VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

01.13. Skapiškio parapijos klebonas Albertas Kasperavičius (1): Kelias į kunigystę

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. Albertui Kasperavičiui 2017-ieji metai svarbūs keliais aspektais: tarnystės vietos pokytis – 2017 metais liepos 4 d. Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo OFM paskirtas Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonu, o kartu aptarnaujant Panemunio Švč. Trejybės ir Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijas.

Kitas momentas – šiais metais (kai jau buvo paskirtas į Skapiškį) klebonas paminėjo 45 gyvenimo metų (gimęs 1972 m. rugpjūčio 4 d.) sukaktį, o svarbiausia šventė – 20 kunigystės metų, skirtų darbo Dievui ir žmonėms (kunigu įšventintas 1997 m. gruodžio 7 d.).

Žiupsnelis biografinių duomenų

Klebono šeima

Albertas Kasperavičius – Stanislavos Radauskaitės ir Prano Kasperavičiaus šeimos, kurioje išaugo 5 vaikai, pirmagimis.

Kunigo mama – Stanislova Radauskaitė gim. 1946 m. vasario 1 d. Smilgių parapijos (Panevėžio vyskupija) Tarvydų k., buvo vyriausia šeimoje. Be jos, dar užaugo jos sesuo Ona Kučinskienė  ir brolis Stanislovas (žuvo sovietinės armijos tarnyboje). Kai Stanislava buvo visai mažytė, sudegė Radauskų namas Tarvyduose. Šeima glaudėsi pas žmones, paskui atsikėlė į „Ąžuolo“ kolūkio centrinę gyvenvietę – Plaučiškius. Stanislova įsidarbino fermoje melžėja.

Pranas Kasperavičius (1930 07 05–2006 07 06) kilęs iš Rozalimo parapijos Meldinių kaimo (Pakruojo rajone). Užaugo vienturtis sūnus, nes vyresnis brolis mirė mažas. Jaunystėje gyvenęs Kaune, vėliau Pranas grįžo į tėviškę globoti savo tėvų ir dirbo „Ąžuolo“ kolūkyje vairuotoju.

Stanislova ir Pranas, dirbdami tame pačiame kolūkyje, susipažino. 1971 m. vasarą Pranas Kasperavičius ir Stanislova Radauskaitė sukūrė šeimą. Giliai religingoje, bažnyčią mylinčioje šeimoje išaugo 5 vaikai: 1972 m. rugpjūčio 4 dienos pirmagimis buvo pakrikštytas Albertu, 1974 m. birželio 14 d. gimė Juozas, 1976 m. rugpjūčio 3 d. – Kristina, o 1984 m. kovo 28 d. dvynukės Vita ir Genovaitė.

Juozas mokėsi Žemės ūkio akademijoje ir kaip perspektyvus studentas, pagal mainų programą, 1997 m. išvyko tobulintis į Minesotos universitetą. Nuvažiavo ir pasiliko, legalizavosi. Šiuo metu darbuojasi tolimųjų reisų JAV vairuotoju, vairuoja „troką“ (furą), šeimos nesukūręs.

Kristina (medicinos sesuo) susituokusi su Gediminu Strazdauskiu, augina du sūnus, gyvena Kaune.

Vita įgijo chemikės specialybę. Ištekėjusi už Remigijaus Cepilovo augina vieną sūnų, gyvena Klaipėdoje.

Genutė baigusi VDU, apsigynė disertaciją, yra aplinkosaugos mokslų daktarė. Su Julium Liobiku sukūrusi šeimą augina tris sūnus: Jokūbą, Rapolą ir Motiejų. Paminėtina, kad Teresė Nijolė Liobikienė – žinoma gydytoja, mokslininkė, socialinių mokslų daktarė yra Juliaus dėdienė.

Pirmieji mokslo žingsniai, patarnautojas bažnyčioje, santykiai su pedagogais

Kasperavičių šeimoje toną religiniam gyvenimui, pamaldumo tradicijoms duodavo tėvas. Pranas drąsiai stojo į konfliktą su auklėtoja – nešioti vaikams pionierišką kaklaraištį ar ne; būti pionieriais ar ne.

