VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

01.15. Skapiškio parapijos klebonas Albertas Kasperavičius (2): Darbas parapijose, kunigystės 20-metis

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kunigas Albertas dirbo vikaru Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje Panevėžyje, klebonavo Pušaloto Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Truskavos Šventosios Dvasios, Subačiaus (miestelio – Švč. Trejybės ir stoties – Šv. Pranciškaus Asyžiečio), Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijose bei Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijos administratoriumi. Dabar klebonauja Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardoparapijoje kartu aptarnaudamas  Panemunio Švč. Trejybės ir Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijas.

Kunigo veikla parapijoje, studijos Prancūzijoje

Jaunas kunigas buvo paskirtas dirbti vikaru į Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapiją Panevėžyje, kurioje vikaravo pusantrų metų (1997–1999). Be to, Katechetinėje mokykloje skaitė Šventojo Rašto paskaitas. Tuo metu buvo dvasinio – kultūrinio pakilimo banga – didesniuose miestuose svajota steigti universitetus. Panevėžys jo neturėjo. Būsimajam universitetui būtų labai tikęs Teologijos fakultetas, o jam reikėjo dėstytojų. Kun. Albertas tapo vienu kandidatų. Katechetinės mokyklos vadovė  Zita Tručionienė  jau buvo atkreipusi dėmesį į žingeidų kunigėlį, kalbėjosi su vyskupu.

Vyskupas Juozas Preikšas kun. Albertą Kasperavičių išsiuntė studijoms į Prancūziją, į  Notre Dame de Vie (Gyvybės Dievo Motinos) institutą Venaske (Avinjono provincija, Pietų Prancūzija). Kun. Albertas  čia mokėsi 2,5 metų. Pirmiausia reikėjo išmokti prancūzų kalbą.

Anžero mieste rudens semestrą  lankė prancūzų kalbos kursus. Anžeras – universitetinis miestas. Čia mokėsi studentai iš Amerikos, Japonijos, Korėjos ir kitų kraštų. Išmokus kalbą studijavo institute Venasko institute, jį baigė apgindamas  teologijos licenciatą.

Grįžus į Lietuvą situacija buvo kardinaliai pasikeitusi. Idėja apie universitetą Panevėžyje buvo visai pamiršta. Prie vyskupijų Katechetikos centrų įkurtos katechetikos mokyklos buvo panaikintos. Viskas sukoncentruota į Kauno Aukštesniąją katechetikos mokyklą. Kelių kunigų netikėtos mirtys buvo skaudžiai išretinusios parapijoje besidarbuojančių kunigų gretas, tad naujam vyskupui Jonui Kauneckui rūpėjo kuo papildyti parapijų darbininkų būrį.

Vikaro ir klebono veikla parapijose

Nuo 2002 m. birželio 10 d. paskirtas Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje vikaru. Klebono pareigas tada ėjo kun. Petras Baniulis.  Be tiesioginių pareigų parapijoje kun. A. Kasperavičius dirbo vyskupijos pastoracinėje taryboje.

2006 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirtas į Pušaloto Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapiją klebonu, kurioje alt. jubil. buvo garbaus amžiaus kun. Albinas Pipiras.Dirbdamas Pušalote klebonas Albertas subūrė  keturias Gyvojo Rožinio grupeles, organizavo piligrimines parapijiečių keliones po šventas vietas Lietuvoje, atliko svarbių ūkinių darbų. Suremontavo bažnyčios presbiteriją (pašalino pelėsinio grybo liekanas), senose klebonijos patalpose įrengė gyvenamas patalpas, remontavo parapijos namus, juose įruošė patalpas susirinkimams, katechezėms ir šarvojimui. Parapijiečiai dalyvaudami talkose būrėsi į gražų kolektyvą. 

Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje  klebonas Albertas Kasperavičius (dešinėje) su talkininkais ir pagalbininkais. Iš kairės:  Irute  Žalnieriūnienė, Loreta Tijušienė, Skapiškio pagrindinės mokyklos tikybos mokytoja Žydra Andrijauskienė, vargonininkė Asta Davolienė ir klebonas kun. Albertas Kasperavičius

Šv. Mišių auka Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje.  Iš kairės: Palėvenės šv. Domininko (Kupiškio r.) parapijos administratorius kan. Vladas Rabašauskas,  Rokiškio dekanas kun. Eimantas  Novikas,  Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo parapijos kleb. kun. Virginijus Šimukėnas, Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos,  Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo ir Panemunio Švč. Trejybės parapijų klebonas  kun. Albertas Kasperavičius,  Papilio Nekaltosios Švč. M. Marijos parapijos klebonas ir Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bei Kupreliškio Šv. Arkangelo Mykolo parapijų administratorius kun. Vidmantas Kareckas ir Kupiškio dekanas kun. Mindaugas Kučinskas

Po šv. Mišių kunigai klausosi sveikinimų. Iš  dešinės:  Palėvenės šv. Domininko (Kupiškio r.) parapijos administratorius kan. Vladas Rabašauskas, Kupiškio dekanas kun. Mindaugas Kučinskas,  Papilio Nekaltosios Švč. M. Marijos parapijos klebonas ir Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bei Kupreliškio Šv. Arkangelo Mykolo parapijų administratorius kun. Vidmantas Kareckas

Kunigo pasveikinti laukia parapijiečiai ir svečiai. Pirmoji iš kairės Kupiškio kultūros centro Skapiškio kultūros namų režisierėVita Vadoklytė

Po šv. Mišių grupelė kunigų prie malonėmis garsėjančio Švč. Mergelės Marijos paveikslo. Iš kairės: Rokiškio dekanas kun. Eimantas  Novikas,  Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo parapijos kleb. kun. Virginijus Šimukėnas, Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos,  Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo ir Panemunio Švč. Trejybės parapijų klebonas  kun. Albertas Kasperavičius  ir Papilio Nekaltosios Švč. M. Marijos parapijos klebonas ir Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bei Kupreliškio Šv. Arkangelo Mykolo parapijų administratorius kun. Vidmantas Kareckas

Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje  prie Švč. Mergelės Marijos skulptūros. Iš kairės: klebonas kun. Albertas Kasperavičius, mokytoja Stasė Mažeikytė, Zita Beleckienė ir Onutė Leknickienė 

Klebonas Albertas Kasperavičius  su talkininkais prie prakartėlės Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje. Iš dešinės:  Irute  Žalnieriūnienė, klebonas Albertas Kasperavičius, Povilas Puronas ir  Loreta Tijušienė. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Po keturių metų 2010 m. rugpjūčio 3 d. vyskupo Jono Kaunecko paskirtas į Šventosios Dvasios parapiją Truskavoje. Parapija tada minėjo 200 metų jubiliejų nuo įsteigimo (1811 m.). Truskavoje klebonas rūpinosi parapijos namais, organizavo  rekolekcijos.

Po vienuolikos mėnesių, t. y.  2011 m. liepos 27 d., kun. Albertas Kasperavičius paskirtas į abi Subačiaus parapijas (miestelio – Švč. Trejybės ir stoties – Šv. Pranciškaus Asyžiečio). Subačiuje dirbo du su puse metų.

 2013 m. gruodžio 6 d. vyskupo Liongino Virbalo SJ paskirtas klebonu į Šv. Jono Krikštytojo parapiją Pasvalyje ir administratoriumi į Švč. Jėzaus Vardo parapiją Daujėnuose.

2017 metais liepos 4 d. Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo OFM  potvarkiu kunigas Albertas Kasperavičiusbuvo paskirtas Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonu, kartu aptarnaujant  Panemunio Švč. Trejybės ir Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijas. Tarnybą šiose parapijose kunigas pradėjo rugpjūčio 4 –ąją – savo gimimo dieną. Taigi, kunigas dirba dvejuose dekanatuose: Kupiškio (jam priklauso Skapiškio parapija) ir Rokiškio (Panemunio bei Pandėlio parapijos).

