Religija
12.01. „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įtaka Lietuvos kultūrai ir sėkmingiems dvišaliams Lietuvos ir Ukrainos santykiams“
Doc. dr. Irena Ramaneckienė
Besidomintiems informacija
Visai neseniai interneto portale skelbta: „Seime lapkričio 6 d., antradienį, 9.30 val. įvyks Seimo nario Stasio Tumėno spaudos konferencija „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įtaka Lietuvos kultūrai ir sėkmingiems dvišaliams Lietuvos ir Ukrainos santykiams" (www.lrs.lt/sip/portal). Rašyta, kad dalyvaus knygos „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies liaudžiai / Чин Святого Василiя Великого: iз народу – народовi“ (Šiauliai, Lvovas, 2017) sudarytoja dr. Aldona Vasiliauskienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, viena aktyviausių žinių apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją skleidėjų Auksė Jankevičienė iš Skapiškio (Kupiškio r.) pagrindinės mokyklos, Šiaulių universiteto doc. dr. Irena Ramaneckienė, leidinio redaktorė, t. Vinkentijus (Vasylis Pelychas) OSBM – Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas ir Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno igumenas.
Pradėdamas renginį doc. dr. Stasys Tumėnas pasidžiaugė svečių gausa, Kupiškio rajono savivaldybės mero Dainiaus Bardausko, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Jurgitos Trifeldienės, trijų parapijų – Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus), Panemunio Švč. Trejybės ir Pandėlio Švč. Mergelės Marijos vardo – klebono Alberto Kasperavičiaus, teologijos licenciato diplomu baigusio Notre Dame de Vie (Gyvybės Dievo Motinos) institutą Venaske (pietų Prancūzija) buvimu. Pasidžiaugta Savivaldybės mero dėmesiu ir pagalba, Kupiškyje organizuojant kasmetines konferencijas žmogaus dvasinėms vertybėms puoselėti. Nė vienas spaudos konferencijos dalyvis neliko abejingas šūsniui knygų „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies liaudžiai“, šalia kurios užrašas – „Kupiškio rajono mero dovana“.
Mero D. Bardausko ir vedėjos J. Trifeldienės dalyvavimas knygos pristatyme liudija rajono vadovų atidą lietuvių ir ukrainiečių ryšiams, vienuoliams bazilijonams ir dr. A. Vasiliauskienei. Meras iš anksto ėmė rūpintis, kad žinia apie renginį Seime būtų paskleista visame Kupiškio regione. Knygos pristatymą filmavęs Povilas Vireliūnas (Kupiškio televizijos ir informacijos Centro vadovas, regioninės televizijos „Kupiškėnų studija“ direktorius) ir montuotoja Asta Baltakienė apie minėtą įvykį sukūrė turiningą, žiūrovams itin patrauklią TV laidą, kurią galima peržiūrėti internete (Kupiškio TV. Laida 2018 11 17).
Konferencijos pranešėjai (iš kairės į dešinę) doc. dr. Irena Ramaneckienė, knygos sudarytoja dr. Aldona Vasiliauskienė, LR Seimo narys doc. dr. Stasys Tumėnas (konferencijos vedėjas), t. Vinkentijus (Vasylis Pelychas) OSBM – Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas ir Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno igumenas, Skapiškio (Kupiškio r.) pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Auksė Jankevičienė
Dr. Aldonos Vasiliauskienės autografas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkui Algimantui Masaičiui
Dr. Aldona Vasiliauskienė dėkoja Utenos krašto Garbės piliečiui Antanui Vilūnui
Suvenyrą – išsiuvinėtą atviruką iš tautodailininko Kazimiero Tamošiūno rankų renkasi
Skapiškio (Kupiškio r.) pagrindinės mokyklos mokytoja metodininkė Auksė Jankevičienė
Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė,
dr. Aldona Vasiliauskienė ir Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas
(Nuotr. iš dr. A. Vasiliauskienės archyvo)
Konferencijai vadovavęs S.Tumėnas atkreipė dėmesį, kad salėje nemažai mokslininkų, tyrinėjančių įvairiausius tarpusavio santykius. Tai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis specialistas Darius Juodis, ilgametis Šiaulių ir Lietuvos Edukologijos universitetų prof. Jonas Kievišas, kūrybines jėgas nukreipęs žmogaus dvasingumo puoselėjimo temai, kurios idėjos pelnė tarptautinį pripažinimą. Įdomu, kad prof. Jono Kievišo keliama idėja dera su Popiežiaus Pranciškaus požiūriu į pasaulį ir žmogų jame, išsakytą 2015 m. enciklikoje.
