VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

08.29. Porciunkulės atlaidai Antalieptėje (1): naujos Vytauto Indrašiaus knygos pristatymas

Dr. Aldona Vasiliauskienė 

2017 m. rugpjūčio 6 d. Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje buvo švenčiami Porciunkulės atlaidai. Kasmet Porciunkulės atlaidai iš įvairių Lietuvos kampelių į Antalieptę sukviečia atvykti kraštiečius – tai ir jų šventė. Šių metų šventėje kanauninko Stanislovo Krumpliausko, bei sumanios ir nepailstančios renginių organizatorės Antalieptės padalinio bibliotekininkės Olgos Raugienės dėka, Porciunkulės atlaidų programa buvo labai turininga: vyko prasmingi ir tiksliai suplanuoti renginiai. Į Antalieptę iš Panevėžio atvyko Gyvojo Rožinio draugijos nariai (vadovė Nijolė Gylienė) bei vyskupas emeritas Jonas Kauneckas – jis aukojo šv. Mišias, pasakė įspūdingą pamokslą, vadovavo atlaidų procesijai.Pamaldose dalyvavo ne tik kraštiečiai, bet ir svečiai: be jau minėtų Panevėžio Gyvojo Rožinio draugijos narių, tautiniais kostiumais pasipuošę atvyko kaimynai iš Dusetų, Antalieptėje vykstančiuose renginiuose nuolatos dalyvaujanti Zarasų rajono savivaldybės tarybos narė Stasė Goštautienė, šio straipsnio autorė iš Vilniaus.

Antalieptiškiai nuoširdžiai džiaugėsi, kad klebonui Stanislovui Krumpliauskui jau dešimt metų kai suteiktas kanauninko vardas.

Pateiksime svarbiausius atlaidų programos punktus. Pirmasis renginys ir prasmingas šventės atidarymo akcentas – rašytojo Vytauto Indrašiaus naujausios – jau septynioliktos knygos „Gutaučių piliakalnio papėdėje“ pristatymas.

Porciunkulės atlaidų esmė – šv. Mišios. O prieš šv. Mišias – iškilmingas vyskupo sutikimas, Rožinio malda ir procesija pasibaigus pamaldoms.

Po šv. Mišių Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonui kan. Stanislovui Krumpliauskui įteikus padėkas, išklausytas dr. Aldonos Vasiliauskienės pranešimas „Monsinjoras Juozapas Antanavičius: dovana Antalieptei“ bei Olgos Raugienės pasisakymas – pranešimo papildymas. Rašytojas Vytautas Indrašius pateikė keletą minčių apie savo naujausią knygą. Šventės pabaigoje – Mykolo Piurko ir Antalieptės moterų ansamblio (vad. Loreta Alaunienė) koncertas. Renginys užbaigtas bendravimu prie vaišėmis skoningai ir gausiai padengtų stalų.

Vytauto Indrašiaus knygos „Gutaučių piliakalnio papėdėje“ pristatymas

Šios knygos pristatymu prasidėjo Kraštiečių šventė ir Porciunkulės atlaidai Antalieptėje. Knygos pristatymas buvo papildytas Antalieptės bibliotekos parengta Vytauto Indrašiaus knygų paroda. Šios naujos – septynioliktos – knygos sutiktuvės vedančioji buvo bibliotekininkė Aušra Mieželytė – Bukienė, glaustai supažindinusi ir su ankstesniais Vytauto Indrašiaus darbais, visą dėmesį sutelkė pristatomai knygai. 

Autorių sveikino ir savo mintimis dalinosi UAB „Utenos Indra“ leidyklos – spaustuvės pardavimų skyriaus vadovė Audronė Jurelytė. Ji prisiminė kaip vieną dieną į leidyklą užsuko žinomas rašytojas Vytautas Indrašius pasiskolinti vienos knygos, sakydamas, kad jam jos reikia, nes nori leisti knygą apie Gutaučių piliakalnį ir jo žmones. Audronei pasidomėjus, kur bus leidžiama knyga V. Indrašius atsakė: „16-ka knygų išleidau Vilniuje, manau ir ši knyga bus ten pat išleista“. Tada jam buvo pasiūlyta bent vieną knygą išleisti „Utenos Indroje“, nes knyga apie Utenos kraštą. Išeidamas V. Indrašius pasakė: „Nežinau, aš dar gerai pagalvosiu“. Prabėgus nemažai laiko rašytojas atėjo į leidyklą ir pasakė: „Dirbsim su jumis – leisim knygą pas jus“. Pradėjom maketuoti. Darbas buvo sunkus ir sudėtingas, o autorius labai reiklus. Leidykla stengėsi patenkinti rašytojo Vytauto Indrašiaus pageidavimus ir norus. Reikia pasakyti, kad mums buvo labai malonu dirbti su juo nes rašytojas visada ateidavo su šypsena ir buvo optimistiškai nusiteikęs. Taip ir gimė septynioliktoji Vytauto Indrašiaus knyga „Gutaučių piliakalnio papėdėje“. Audronė Jūrelytė mano, kad autorius leidiniu liko patenkintas. UAB „Utenos Indra“ leidyklos – spaustuvės pardavimų skyriaus vadovė Audronė Jurelytė tikisi, kad rašytojas Vytautas Indrašius su UAB „Utenos Indra“ ir ateityje bendraus.