Kun. A. Kasperavičių be minėtų parapijų paskyrus ir į  Skapiškį, parapijiečiai per labai trumpą laiką suspėjo pasiruošti Šv. Lauryno atlaidams (rugpjūčio 13 d.):  šventoriuje iškirsti daugelį metų augę krūmokšniai, prieš šventorių iškirtus ir išgenėjus tujas – atsivėrė gražus vaizdas ne tik į vartus ir vartelius, bet ir į bažnyčią. Klebonas ne vieną dieną, o kartais ir kelis kartus važinėjo į Skapiškį padėdamas talkininkams. O jų atsirado: į darbus įsijungė ir seniūno pavaduotoja Regina Beleckienė, buvęs Kauno Žemės ūkio akademijos dėstytojas Vidmantas Merkevičius, šio straipsnio autorė. Nuoširdžiai dirbo Aušra Skupienė, Bronė Rauduvienė, Laima Dilienė ir kiti.

Bažnyčios vidus irgi sušvito naujom spalvom: vyrai ir moterys įsijuosę valė ir tvarkė bažnyčią, o šventės išvakarėse išpuošė tremtinės Elenos Stuokienės išaugintomis gladijolėmis (kardeliais), kurias jį daugelį metų vis dovanoja bažnyčiai...

Klebonas džiaugiasi, kad parapijoje daugėja žmonių, kurie ne tik kalba apie pagalbą, bet ir širdingai neraginami imasi darbų.

20 metų kunigystės šventė Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje

2017 m. gruodžio 8 d.  Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje buvo neįprasta: tik ketvirtą mėnesį dirbantis kunigas Albertas Kasperavičius gebėjo sužadinti  žmonių širdyse pasitikėjimą dvasininku,  troškimą  dalyvauti šv. Mišių aukoje savo miestelio bažnyčioje, nevažiuojant į aplinkines parapijas, įsidrąsinti atsistoti prie vargonų ir giesme šlovinti Viešpatį, tvarkyti ir puošti bažnyčią...

Kunigystės 20-mečio šventę sudarė kelios dalys. Svarbiausia – šv. Mišios.

Šv. Mišiose Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje dalyvavo gausus būrys parapijiečių (kaip per didžiuosius atlaidus), atvykę tikintieji iš Subačiaus, Pušaloto, kitų vietų, kur darbavosi kun. A. Kasperavičius. Padėkos Dievui už ištarnautus 20 metų  šv. Mišiose kartu su kun. A. Kasperavičiumi  meldėsi taip pat kunigystės 20 metų sukaktį minintis Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo parapijos kleb. kun. Virginijus Šimukėnas (jis pasakė ir pamokslą), Kupiškio dekanas kun. Mindaugas Kučinskas, Rokiškio dekanas kun. Eimantas Novikas, Palėvenės šv. Domininko (Kupiškio r.) parapijos administratorius kan. Vladas Rabašauskas, Papilio Nekaltosios Švč. M. Marijos parapijos klebonas, Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bei Kupreliškio Šv. Arkangelo Mykolo parapijų administratorius kun. Vidmantas Kareckas.

Giedojo Skapiškio parapijos choras, vadovaujamas vargonininkės Astos Davolienės.

Keletas kun. Virginijaus Šimukėno pamokslo minčių

* Mokytojas turėjo būrį mokinių, kuris vis gausėjo. Mokytojas viską jiems atidavė. Atėjo laikas – jis paseno, pasiligojo. Mokiniai tai pastebėję, vienas po kito pasitraukė nuo jo. Liko tik vienas mokinys. Mokytojas, jausdamas artėjančią mirtį, liepė mokiniui apleisti jį ir eiti į pasaulį, nes jokios naudos jis nebegali duoti.  Keletą kartų mokytojas tuos žodžius išsakė savo mokiniui. Kartojo ir jau visai silpstant jėgoms. Mokinys atsakė: „Mokytojau, aš niekur neisiu, kol būsite gyvas. Jūs man buvote gyvenimo šviesa. Mane į savo mokinių būrį paėmėte iš neturtingų tėvų, kruopščiai mane mokėte, atvėrėte akis. Negaliu palikti Tavęs, nes Tu – mano šviesa“. 

