VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

12.30. Mokslas ir religija. Konferencija „Pašaukimo šventumui išsipildymas Lietuvių tautoje“: I-oji sesija

Dr. Aldona Vasiliauskienė

 

Jau treti metai Kupiškyje organizuojama  respublikinė mokslinė konferencija, skirta dvasingumo klausimams. Pirmoji konferencija skirta pašvęstajam gyvenimui „Pašvęstojo gyvenimo metai: istorija, dabartis, perspektyvos“ vyko 2015 m. spalio 27 d.  2016 m. gruodžio 1 d. konferencijos tema „Gailestingumo žinios švyturiai Panevėžio vyskupijos 90-metėje istorijoje“. Šių metų konferencija, vykusi 2017 m. gruodžio 1 d., buvo  skirta  pagerbti du palaimintuosius: arkivyskupą Teofilių Matulionį (1873 06 22–1900 03 04–1929 02 09–1962 08 20) užbaigiant jam skirtus Lietuvos vyskupų paskelbtus bažnytinius metus (palaimintuoju paskelbtas 2017 m.) ir  arkivyskupą  Jurgį Matulaitį MIC (1871 04 13–1898 11 20–1919 07 13–1927 01 27) palaimintuoju paskelbtą prieš 30 metų (1987 m.). Konferencijoje taip pat buvo paminėti iš Panevėžio vyskupijos kilusieji Dievo tarnai.  Konferencijos tema:  „Pašaukimo šventumui išsipildymas Lietuvių tautoje“ .

Konferenciją, kurią globojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM,  organizavoKupiškio rajono savivaldybė (meras Dainius Bardauskas), Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius  (vedėja Jurgita Trifeldienė), Kupiškio rajono švietimo pagalbos tarnyba (Laima Kilkuvienė, laikinai einanti  direktorės pareigas  ir  Aušra Vapšienė, metodininkė), „Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacija“ (dr. Aldona Vasiliauskienė, prezidentė).

Konferencija prasidėjo šv. Mišiomis Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje, kurias aukojo Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras,  Palaimintojo Teofiliaus Matulionio kanonizacijos bylos postulatorius dr. mons. Algirdas Jurevičius (jis pasakė pamokslą) ir  Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažosios bazilikos rektorius teol. dr. kun. Gediminas Jankūnas OFS.

Giedojo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios choras, vadovaujamas vargonininko Marijano Remeikio. Šv. Mišių pabaigoje dr. mons. Algirdas Jurevičius nuoširdžiai dėkojo choristams už giesmių skambesį.

Sveikinimai

Konferencija vyko Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro didžiojoje  salėje. Dalyvius giesmėmis pasveikino Kupiškio kultūros centro kamerinis choras „Cantus vita“ (vadovas – Marijanas Remeikis). Pirmoji giesmė buvo atlikta ukrainiečių kalba. Choristai ją parsivežė iš ivano-Frankivsko kalėdinių giesmių festivalio „Kalėdos Maizliuose“, kuriame „Cantus vita“  atstovavo  Lietuvai. Giesmė buvo skirta vienai konferencijos organizatorių, sulaukusiai prasmingo Ukrainos Graikų apeigų katalikų Aukščiausiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčiuko apdovanojimo – specialaus medalio Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejaus proga.

Konferencijos dalyvius sveikino Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė  savo ir rajono mero Dainiaus Bardausko vardu. Sveikino Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas  dekanas mgr. kun. Mindaugas Kučinskas. Dėkodamas lektoriams suradusiems laiko atvykti, o klausytojams, pasirengusiems išgirsti, kalbėjo: „Šventumas – nesenstanti tema, tad ši konferencija teikia nuostabią progą įsižiūrėti į šventuosius. Klausytojams linkėjo prisigerti šventumo ir išeiti, prisisotinus mintimis ir užsidegus šventumu. Tegul gražūs pavyzdžiai visus patraukia“.

Per dvi sesijas išklausyta 10 pranešimų. Pirmajai sesijai pirmininkavo dr. kun. Gediminas Jankūnas ir Jurgita Trifeldienė (perskaityti 6 pranešimai); Antrajai – dr. mons. Algirdas Jurevičius ir dr. Aldona Vasiliauskienė (perskaityti 4 pranešimai).

