaromis akyse juos bučiavo ir dėkojo už tokį gražų kalėdojimą – kalėdinę giesmę.

Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje t. Klementijus OSBM Kupiškio merui D. Bardauskui ir dr. A. Vasiliauskienei įteikė dovanų – knygų bei albumų apie Žovkvą ir bažnyčią. Meras D. Bardauskas  Kupiškio rajono savivaldybės vardu delegaciją globojusiam kunigui – vienuoliui bazilijonui atminčiai įteikė lietuviškų suvenyrų.

Meras Dainius Bardauskas Švč. Jėzus Širdies bažnyčios Svečių knygoje įrašė prasmingus šventinius linkėjimus.

Susitikimas su Žovkvos meru

Susitikimas su Žovkvos meru Romanu Garbaniu ir Kultūros skyriaus viršininke Halina Fesiuk buvo trumpas, bet rezultatyvus. Dalyvavo Kupiškio meras Dainius Bardauskas, dr. Aldona Vasiliauskienė, t. Klementijus Stasivas OSBM, Žovkvos mero pirmasis patarėjas Vasylis Puščinskis  ir  Kupiškio Televizijos ir Informacijos centro vadovas Povilas Vireliūnas. Šeimininkai susidomėjo Kupiškyje planuojamu akordeonistų (bajanistų) konkursu, o vasarą organizuojamu festivaliu, tad pareiškė norą dalyvauti. Kalbėta apie bendradarbiavimo sutarties tarp Kupiškio ir Žovkvos pasirašymo galimybes. Meras R. Garbanis svečiams įteikė dedikuotas knygas apie Žovkvą.

Dėl laiko stokos ilgesnis bendravimas merijoje buvo atidėtas vėlesniam susitikimui... Kupiškėnų delegacijos Ivano Frankivske jau laukė vienuoliai bazilijonai.

Tačiau dar nespėjus sugrįžti į Lietuvą, pasakojimai iš minėtų susitikimų, gausiai iliustruoti nuotraukomis, jau buvo publikuoti Žovkvos laikraštyje.

 

Nuotraukos iš dr. Aldonos Vasiliauskienės asmeninio archyvo

 

Atgal