Audronė Jūrelytė kalbėjo, kad knygoje aprašyti didingo Gutaučių piliakalnio papėdėje išsidėstę Gutaučių, Drūsenų kaimai bei Moniškio viensėdis, prasmingai papildo jubiliejinių Piliakalnių metų renginius.

Vytautas Indrašius dėkojo visiems prisidėjusiems prie knygos išleidimo ,,už išsaugotą meilę savo gimtinei, pagarbą jos žmonėms ir šviesiam jų atminimui, gimtinę mylintiems ir jos istorinį paveldą saugantiems mecenatams bei tiems, kurie aukojo savo profesines žinias, talentą ir laisvalaikį, ruošdami šią knygą spaudai“.

Rašytoją sveikino antalieptiškis medžio drožėjas Pranas Savickas bei daugelis šventės dalyvių.

 Prie rašytojo Vytauto Indrašiaus (viduryje) išleistų knygų parodėlės. Kairėje – pagrindinė renginio organizatorė Antalieptės padalinio bibliotekininkė Olga Raugienė; dešinėje - UAB „Utenos Indra“ leidyklos – spaustuvės pardavimų skyriaus vadovė Audronė Jurelytė

Naujosios Vytauto Indrašiaus knygos viršelis

Apie knygą „Gutaučių piliakalnio papėdėje“ kalba Vytautas Indrašius. Sėdi knygos pristatytoja Aušra Mieželytė, toliau – Antalieptės bažnyčios choro vadovė, vargonininkė Loreta Alaunienė

Antalieptiškis medžio drožėjas Pranas Savickas (dešinėje) knygos autoriui rašytojui Vytautui Indrašiui padovanojo savo meno dirbinių.

Knygos „Gutautčių piliakalnio papėdėje“ autoriaus Vytauto Indrašiaus pasisakymo įdėmiai klauso iš dešinės: Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, kan. Stanislovas Krumpliauskas, Dusetų zakristijonas Modestas Stipinas.

Knygos „Gutaučių piliakalnio papėdėje“ autoriaus Vytauto Indrašiaus kalbos klausosi šventės dalyviai. Kairėje sėdi buvęs mokyklos direktorius, pedagogas Antalieptės krašto muziejaus globėjas, visuomenės veikėjas Vincas Kibirkštis

Šventinio renginio Antalieptėje rengėjai su JE Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku ir klebonu kan. Stanislovu Krumpliausku.

Po šv. Mišių žodžiui buvo pakviestas rašytojas Vytautas Indrašius.

Keletas rašytojo Vytauto Indrašiaus minčių.

Žodžiui pakviestas rašytojas Vytautas Indrašius kalbėjo apie septynioliktosios knygos „Gutaučių piliakalnio papėdėje“ išleidimą. Knyga išleista mecenatų pagalba, kaip rašo pats autorius „gimtinę mylintys, jos istorinį paveldą saugantys mecenatai: Andrius ir Stefanija (Kazickaitė) Baranauskai – iš Vilniaus, Jonas Ilgarūbis – iš Utenos, bei širdimi ir jausmais drūseniškis, Rimgaudas Kuzma – kelių inžinierius iš Anykščių, Gediminas Mališauskas – buvęs AB „Mėsa“ generalinis direktorius iš Utenos“.

Autorius V. Indrašius knygoje dėkoja žurnalistei, knygos redaktorei Genovaitei Kazlauskaitei iš Vilniaus, ekonomistei, vertingų pasiūlymų iniciatorei Aušrai Jagėlienei iš Vilniaus, Drūsėnų kaimo istorijos gaivintojui Jonui Ilgarūbiui iš Utenos, jūreiviui, keturių knygų autoriui Rimantui Ragaišiui iš Klaipėdos ir visiems tiems, kurie aukojo savo profesines žinias, talentą ir laisvalaikį, ruošiant knygą spaudai. Dėkoja už išsaugotą meilę savo gimtinei, pagarbą jos žmonėms ir šviesiam jų atminimui

Gausiai iliustruotą knygą sudaro trys dalys, skirtos atskiriems kaimams (Gutaučių, Drūsenų {Drąsenų}, Moniškio) jų istorinei apžvalgai ir gyventojams.

Knygos viršelyje esančioje nuotraukoje (apie 1935 m.)Antanas Kazlauskas su vaikais Gutaučių piliakalnio papėdėje.