Lic. kun. Alberto Kasperavičiaus pranešimo mintys

Konferenciją pradėjo Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos  klebonas, Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) ir Panemunio Švč. Trejybės parapijų administratorius lic. kun. Albertas Kasperavičius. Skaitytas pranešimas „Visuotinio pašaukimo į šventumą samprata Vatikano II Susirinkimo dokumentuos“ – buvo įvadu konferencijai.

 Prelegentas pabrėžęs pastoracinį Vatikano II Susirinkimo (1962–1965), pobūdį, sutelkė dėmesį į pagrindinį Susirinkimo dokumentą – dogminę Konstituciją „Lumen gentium“, kurios penktajame skyriuje kalbama apie visuotinį tikinčiųjų pašaukimą į šventumą.

Lic. kun. A. Kasperavičius pažymėjo, kad šiame dokumente Bažnyčia nepaliaujamai akcentuoja ne tik pavienių asmenų, bet visų tikinčiųjų pašaukimą į šventumą.

Prelegentas akcentavo, kad pagal Susirinkimo mintį šventumas kyla iš vidinio Triasmenio Dievo slėpinio, kad šventumas visų pirma yra ne žmogaus pastangų rezultatas, bet Dievo darbas.

Kalbėtojas išryškino Bažnyčios mintį, kad per Krikštą atgimusieji jau yra apdovanoti šventumu. Žmogus pašauktas bendradarbiauti, atsiliepdamas į Šventosios Dvasios veikimą. Iš Dievo gautąjį šventumą tikintieji turi liudyti savo gyvenimu.

Prelegentas nurodė, kad Susirinkimo dokumente Bažnyčia pristato ir konkrečius šventumo kelius bei priemones įvairių luomų ir padėties asmenims.  Baigdamas temos pristatymą kalbėtojas atkreipė dėmesį į Bažnyčios dokumente išryškintą mintį, kad pirmoji ir būtiniausioji šventumo dovana ir apraiška yra meilė, pasireiškianti Dievo ir artimo meilės darbais.

Dr. Aldona Vasiliauskienėpateikdama platų kontekstą glaustai apžvelgė Lietuvoje  brendusius ir čia išugdytus įvairių tautų šventuosius, palaimintuosius, pristatė ir lietuvius Dievo tarnus, kuriems užvestos Beatifikacijos – kėlimo į Altoriaus garbę bylos.  Paminėjo ir šv. Juozapatą, vieną iš Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino, minėjusio 400 metų veiklos sukaktį, kūrėjų. Pranešimo tema „Tikėjimo Švyturiai, vaikščioję tarp mūsų: palaiminti ir šventieji Lietuvoje“. Klausytojų dėmesiui pateiktos dvi lentelės ir chemos.

Pirmojoje –  „Nuo Kankinių iki Šventųjų“  įvardyti  Kankiniai – jų 114 (šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbti 2000 m. gegužės 7 d.); Dievo tarnai- jų 10; Garbingieji Dievo tarnai – Motina  Marija (Kazimiera Kaupaitė) LSSC  (Beatifikacijos byla pradėta 1986 m. Čikagos arkivyskupijoje, o  2010 m. popiežiui Benediktui XVI leidus, motinai Marijai Kazimierai Kaupaitei suteiktas Garbingosios Dievo tarnaitės titulas); Palaimintieji – du  (Jurgis MatulaitisMIC, palaimintuoju paskelbtas 1987 m. ir  Teofilius Matulionis, palaimintuoju paskelbtas 2017 m.); ir Šventasis – Karalaitis  Kazimieras (paskelbtas šventuoju 1602 m., tačiau bulė į Lietuvą atvežta 1604 m.).

Antrojoje lentelėje– išvardyti visi 11 Dievo tarnų, nurodytos vyskupijos, iškėlusios beatifikacijos bylas, bei bylų iškėlimo metai:  vyskupas Vincentas Borisevičius  (1887 11 23–1910 05 29–1940 03 10–1946 11 18), kunigas Pranciškus Budrys (1882 10 14 –1907–1937 12 16), Adelė Dirsytė (1909 04 15–1955 09 26), Garbingoji Dievo tarnaitė  Motina Marija  (Kazimiera Kaupaitė) LSSC (1880 01 06–1940 04 17), kun. Alfonsas Lipniūnas (1905 03 12–1930 06 14–1945 03 28), arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08),  sesuo Marija Rusteikaitė  (1892 01 09–1949 12 14), Elena Spirgevičiūtė (1924 09 22–1944 01 03),  arkivyskupas Julijonas Steponavičius (1911 10 18–1936 06 21–1955 05 22–1991 06 18), kun. Ignacas Dionyzas Štachas  (1797–1821 11 28–1854 10 28), Barbora Umiastauskaitė – Žagarietė  (XVI a. II pus.).