* Mokytojas paėmė mokinio ranką, pridėjo prie širdies, atsiduso ir mirė... Pamokanti istorija.

* Dievas Mariją išsirenka savo Sūnaus Motina ir mokytoja. Ji visur ir kančioj, ir prie Kryžiaus. O kur kiti mokiniai ir tie, kuriuos pagydė?..

* Prie altoriaus mus jungia Eucharistija. Tačiau sekmadieniais į bažnyčią susirenka tik būrelis žmonių. O kur kiti?

* Kai Jėzus išlieka mūsų gyvenimo centre, Dievas mums padeda pakelti kasdienį Kryžių.

* Bažnyčia skiria du mėnesius – gegužį ir spalį pagerbti Marijai. Marija prie Kryžiaus  tampa mūsų Motina. Kreipiamės į Mariją, kad kuo labiau per ją palaikytume ryšį su Dievu.

* Priimti Dievo valią labai svarbu. Dievas pats pasirenka. Jis leidžia save paliesti per gerus žmones, vykdant jo valią.

* Būtina maldoje prisiminti kunigus ir melstis už juos, nes jie tarsi vieni palikti... Reikia rasti laiko pasimelsti už kunigus – gyvus ir mirusius, už pašaukimus,  savo šeimos narius ir pasaulio atsivertimus. Tada Bažnyčia bus tvirta.

Po iškilmingo palaiminimo prie kunigo Alberto Kasperavičiaus ir svečio kun. Virginijaus Šimukėno ėjo parapijiečiai ir svečiai su gėlėmis ir dovanomis, reikšdami gilią pagarbą ir nuoširdžią meilę.

Sveikinimai

Skapiškio bendruomenės pirmininkė Roma Bugailiškienė  bendruomenės vardu klebonui kalbėjo:

Kadangi palyginti dar pakankamai nesenai esate pas mus – sunku rasti žodžius palinkėjimams.  Bet po tų netikrumo metų, Jums atvykus į Skapiškį, mes, parapijiečiai pajutome, kad mus Dievas laimina, atsiųsdamas nuostabų Dievo tarną. Esame dėkingi Dievui ir žmonėms, kurie prisidėjo, kad kunigas atvyktų į parapiją“.

Skapiškio bendruomenės pirmininkė R. Bugailiškienė  dėkojo kunigui už maldas, už nuoširdumą, atjautą parapijiečiams ir ypač ligoniams, seneliams, nebegalintiems ateiti į bažnyčią, ir tarė: „ Dėkojame už šypseną, kuri ištirpdė jau ne vieno parapijiečio sielos ledus, paskatino rasti kelią į bažnyčią“.Visos Skapiškio bendruomenės vardu palinkėjusi Dievo Palaimos, Švč. Mergelės Marijos globos, sveikatos, kunigą perjuosė  jubiliejine vardine juosta, kurioje išausta: „Kunigui A. Kasperavičiui 20 metų tarnystės Dievui ir žmonėms proga“.

Seniūnas Valdas Juškevičius sakė: „Labai malonu dalyvauti šv. Mišiose, džiugu, kad ši šventė sutapo su Jūsų atėjimu į Skapiškio parapiją. Su Jūsų atėjimu net pasikeitė tikinčiųjų požiūris į Dievo namus – bažnyčią, į tikėjimą. Linkime Dievo Palaimos visuose Jūsų darbuose“.

Mokyklos bendruomenės vardu kunigą sveikino direktorė Birutė Zaborskienė: „Mūsų miestelis turi labai gilias istorines šaknis. Čia ir blaivybės paminklas, kurį skapiškėnai pastatė pabarti vyskupo Valančiaus, čia ir Mituvos ežeras, kuriame irstėsi .....Maironis, čia senoji varpinė, kuri mums primena, kad vienu metu miestelyje buvo net dvi bažnyčios, čia mokykla, kurios pradžia dominikonų vienuolyne... Mums šis mažas miestelis mielas ir brangus.

