VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

06.28. 29-oji tarptautinė mokslinė konferencija Lvove

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Su pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais Ukrainos Lvovo  Istorijos religijų muziejus ėmė organizuoti konferencijas „Religijų istorija Ukrainoje“.  Į konferencijų organizavimą – jos iškart tapo kasmetinėmis –  įsijungdavo vis naujos mokslinės institucijos, pradėti kviesti mokslininkai iš užsienio šalių – tad konferencijos tapo tarptautinėmis – mokslinėmis konferencijomis. O ir pačiame muziejuje įsikūrė Religijotyros institutas – Lvovo religijų istorijos muziejaus filialas. Itin svarbu, kad prieš pat konferencijas dalyviai gauna jau išspausdintą pranešimų medžiagą, prelegentai pasako esmines pranešimo  mintis ir didelis dėmesys skiriamas diskusijoms.

2019 metais Lvovo religijų muziejuje vyko jau 29-oji  tarptautinė mokslinė konferencija „Religijų istorija Ukrainoje“.

Plenarinis posėdis

Plenariniam posėdžiui vadovavo muziejaus direktorius Orestas Malicas ir Religijotyros instituto vadovė Marija Omelčuk.  Kartu su įvairių mokslinių bei visuomeninių organizacijų sveikinimais, dr. Aldona Vasiliauskienė perdavė sveikinimą iš Lietuvos, įteikdama lietuviškų  suvenyrų bei dėkodama už sudarytas galimybes jau nuo 2006 m. aktyviai dalyvauti mokslininkų šventėje. Viešnia džiaugėsi, kad 2019 m. išspausdintų pranešimų leidinyje Nr. 29 patalpintas jos straipsnis „Palaimintasis Klementijus Šeptyckis: kelias į Altoriaus garbę“ (p.74–83), publikuotas lietuvių kalba.

Plenariniame posėdyje išklausyti  4 pranešimai: „Religinis ir sekuliarus pasaulis: problemos į XXI amžiaus bendruomenių transformacijas“  (prof. Liudmila Filipovič, Kijevas);  „Ukrainos religinis pliuralizmas, jo išraiškos“ (prof. Anatolojus Kolodnyj, Kijevas), „Katalikų bažnyčios dabartinio moralinio iššūkio paveiksle“ (Sergiejus Antoška, Varšuva),  „XXI amžiaus  bendruomenės vystymosi religinis faktorius (remiantis Rimsko klubo medžiaga)“ (dr.Aleksandra Kyryčuk, Lvovas).

Knygų pristatymas

Kasmetinių konferencijų metu didelis dėmesys skiriamas monografijų, straipsnių rinkinių, albumų bei kitokių knygų pristatymui. Šioje konferencijoje buvo pristatytos kelios knygos. Pirmiausia – 288 puslapių  monografija „Lvovo Stavropigijos institutas (1788–1914). Jo vaidmuo bendruomeniniame – politiniame ir religiniame Galicijos srities ukrainiečių gyvenime“.

Serijos „Krikščionybė Kijeve“ , pradėtos leisti nuo 2017 m.  pagrindinis redaktorius Ukrainos Katalikų universiteto prorektorius mokslo sričiai prof. Ihoris Skočiliasas. 16-o tomo monografija išleista bendradarbiaujant su lietuviais mokslininkais. Monografija išleista lietuvių ir ukrainiečių kalbomis: „Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas“ (408 p.).

664 puslapių biografija, skirta studitų ordino archimandritui Palaimintajam Klementijui Šeptyckiui: „Kazimieras grafas Šeptyckis – tėvas Klementijus: lenkų aristokratas, ukrainiečių vienuolis, Rusijos ir Sibiro ekzarchas, studitų archimandritas, Pasaulio Teisuolis, Katalikų  Bažnyčios palaimintasis“.