Knyga „Gutaučių piliakalnio papėdėje“

Įvadinis žodis, parašytas žurnalistės Genovaitės Kazlauskaitės, baigiamas akcentuojant knygos išliekamąją svarbą mūsų istorijai: „Mielas Žemieti! Pats nepamiršk ir savo ainiams paaiškink, kad tik šios knygos autoriaus dėka mūsų gimtųjų kaimų pavadinimų, juose gyvenusių sodiečių pavardžių nesunaikino ir nepalaidojo nei praeitis, nei melioracija, nei socialinės permainos“. 260 puslapių knyga gausiai iliustruota retomis istorinėmis nuotraukomis – jų per 300, faksimilėmis, priešlapiuose pateiktais detaliais – su sodybomis ir jų savininkų pavardėmis – Gutaučių ir Drūsenų kaimų planais, Vitalijos Mališauskaitės sudarytu Mališauskų giminės medžiu (p. 184–185).

Duomenis knygai autorius kruopščiai rinko Vilniuje esančiuose archyvuose. Tai Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA), esantis O. Milašiaus g. Nr. 21, Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA) – Gerosios Vilties g. Nr. 10, Lietuvos Ypatingasis archyvas (LYA) - O. Milašiaus g. 23. Remiantis knygos tekste paminėtais archyvais autorius medžiagą rinko iš įvairių LVCA fondų: 525, 664, 673, 930, 1250, 1771, 1787, R–743, R–754, R-762; LVIA fondų: 525, 669, 716, 694. O kiek minėtuose fonduose V. Indrašius pervertė bylų, kurių ne viena sudaro kelis šimtus puslapių. Ir ne tik perskaitė, bet ir išsirašė reikalingus duomenis, tai žino autorius. V. Indrašius knygą papildė duomenimis ir iš LYA medžiagos, pasinaudodamas keliomis bylomis. Tai Juodelių tremties byla Nr. 38193, Jurelių tremties byla Nr. 38695, M. Kurmienės tremties byla Nr. 15739, A. Mališauskienės tremties byla Nr. 8477, A. Ančiaus b/byla 27497 /3.

Archyvinės medžiagos gausa pateikta vienoje knygoje, iškelia šios darbo vertę ir svarbą.

Be svarbios archyvinės medžiagos, autorius rėmėsi gausia literatūra, įvairiuose leidiniuose spausdintais prisiminimais bei savo paties išleistomis knygomis.

2017 m. išleista 200 egz. unikali knyga „Gutaučių piliakalnio papėdėje“ – tai jau 17-oji autoriaus Vytauto Indrašiaus knyga.

Knygos galiniame viršelyje autorius reziumuoja: „Žvilgsnis į praeitį – ilgas kelias per archyvų labirintus, žmonių širdis, kalbėjimus ir likimus. Gyvendami daug prarandame praeidami pro žmogų jo neprakalbinę, praeidami pro sodžiaus pirkią ir nepažvelgę pro langą. Galbūt po metų to žmogaus nebesutiksime, neberasime ir mažos trobelės. Taip ir lieka tuštuma mūsų širdyse, šeimų puslapiuose, mūsų istorijoje.

Žmonių ir kaimų praeitis – mažai paliesti būtovės slėpiniai. Dažnas pagalvoja, kuo gali sudominti po melioracijos likusi sodyba ar devintą dešimtį pradėjęs žmogus. Juk tai lobis, kurio nemokame atskleisti kalbėjimu, žvilgsniu, prisilietimu. Taip nutolstame nuo savo kilmės šaknų, pasiklystame metų tėkmėje ir negalime atsigerti iš stiprybės versmės, malšindami nostalgijos troškulį“.

Būtų labai sveikintina, jeigu knygos pabaigoje Vytautas Indrašius būtų pateikęs visų savo išleistų knygų sąrašą, nurodęs naudotą literatūrą bei archyvus (ir jų trumpinius), pateikęs žinių apie nuotraukos – juk joms surasti reikėjo pasišventusios V. Indrašiaus kantrybės ir daug laiko. Kiekvienai knygai itin svarbi ir reikalinga asmenvardžių rodyklė. Šioje knygoje ją sudaryti būtų buvę gana sudėtinga, bet ji labai palengvintų smalsuolių, ieškančių pažįstamų ar tik girdėtų asmenų pavardžių.

Autorius V. Indrašiaus užmojis – atkurti istoriją kaimų bei juose gyvenusių šeimų, supažindinti su kiekvieno šeimos nario likimu yra puikus pavyzdys ir kitose Lietuvos vietovėse atgaivinti savo krašto istorijos dalelę, parengiant panašaus pobūdžio knygas. Bet tokiam darbui turi atsirasti pasiaukojančių asmenybių...

 

Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Atgal