Kasperavičių vaikai lankė Plaučiškių kaime esančią pradinę mokyklą, kuri buvo vadinama Meldinių pradine. Čia Albertą mokė dvi mokytojos: Kirdeikienė ir Švelnienė. Mokytoja Kirdeikienė Albertą mokė pirmoje klasėje ir tai buvo paskutiniai mokytojos darbo metai.

Kunigas Albertas prisimena, kad neįsivaizduodavo sekmadienio be šv. Mišių, nors iki bažnyčios Rozalime buvo 4 km. Trečios klasės mokinukas Albertas ir pirmokas Juozas pradėjo patarnauti šv. Mišiose.

Baigęs pradžios mokyklą, Albertas mokėsi Rozalimo vidurinėje mokykloje. Kartą tėvas Pranas Kasperavičius buvo iškviestas į mokyklą pokalbiui su klasės auklėtoja. Ji sakė: „Kaip jūs, toks geras kolūkio vairuotojas, vaikus leidžiat patarnauti bažnyčioje? Jūs pats galit į bažnyčią eiti, bet vaikų neveskit!” Tėtis atsakęs: „Jūs mokot veidmainiauti. Mūsų šeima tikinti ir mes bažnyčią lankysime“. Auklėtoja dar bandė grasinti, kad vaikai nieko negalės pasiekti, bus tik traktoristai kolūkyje... P. Kasperavičius atsakęs: „Ne man spręsti, kuo jie bus, svarbu, kad būtų geri žmonės! Jūs mano nuomonės nepakeisit, aš – Jūsų... Kol vaikai mano namuose, bus mano tvarka, o paskui – kaip norės!“

Klebonas Albertas svarsto: „Gal kad tėtis tuo laiku parodė tokį kietą „stuburą“ – „atstovėjo“, mūsų niekas mokykloje nekliudė, netgi lietuvių kalbos mokytoja Janina Mikolaitienė, kuri buvo žinoma visam rajone kaip kovinga ateistė“. Kun. Albertas dėkingas mokytojai J. Mikolaitienei, kad ji savo pamokose išmokė minties logikos, temos dėstymo nuoseklumo, tad galima sakyti, išmokė kaip rengti pamokslus. Mokytoja, neužsimindama apie tikėjimą ir nekalbėdama apie mokinį, patarnaujantį bažnyčioje, žiūrėjo jo pasiekimų, rezultatų moksle. Kaip pavyzdį visai klasei dažnai skaitydavo Alberto rašinius, motyvuodama jo gebėjimą logiškai dėstyti mintį.

Senoviškai griežtas tėtis vaikams yra sakęs: „Kad neišgirsčiau apie jus jokio blogo žodžio!“ Jis lankė kiekvieną tėvų susirinkimą mokykloje: į mokslą žiūrėjo rimtai, tad visi baigė aukštąsias mokyklas. Šeimoje buvo senoviška tvarka .

Kun. Albertas Kasperavičius Pušaloto kapinėse prie kunigų Gedimino Igno ir Laimingo Felikso Blynų paminklo tėvams. Rūpintojėlyje įrašas: „12-kos vaikų motinai Eleonorai + 1947 04 23, 64 m. a., tėvui Ignacui + 1947 10 04, 74 m. a. Blynams  

Prie Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios po monografijos „Monsinjoras Petras Baltuška“ pristatymo. Iš kairės: kun. Albertas Kasperavičius, kan. Edmundas Rinkevičius, monografijos autorė dr. Aldona Vasiliauskienė ir renginio vedėjas dr. kun. Gediminas Jankūnas OFS  

Skapiškio Šv. Hiacinto Jackaus bažnyčioje prie malonėmis garsėjančio Švč. Mergelės Marijos paveikslo lietuviai ir ukrainiečiai kunigai susitikime su piligrimais atvykusiais iš Vladimiro prie Kliazmos Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijos. Iš dešinės kun. Albertas Kasperavičius, kun. Virgilijus Liuima, kun. Sergiejus Zujevas (piligrimas iš Vladimiro), ukrainietis t. Vinkentijus (Vasylis Janickis) OSBM, kan. Stanislovas Krumpliauskas, mons. Juozapas Antanavičius ir ukrainietis kun. t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM. Priekyje sėdi dr. Aldona Vasiliauskienė