Dėmesiu renginiui maloniai nuteikė Utenos krašto Garbės pilietis Antanas Vilūnas, garsėjantis mecenatoriška veikla, niekada neatsisakąs talkinti į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams, bazilijonams. Savo atvykimu džiugino ir dviejų tautų santykiams neabejingas ilgus metus Svėdasų krašte agronomu dirbęs, o dabar Vilniaus rajone gyvenantis tautodailininkas Kazimieras Tamošiūnas. Tai jis Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino jubiliejaus proga atviruko dydžio mėlyname fone geltonai (Ukrainos vėliavos spalvos) išsiuvinėjo skaičių „400“ (šiuos atvirukus kartu su kitais suvenyrais dr. A. Vasiliauskienė dalijo prelegentams). Prie kavos puodelio dosnusis tautodailininkas kiekvienam dalyviui davė pasirinkti po nedidutį „suvenyrą“, kurį apžiūrint beliko tik gėrėtis ir spėlioti, kaip įmanoma taip preciziškai išsiuvinėti, kad atrodo tarsi nupiešta ploniausiais pieštukais.
Papildomos žinios apie dvišalius santykius
Apie tai, kas pateikta šiame skirsnyje, spaudos konferencijoje nekalbėta, tačiau be tų žinių skaitytojui ne viskas būtų aišku.
* 1596 m. iš Vladymiro Voluinės (Ukraina) į Vilnių mokytis atvykęs Ivanas Kuncevičius 1604 m. įstojo į Vilniaus Švč. Trejybės vienuolyną. 1609 m. karalius Zigmantas III Vaza karališkuoju ediktu stačiatikiams priklausiusią Švč. Trejybės bažnyčią ir vienuolyną oficialiai perdavė Graikų apeigų katalikams. 1617 m. prie Švč. Trejybės šventovės įkurtas Bazilijonų ordinas, kurio pradininkai – Ivanas Kuncevičius (Juozapatas) ir Josyfas Veljaminas Rutskis, 1613 m. tapęs Kijevo metropolitu. Juozapatas Kuncevičius – Polocko vyskupas – stačiatikių nužudytas Vitebske, 1867 m. paskelbtas šventuoju; jo kankiniškos mirties dieną – lapkričio 12 atlaidai vyksta ne tik Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje, bet ir Ukrainoje.
* 1749 m. Padubysio žemvaldžiai broliai Jonas ir Antanas Beinoriai pasikvietė iš Vilniaus ukrainiečius vienuolius bazilijonus sielovados, kultūros ir švietimo darbams. Buvo pastatyta Šv. Bazilijaus Didžiojo vardu tituluojama (šiuo metu vienintelė Lietuvoje) bažnyčia, prie vienuolyno 1773 m. įkurta pradžios mokykla, kuri 1793 m. pertvarkyta į šešiametę (mokinių būdavo iki 300). Po 1832 m. sukilimo caro valdžia nusavino vienuolyno turtą, vienuolius iškėlė į Vilnių, atlaisvintose patalpose apgyvendino stačiatikių vienuolius. Netrukus ir vienuolynas, ir mokykla likviduoti.
* 1989 m. gyventojų pageidavimu miesteliui grąžintas Bazilionų pavadinimas – vienintelis pasaulyje įamžinantis vienuolių bazilijonų atminimą. Mokyklos direktoriaus Rimanto Gorio rūpesčiu 2009 m. atidengtas pirmasis ir kol kas vienintelis pasaulyje paminklas vienuoliams bazilijonams.
* Rengiantis Bazilionų parapijos 230 metinėms, tuometinio klebono Jordano Urbono kvietimu pirmąsyk į šį miestelį atvyko istorikė dr. A. Vasiliauskienė, parapijos knygų įrašų pagrindu parengusi pranešimą jubiliejinei sukakčiai. 2001 m. vidurinėje mokykloje organizuota konferencija „Bazilijonai Lietuvoje ir Ukrainoje“. Nuo tada Bazilionuose lankosi vienuoliai bazilijonai bei universitetų mokslininkai iš Ukrainos, Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje darbuotojai. Atidaryta dr. Aldonos Vasiliauskienės vardu pavadinta klasė, kurioje kaupiama susitikimų medžiaga, mokslinių straipsnių kopijos, nuotraukos...