Vienoje schemų pateikti ir detalizuoti  žinių sklaidos apie dievo tarnus bei tarnaites formos ir būdai (žodis, raštas, vaizdas), kitoje – sąsajos tarp šv. Kazimiero, šv. Juozapato ir palaimintojo Teofiliaus Matulionio.

Iš dr. mons. Algirdo Jurevičiaus pranešimo.

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio kanonizacijos bylos postulatorius dr. mons. Algirdas Jurevičius, pateikė įdomių duomenų apie palaimintąjį arkivyskupą Teofilių pranešime „Pranašystės dvasios lydimas“.

Prelegentas kalbėjo, kad šventumo garsas Teofilių Matulionį lydėjo žemiško gyvenimo keliu, net jo persekiotojai pripažindavo, kad jis yra kažkoks kitoks.  Jau pats vardas Theophilius – reiškia Dievo draugas. Mirštančios motinos malda ir sūnaus paaukojimas Švenčiausiosios Jėzaus Širdies globai, lydėjo T. Matulionį visą gyvenimą.

2016 m. gruodžio 1 d. Popiežius  pripažino Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystę, atveriančią kelią paskelbti jį palaimintuoju.

Apie jo kankinystę rašė spauda vyskupui sugrįžus iš Solovkų, tad Popiežiaus oficialus pripažinimas, buvo žinomos tikrovės pripažinimas.

Tvirtos pozicijos, nepalenkiamas ir nepalaužiamas arkivyskupas Teofilius Matulionis sovietams kėlė problemas – tapo aštria rakštimi. Apie vyskupo šventumą pranašavo net ir tie, kurie nesimpatizavo, ar net buvo ir priešiškai nusiteikę Teofiliaus atžvilgiu. KGB dokumentuose Justas Rugienis laiške į Maskvą pažymi,  kad gali būti baisu – Vatikanas ateityje jį gali paskelbti šventuoju. Sovietai jame matė kankinio aureolę, bijojo, kad nemirtų Mordovijoje, tada jį laikys šventuoju, jei mirs Lietuvoje – bus mažiau garbinamas.

Nuostabu, kad vyskupo giminaičiai po mirties saugojo Teofiliaus laiškus, juos perrašinėjo.

Monsinjoras kalbėjo apie retą 1960 m. nuotrauką: vyskupas Teofilius Latvijoje laidoja vienintelį Latvijos vyskupą Petrą Strods (trys vyskupai pasitraukę į Vakarus, o kitas – Sibiro tremtyje). Visi laidoja ne tik vyskupą, bet laidoja ir savo Bažnyčią ir nežino kas toliau bus. Visų galvos nuleistos, vienintelio Teofiliaus galva pakelta į viršų – tai pranašo žvilgsnis į ateitį.

S. Viktorijos Plečkaitytės MVS mintys

Apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį MIC kalbėjo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos (popiežiaus teisių) vienuolijos vyriausioji vadovė  s. Viktorija Plečkaitytė MVS  „Šventumas palaimintojo Jurgio gyvenime ir mokyme“.

Palaimintasis Jurgis Matulaitis itin susietas su Panevėžio vyskupija. Kaip ir visas Lietuvos vyskupijas (išskyrus Šiaulių) taip ir Panevėžio vyskupiją  suformavo apaštalinis vizitatorius  Lietuvoje Jurgis Matulaitis (1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI bule „Lituanorum Gentes“ paskelbė Lietuvos Bažnytinės provincijos įkūrimą).

S. Viktorija, analizuodama  palaimintojo žvilgsnį į šventumą, ko jis mokė, pateikė praktines įžvalgas. Priminė, kad šiais metais minimas 30-metis, kai arkivyskupas Jurgis Matulaitis buvo paskelbtas palaimintuoju. Prelegentė kalbėjo, kad autentiškas šventumas turi apimti visas gyvenimo sritis, negali būti tapatinamas su kokiais išskirtiniais pasireiškimais – tai šventumo žiedai sakė palaimintasis Jurgis, bet ne pats šventumas.