Skapiškyje prie koplytstulpio arkivyskupui Mečislovui Reiniui. Iš kairės: mons. Juozapas Antanavičius, ukrainietis t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, kun. Sergiejus Zujevas (piligrimas iš Vladimiro), kun. Albertas Kasperavičius, ukrainietis t. Vinkentijus (Vasylis Janickis) OSBM, s. Dalia Liutkevičiūtė PAMI, Elena Stuokienė su vyru Broniumi Stuoka, kun. Virgilijus Liuima ir kan. Stanislovas Krumpliauskas 

Fatimoje prie Amžinosios adoracijos koplyčios. Iš dešinės: kun. Albertas Kasperavičius, dr. Aldona Vasiliauskienė, Sigita Zmejauskienė ir Renata Janionienė

Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje  klebonas Albertas Kasperavičius dr. Aldonai Vasiliauskienei už darbą tyrinėjant Daujėnų  Švč. Jėzaus Vardo parapiją įteikia padėką. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Vidurinėje mokykloje Albertui geriausiai sekėsi matematika, labai domėjosi istorija, skaitė knygas apie tolimus kraštus (tuo metu buvo leidžiama „Horizontų“ serija), pamėgo žaisti šachmatais.

Bendrystė su parapijos kunigu, kelias į kunigų seminariją

Rozalime Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje nuo 1968 m. iki mirties dirbo kun. Anicetas Kisielius (1920 07 23–1945 01 14–2012 02 19), pradžioje klebonu, vėliau – altarista Pasilpus kun. A. Kisieliaus sveikatai, klebonu buvo paskirtas kun. Alfonsas Rimkus.

Kun. A. Kisielius laimino Prano Kasperavičiaus ir Stanislovos Radauskaitės santuoką, krikštijo jų vaikus, taip pat ir būsimą kunigą Albertą, jam stojant į seminariją parašė Testimonium (rekomendaciją).

Klebono durys buvo atviros visiems, su atėjusiais nuoširdžiai bendraudavo. Nors bažnyčioje patarnaudavo kiekvieną sekmadienį, būdamas kuklus pirmą kartą klebonijos slenkstį Albertas peržengė tik paskutinėje klasėje, norėdamas rimtai pasikalbėti su kunigu apie kamuojančius gyvenimo prasmės klausimus. Kunigas išklausė, davė paskaityti keletą knygų, jose rasiąs atsakymus.

Jaunas žmogus – ieškantis žmogus. Albertas jautė būtinybę turėti patikimų draugų, norėjo rasti bendraminčių su kuriais galėtų kalbėti apie gyvenimo prasmę.

Kasperavičiukai buvo vieninteliai patarnautojai parapijoje, tad daugelis parapijiečių į juos žiūrėjo kaip į būsimus kunigėlius. Kunigas Albertas mano, kad už jo pasirinkimą kunigystei meldėsi ne tik Rozalimo, bet ir Smilgių bei Klovainių tikintieji, kur Albertui irgi teko patarnauti šv. Mišiose.

Prano Kasperavičiaus giminėje buvo dvasininkų: senelio dėdė (ar vardas nežinomas) (Kasperavičius) ir vienas dėdžių iš mamos pusės – Steponas Ramanauskas (1905 03 25–1933–1951 01 19) buvo kunigai. „Man nekelta reikalavimų, nebuvo ir liepimų rinktis kunigystę, bet galima buvo suprasti, kad tėčiui būtų garbė, jei iš jo šeimos išeitų kunigas“ – pasakoja kun. Albertas.

Vienas lemiamų faktorių – Atgimimo laikai. Albertas Kasperavičius Rozalimo vidurinę mokyklą baigė 1990 m. Tada jau kalbėta, o žurnale „Katalikų pasaulis“ plačiai rašyta apie Bažnyčią, apie laisvos Lietuvos daug žadančią ateitį, apie mokytus, kultūringus kunigus. „Kai ieškai gyvenimo įprasminimo – tie šviesūs pavyzdžiai patraukia, uždega“ – kalba kunigas.