* Apie ordino įtaką kultūrai ir sėkmingiems dvišaliams santykiams knygoje „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies liaudžiai / Чин Святого Василiя Великого: iз народу – народовi“ rašoma t. Pavlo (Mychailo Krečuno) OSBM straipsnyje „Vilniaus laikotarpis šv. Juozapato Kuncevičiaus gyvenime“, t. Bohdano (Mareko Pavelo Pietnočko) OSBM – „Vilniaus vienuoliai bazilijonai Markijanas Kulčyckis ir Janas Olševskis bei „Vilniaus vienuolyno gynybos“ autorystė“, Viros Frys – „Tėvų bazilijonų bibliotekos Vakarų Ukrainos žemėse“. Oksana Karlina pristato bazilijonų vienuolynus kaip Dešiniakrantės Ukrainos kultūros-švietimo centrus XVIII–XIX a., o Stanislavo Vološčenko tyrimo tikslas – XIX a. pradžios vienuolių bazilijonų pradinės mokyklos ir kt.
Iš pasisakymų konferencijoje
* Dr. Aldona Vasiliauskienė: „Idėja leisti knygą gimė po XI tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios 2014 m. lapkričio 8–10 d. Vilniuje, Šiauliuose, Bazilionuose. Organizuotas renginio dalyvių susitikimas su Skapiškio bendruomene. Konferencija skirta Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios 500 metų jubiliejui. Tai Šiaulių ir Lvovo nacionalinio Ivano Franko vardo universitetų bei Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio vardo filosofijos – teologijos studijų Bazilijonų instituto bendro darbo rezultatas. Šis mokslinių straipsnių rinkinio pristatymas – dešimtasis“.
* Auksė Jankevičienė: „Norėčiau pradėti nuo knygos viršelio. Jo fonas baltos spalvos Net neperskaitęs pavadinimo, jauti, kad tai išskirtinė, tikėjimą ir šviesą skleidžianti knyga – BALTA knyga. Beveik 300 puslapių mokslinių straipsnių rinkinyje stebėtinai daug vertingos informacijos, kurios nerasi niekur kitur.
Kodėl ši BALTA knyga parašyta? Kiek perfrazuodama poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius, pasakytus apie Martyno Mažvydo „Katekizmą“, bandyčiau atsakyti: „Kad suprastume, nušvistume ir nušviestume, pakiltume ir pakeltume“; „Atversta knyga – tai atsivėrusi žmogaus dvasia. Atsivėrusi darbui, kūrybai, meilei“. O gerbiamai knygos sudarytojai, pranešimų autoriams, ir visiems, skleidžiantiems mokslą ir šviesą, norėtųsi ištarti dar ir šiuos poeto žodžius: „Palaiminta ranka (...), laikanti knygą arba tiesianti ją – kaip duoną – kitam.“
* T. Vinkentijus (Vasylis Pelychas) OSBM: Bazilijonai veikia dešimtyse šalių, tačiau ypač dėkingi esame Lietuvai, nes čia susiformavo mūsų ordinas. Dėkingi mokykloms ir atskiriems asmenims, o ypač dr. A. Vasiliauskienei, garsinantiems vienuolius bazilijonus. Mūsų bažnyčia tapo kryžkele įvairių kultūrų sankryžoje. Kviečiu šio mėnesio 11 dieną šv. Mišių į mūsų bažnyčią Vilniuje.
* Irena Ramaneckienė: Rankose knyga. Lyg ir nieko ypatingo. Tik 6 techninių žingsnių tereikėjo: surinkti pranešimus, pasirūpinti jų dvikalbyste, suredaguoti, sumaketuoti, surasti pinigų ir pasiimti iš leidyklos. Paprasčiau nė negali būti, bet taip gali sakyti niekada tokio darbo nesiėmęs žmogus. Kas nematoma iš pirmo žvilgsnio? Pasirengimas konferencijai. Viena jos organizatorių – dr. A. Vasiliauskienė. Teko stebėti, kaip kabinetuose buvo tikslinama konferencijos tema, tariamasi dėl pranešėjų:
- Susitikta su Lvovo Religijų istorijos muziejaus darbuotojomis, turinčiomis didelę tarptautinių konferencijų „Religijų istorija Ukrainoje“ organizavimo patirtį.