Pirmas šventumo bruožas – suvokimas, kad esi nuodėmingas, trapus ir ribotas. Tai patirtis, kylanti ne iš savianalizės, bet iš Dievo šviesos, Jo meilės patirties. Dievas visuomet pirmas mūsų ieško. Iš susitikimo su Dievu kyla perkeistos širdies tikrovė. Palaimintojo  Jurgio gyvenime ją simbolizuoja ir išreiškia šūkis „Nugalėk blogį gerumu“.

Kupiškio kultūros centro kamerinis choras „Cantus vita“ (vadovas -  Marijanas Remeikis) Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: Eugenijus Siaurys, Raimondas Gurklys, Karolina Vaižmužytė, Jolita Janušonienė, Violeta Šabrinskienė, Irėna Dugnienė. Antroje eilėje: Bronius Lapienis, Regina Vilčinskienė, Daiva Gurklienė, Renata Remeikienė, Ingrida Tubeleinė, Daiva Šakickienė, Marijanas Remeikis, Gražina Beinorienė, Vytautas Knizikevičius, Diana Blaževičienė, Ignas Kacinauskas

Prieš Konferenciją. Iš kairės:  dr. kun. Gediminas Jankūnas OFS, dr.  Aldona Vasiliauskienė, dr. mons.  Algirdas Jurevičius

lic. kun. Albertas Kasperavičius. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Šventieji vaikšto įsižiūrėję į Viešpatį – jie susilydę su Dievu. Tai yra antrasis šventumo bruožas: šventasis yra ne tas, kuris apsistoja prie Dievo garbinimo, sakytų palaimintasis Jurgis. Šventasis yra tas, kuris geba trokšti to, ko trokšta Dievas, t.y. sulieti savo valią su Dievo valia. Palaimintasis Jurgis šią tiesą atrado Evangelijos palyginime, tapusiame jo gyvenimo ir šventumo varomąja jėga: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių (Jn 12,24).

 Prelegentė atkreipė dėmesį, jog būtent tokį palaimintąjį Jurgį Matulaitį  Bažnyčiai pristatė šventasis popiežius  Jonas Paulius II 1987 m.  birželio 28 d. beatifikacijos šv. Mišių homilijoje:  „Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – nevertas  manęs (Mt 10, 38) [...]. Šie žodžiai labai tiksliai nusako arkivyskupo Jurgio pašaukimą ir gyvenimą. Per penkiasdešimt šešerius metus jis stengėsi būti vertas Kristaus. Ėmė tad savo kryžių [...] ir sekė paskui Kristų. [...] Neieškojo savęs. Nesiekė „susirasti sau gyvenimą". [...]. Kaip tik dėl to pasiekė tą gyvenimo pilnatvę, kurią žmogus gali patirti Kristuje".

Šventumo esmė  ir matas, pagal palaimintąjį Jurgį Matulaitį – Meilė, Dievo Meilė, kuri perkeičia būtį. Palaimintasis Jurgis kartojo:  „Dievo valia“ ir tuo būdu įgyvendino šventumą – tai buvo palaimintojo meilė Dievui, išsiliejusi daugeriopa tarnyste žmonėms.

„Šventuosius reikia priimti širdimi ir tikėjimu“  – skelbdamas arkivyskupą Jurgį Matulaitį palaimintuoju sakė popiežius Jonas Paulius II, – kad jie rodytų mums kelią – kelią, prasidedantį pasinėrimu Kristuje per Krikštą, – priminė  prelegentė.

Šventieji vaikšto įsižiūrėję į Viešpatį – jie susilydę su Dievu.

Dėmesys Garbingajai Dievo tarnaitei

Garbingajai Dievo tarnaitei, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos įsteigėjai  Motinai Marijai (Kazimierai Kaupaitei) (1880 01 06–1940  04 17) LSSC  buvo skirti net du pranešimai: vyr. mokytojo Manto Masioko ir dr. kun. Gedimino Jankūno.