Albertas ir jo bendraamžiai buvo Atgimimo vaikai ir svajojo dirbti Lietuvos labui. Pasirinkimas įprasminti ateities gyvenimą – atiduoti save geresnei žmonių ateičiai – Albertas tokią veiklą matė kunigystėje.

Studijos seminarijoje

1990 m. įstojo į Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune. Mama sūnaus pasirinkimą priėmė kaip tokį, nors ir svajojo senatvėje glaustis prie sūnaus šeimos.

Tais metais į Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune įstojo 67 jaunuoliai. Sėkmingai baigęs pirmąjį kursą, antrą kursą pradėjęs, klierikas Albertas spalio mėnesį susirgo gripu. Pateko į ligoninę. Klaidingai diagnozavus galimą tuberkuliozę, jį išsiuntė į Romainių sanatoriją. Iš ligoninės į seminariją grįžo likus dviem savaitėm iki egzaminų. Tuometinis rektorius kun. Algis Baniulis SJ pasiūlė akademines atostogas.

Akademinių atostogų metu klierikas Albertas zakristijonavo Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapijoje. Klebonu tuo metu dirbo kan. Bronius Antanaitis, kuriam talkino, kiek leido amžius ir silpna sveikata, šviesūs kunigai: altarista kun. Petras Liubonas (1916 03 05–1941 01 26–1996 02 06) ir parkinsono liga sergantis, penkis kartus tremtas „Baikalo žvejys“ kun. Antanas Mitrikas (1924 01 30–1956 10 16–2007 07 05).

Pasimokęs metus seminarijoje ir III kurse suabejojęs savo vieta kunigiškame luome, 1993 m. pasiprašė dar vienų akademinių atostogų. Ieškodamas dvasinės stiprybės, važiavo pas tėvą Stanislovą OFM Cap (Algirdą Mykolą Dobrovolskį, 1918 09 29–1944 03 25–2005 06 23), į Kretingą pas pranciškonus, į Paparčius. Kelis mėnesius ūkyje talkino tėvams. Vidiniai sunkumai bėgant laikui kažkiek nurimo. Apsispręsti grįžti į seminariją padėjo Dievas ir vieno kunigo išmintingas žodis. Tai buvo kaimyninėje Smilgių parapijoje klebonavęs kun. Petras Kuzmickas (1910 11 07–1932 05 21–2012 09 10). Atidžiai išklausęs, jis klierikui Albertui lemiamu momentu patarė, kaip pačiam įveikti dvejones. Dabartinis kunigas jam už tai yra labai dėkingas

Su tokia aiškia nuostata sugrįžus į seminariją trys paskutiniai pasirengimo metai prabėgo kaip viena diena.

1997 m. gegužyje, per Sekmines suteikti diakonato šventimai. Vysk. Juozas Preikšas Panevėžio katedroje įšventino aštuonis klierikus: Vaidą Spečį, Raimundą Simonavičių, Virgį Šimukėną, Eugenijų Troickį, Saulių Matulį, Vydą Juškėną, Simą Maksvytį, Albertą Kasperavičių. Visos didžiosios parapijos jau turėjo savo diakonus. Diakono Alberto vos nepaskyrė į Zarasus, tačiau klebonui Vytautui Petrui Kapočiui (1943 12 24–1976 05 30–2005 06 12) talkininko nereikėjo. Kaip diakonas, Albertas birželio mėnesį praleido tėviškėje – Rozalime (aptarnavo ir Klovainius). Nuo liepos pradžios paskirtas į Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapiją Panevėžyje. Klebonu čia dirbo mons. Jonas Juodelis (1921 05 21–1947 06 29–2006 01 07).

Iki gruodžio mėnesio dar buvo privalomi mokslai kunigų seminarijoje, po gruodžio 1 d. – rekolekcijos, o tada šventimai.

1997 m. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia minėjo 120 m. sukaktį, todėl vysk. J. Preikšas Albertą Kasperavičių kartu su Raimundu Simonavičiumi įšventino į kunigus ne katedroje, o Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje gruodžio 7 d..

Gruodžio 14 d. buvo aukojamos Pirmosios šv. Mišios Rozalime. Primicijinį pamokslą pasakė tėvas Kazimieras (kun. Juozas Šumskis) OFM Cap ( 1927 09 15–1954 09 12–2009 10 04).

Atgal