- Kreiptasi į Ukrainos katalikų universitetą Lvove, kviečiant jų atstovus kaip pranešėjus.
- Kita aplankyta mokslo institucija Lvove – Ivano Kripjakevičiaus ukrainistikos institutas.
- Bendrauta su Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto profesūra.
- Į būsimos konferencijos darbą įtraukti vienuoliai iš Mukačevo Šv. Mikalojaus ir Lvovo Šv. Onufrijaus bazilijonų vienuolynų, Ukrainos Švenčiausiojo Gelbėtojo provincijos ir Lvovo Šv. Andriejaus parapijos.
Toliau – projektavimo ir organizavimo darbai Bazilionų mokykloje, Šiaulių universitete, Vilniuje.
Kai ateitis, kuriai tiek daug ruoštasi, virto praeitimi, laikraštyje išsamiu dr. A. Vasiliauskienės straipsniu apibendrinti rezultatai – „Prisimenant XI tarptautinę mokslinę konferenciją“, dar vėliau – mokslinių straipsnių rinkinys ir jo pristatymai Lietuvoje bei Ukrainoje.
Antras, bet... ne paskutinis
Mokslo straipsnių rinkinys „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies liaudžiai“ – antras dr. A. Vasiliauskienės iniciatyva parengtas leidinys nagrinėjama tema. 2014 m. publikuota monografija „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ (680 p.). Tai pirmasis 53-uoju Analectos (Mokslo darbų) tomu Romoje išleistas Lietuvos mokslininkų darbas.
Per t. V. Zinko OSBM studijos analizę suvokiame, kad lietuvių ir ukrainiečių ryšiai, tęsęsi nuo ankstyvųjų viduramžių, puoselėjami ir išeivijoje, kad jie šiandien pakylėti į tarptautinį lygmenį, abiejų šalių mokslininkų pastangomis siekiant išnagrinėti buvusius kultūrinius ir religinius ryšius, ypač unitų Bažnyčios istoriją ir abiejų tautų panašią kovą už savo laisvę XIX–XX a.
Lietuvių ir ukrainiečių bendradarbiavimą liudijantys kontekstai kuriami kasdien, būtent, fiksuojant gyvenimiškus faktus, jų veiksnius ir sąlygas, aprašant aplinką ir pačią eigą. Ši pirminė informacija, dar neturinti mokslinės vertės požymių, pirmiausia atsispindi periodinėje spaudoje, kurią galima įvardyti kaip elementariausią saugyklą moksliniams apibendrinimams formuluoti ateityje.
Remdamasi savo susikurtos saugyklos medžiaga, dr. A. Vasiliauskienė parengė naujos monografijos – „Lietuva ir Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“ rankraštį. Monografijos objektas – Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienuolių per pastaruosius 15 metų nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje darbuotės kryptys ir rezultatai. Tikslas – „remiantis lietuvių ir ukrainiečių kalbomis publikuotais straipsniais, apibendrinti ir paviešinti plačiajai visuomenei Vilniaus vienuolių bazilijonų 2001–2016 m. veiklą, siekiant skleisti dvasingumo, mokslo, kultūros žinias lietuvių ir ukrainiečių tautų bendradarbiavimo kontekste“.
Iš kasdienio gyvenimo preciziškai surinkta, išstudijuota, susisteminta ir apibendrinta gausi faktinė medžiaga liudija vienuolių bazilijonų veiklą, likviduojant bolševikinio ateizmo padarytą žalą Bažnyčiai ir pačiam Ordinui, rodo besiformuojančias šiuolaikines tradicijas, puoselėjant dviejų tautų Graikų ir Lotynų apeigų katalikų bendravimą ir bendradarbiavimą. Atskleidžiama, kaip t. Pavlo (Petro Jachimeco) OSBM 25-erių metų pasiaukojama ir sisteminga veikla Lietuvos žmonių sąmonėje buvo atgaivintas vienuolių bazilijonų vardas, kaip, bendradarbiaujant su Bazilionų mokykla ir Šiaulių universitetu, tos veiklos rezultatai tapo žinomi pasaulyje.
Vadinasi, t. Vinkentijus (Vasylis Pelychas) OSBM – 2017 m. pradėjęs eiti Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios klebono ir Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno igumeno pareigas – pradeda „rašyti“ naują vienuolių bazilijonų istorijos lapą.
Atgal
.jpg)
(1).png)