Knygos sudarytojo Manto Masioko mintys

2017 m. išleistos knygos „Po Dievo dangumi – mano tauta“  (Kaunas: UAB „Spindulio spaustuvė“, 544 p.) sudarytojas Ramygalos gimnazijos vyr. mokytojas M. Masiokas supažindino su Garbingosios Dievo tarnaitės biografija, knygos išleidimo būtinybe bei sudarymo aplinkybėmis, skaitydamas pranešimą „Sesers Marijos – Kazimieros Kaupaitės atminimo puoselėjimas Ramygaloje“.

Šventumas – gyvenimo būdas pagal Dievo taisykles, jas nusako 10 Dievo Įsakymų. Kazimiera Kaupaitė pasirinko savo gyvenimą iš vargano kaimo – Gudelių kaimas 4 km nuo Ramygalos, kuriame šiuo metu likusios tik 4grįčios ir 2 žmonės. Ramygalos parapijoje šiuo metu apie 3 000 tikinčiųjų.

1920 m., motina Marija Kaupaitė atvyksta į Lietuvą. Ją į tėvynę kelti Lietuvoje švietimą pakvietė  būsimasis palaimintasis Jurgis Matulaitis. Pažaislio vienuolyne įkuriama Lietuvos šv. Kazimiero vienuolija, atidaroma „Saulės“ gimnazija. Atliekama daug kitų darbų svarbių Lietuvos švietimui kelti. Šie darbai įvertinami Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu  (1933). Motina Marija mirė kantriai kentėdama ir Dievui aukodama kaulų vėžio skausmus.

1986 m. Čikagos arkivyskupijoje jai pradėta Beatifikacijos byla. Lietuvoje sovietmečiu apie ją mažai kas žinojo.

Pažaislyje veikia Garbingajai Dievo tarnaitei skirta seserų parengta ekspozicija. Ramygaliečiai – ilgai miegoję – nuo 2010 m. pradėjo domėtis ir organizuoti įvairius renginius: Gudelių kaime Kaupų sodyboje pastatytas akmuo, 2015 m.  sukurtas spektaklis „Po Dievo dangumi – mano tauta“.  2015 m. dr. kun. Gediminas Jankūnas iš Čikagos atvežė tris relikvijas. Išleista  Motinai Marijai skirta knyga, išgarsins ir Garbingąją Dievo tarnaitę ir pačią Ramygalą.

Dr. kun. Gedimino Jankūno tyrinėjimai

Žinias apie M. Kaupaitę praplėtė ir papildė dr. kun. Gediminas Jankūnas OFS, išnagrinėjęs jos epistoliarinį palikimą „Motinos Marijos Kaupaitės asmenybės daugiabriauniškumas jos laiškuose“.

Dr. kun. Gediminas priminė, kad Ramygala – vienintelis Panevėžio vyskupijoje miestas – jis turi miesto statusą.  Ir jo žmonės ėmė ir įamžino Garbingąją Dievo tarnaitę išleisdami knygą, kurioje ir prelegento straipsnis „Tebūna Jėzus mūsų vienintelė Meilė. Motinos Marijos Kaupaitės laiškai“, tai 110 įvairios apimties laiškų, kuriuose nuoširdus rūpestis vienuolijos gyvenimu. Laiškai rašyti 1926–1940 metais. Jų gal būtų buvę ir daugiau, bet pati Motina  viename laiškų rašė: „per tankūs ir ilgi rašymai yra nereikalingi ir nenaudingi. Jų nepraktikuokite“.  Seserys laiškus perspausdino. Tyrinėdamas tuos perspausdintus laiškus mokslininkas išskyrė  tokias temas: Malda ir tylos meilė,  Neturtas ir taupumas, Klusnumas, Ištikimybė Bažnyčiai ir  pagarba liturgijai, Viltingas žvilgsnis į realybę ir meilė kančioje, Praktiškas protas, Pedagogika,  Lietuviškumas, Istorinio laikmečio atspindžiai.

Laiškai greitai nesiskaito – Motina Marija juos rašė melsdamasi. Tad Gavėnią dr. kun. Gediminas Jankūnas  skyrė laiškų skaitymui. Prelegentas kėlė klausimą: „Ar mes girdime juos pačius – šventuosius – kalbant“. Mokslininko gebėjimas detalizuoti išskirtą laiškų tematiką leidžia teigti – dr. kun. Gediminas Jankūnas tikrai girdėjo kalbant būsimąją palaimintąją Motiną  Mariją...

 

 

 

 

 

 

Atgal