Gerbiamas kunige, norime,  kad ir Jums jis taptų savas, kad Jums būtų gera būti tarp mūsų miestelio žmonių ir kad mūsų žmonės spinduliuotų šiluma ir  šviesa, kurią Jūs skleidžiate. Neškite žmonėms savo meilę ir paguodą, viltį ir džiaugsmą. Gražaus dvidešimties metų kunigystės jubiliejaus.  Stiprios sveikatos Jums ir Dievo Palaimos!

 Kupiškio kultūros centro Skapiškio kultūros namų režisierėVita Vadoklytė kalbėjo: „Labai simboliška ir prasminga, kad kunigas įšventintas per Adventą –rimties, susikaupimo, apmąstymo, vidinio apsivalymo metą. Nuo Skapiškio kultūrinės bendruomenės ir teatro žmonių leiskit Jums  įteikti Kalėdinę žvaigždę, simbolizuojančią gėlę, kad ji ir toliau, su Dievo padėjimu šviestų kelią į žmonių širdis ir sielas. Gėlę laistykit, auginkit  ir puoselėkit savo tvirtu tikėjimu“.

Kunigystės 20-mečio proga sveikino  Naivių „Moterys maldoje“ atstovės, svečiai iš Subačiaus, Pušaloto, pavieniai parapijiečiai.

Bendrystė Skapiškio bendruomenės namuose

Po iškilmių bažnyčioje šventės dalyviai rinkosi į šalia esančius bendruomenės namus, kur toliau tęsėsi šiltas dalijimasis mintimis.Prie arbatos ar kavos puodelio, skanaujant suneštinius sumuštinius, mokytoja Stasė Mažeikytė pasakojo apie Skapiškio bažnyčią, joje dirbusius dvasininkus, rodė senąsias nuotraukas.

Klebonas A. Kasperavičius susirinkusiems pateikė įvairiausių klausimų.  Jų turėjo ir parapijiečiai – tad šiltas ir nuoširdus bendravimas  užsitęsė ilgokai. Ne vieną kartą nuskambėjo iš širdies besiveržiantys „Ilgiausių metų“ posmai. Žmonės, skirstydamiesi į namus, nešėsi su savimi žodžiais nenusakomą džiaugsmą, kuris juos lydės  ne tik laukiant įvairių švenčių, bet ir joms pasibaigus...

Poezija iš Žemaitijos

Žagarės gyventoja Genovaitė Ramutienė 2008 m. išleido pirmąją poezijos knygą „Likimo dovanos“ (64 p.),  kurioje išspausdintas eilėraštis kunigui (p. 30). Poetės išsakytos  mintys labai tinka ir kun. Albertui Kasperavičiui:

Jūs mums tarsi sraunus / Kalnų šaltinis,

Tarsi pavasaris gaivus / Džiaugsmu užpildantis krūtinę

Ir laukiamas, ir mylimas visų.

 

Dėkojame tėvams ir Dievui, kad esat jūs.

Ir už maldas, palaimintus namus,

Už viltį, meilę ir tikėjimą,

Didybės tolumą, kurią mes jaučiam,

Ir laikiną buvimą čia – toli nuo jos

 

Už švento rašto perteikimą išminties lobyną

Ir begalę nežinomų kelių.

Gyvenimo rate lyg dulkės sukamės,

O jūs jo prasmę matote kitu kampu.

 

Dėkojam jums už palinkėjimą ramybės.

Ji tarsi nuima mums naštą nuo pečių.

Padėkite išgyti mūsų sieloms,

Kad būtų širdyje kaip kažkada ramu.

 

Jūsų gyvenimą telaimina aukščiausias

Ir teveda gražiu, tiesiu keliu.

Te baltas angelas kasdien jums kužda:

Didžiai prasminga eit pasirinktu keliu.

 

Atgal