Minėtos knygos autorius – Ivanas Matkovskis per 9 mėnesius parašė pirmąją biografiją – ji labai vertinga, nes pirmąsyk remtasi iki tol nežinota archyvine medžiaga. Atskleista keletas biografinių štrichų. Labai mažai žinome, kokį vaidmenį Bažnyčios istorijoje atliko K. Šeptyckis. Kardinolas Josyfas Slipyj, rašydamas apie Andriejų Šeptyckį, minint po jo mirties 15 metų, jo broliui Klementijui Šeptyckiui paskyrė ištisą skyrių. Tolesniam darbui sudaryta 5 žmonių grupė, numatyta parengti ir išleisti naujus tomus...

Paroda

Minint Klementijaus Šeptyckio 150-ąsias gimimo metinės, ne tik išleista knyga, bet muziejuje atidaryta paroda „Grafas vienuolio apranga“. Parodoje eksponuota  įvairių archyvų – (pagrindinė eksponatų dalis iš Lvovo religijų istorijos muziejaus archyvo) dokumentinė medžiaga (kopijos), portretinės bei vietovių nuotraukos, paveikslai, rankraščiai, palaimintojo daiktai jau tapę relikvijomis...  Relikvijas kruopščiai surinko studitas t. dr. Sebastijanas Dmitruchas, jau seniau parašęs knygą apie K. Šeptyckį.

Parodą parengė Lvovo religijų istorijos muziejaus parodų salės vadovė Ruslana Bubriak ir ją pristatė 29-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Religijų istorija Ukrainoje“ dalyviams. Eksponatai suskirstyti į kelias svarbias dalis: vaikystę; vienuolinį gyvenimą; Unevo laikotarpį, kalėjimą.

Apvalusis stalas.

29-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje apvalusis stalas buvo skirtas palaimintajam Klementijui Šeptyckiui, išklausyti šeši pranešimai: „Kai kurie palaimintojo Klementijaus Šeptyckio portreto bruožai“ (t. Justinas Bojko);  „Kazimieras grafas Šeptyckis – tėvas Klementijus“ ( dr. Ivanas Matkovskis), „Kazimiero Šeptyckio veikla organizuojant  Galicijoje miškų ūkį“  (dr. Olegas Procivas); „Tėvas Klementijus Šeptyckis – studitų  vienuolijos atnaujintojas“ (dr. t. Sebastijanas Dmitruchas);  „Archimandrito Klementijaus Šeptyckio persiunčiamasis ir kalėjimo laikotarpis, remiantis Vladimiro kalėjimo archyviniais dokumentais“ (Ruslana Bubriak) ir „Palaimintasis Klementiju

Parodoje prie palaimintojo Klementijaus Šeptyckio relikvijų. Kairėje studitas t. dr. Sebastjanas Dmitruchas, dešinėje – Lvovo Religijų istorijos muziejaus direktorius Orestas  Malycas

Kadaise buvusio seserų studičių vienuolyno vietoje

Unevo Laura (vienuolynas)

Dr. Aldoną Vasiliauskienę sveikina Lvovo Religijų istorijos  muziejaus darbuotojos. Iš kairės: Zorjana Bilyk,  dr. Aldona Vasiliauskienė, Lilija Moravska,  Ruslana Bubriak ir Marija Omelčiuk

Unevo Lauros muziejuje

Palaimintojo Klementijaus Šeptyckio portretas (dailininkas nežinomas)

Apie knygų serija „Krikščionybė Kijeve“ kalba serijos sumanytojas prof. Ihoris Skočiliasas. Nuotraukos dr. Aldonos Vasiliauskienės

Jau minėta, kad  knyga „Kazimieras grafas Šeptyckis – tėvas Klementijus: lenkų aristokratas, ukrainiečių vienuolis, Rusijos ir Sibiro ekzarchas, studitų archimandritas, Pasaulio Teisuolis, Katalikų  Bažnyčios palaimintasis“ – pirmoji biografinė knyga, kurioje gausu dokumentikos iš įvairių šaltinių, atsiminimai, laiškai (motinos). Atskleistas K. Šeptyckio mokslo kelias, jo sėkminga veikla parlamente (1907 m. baigė politinę karjerą). Rašyta apie skaudžią netektį – motinos Sofijos mirtį 1904 m., apie K. Šeptyckio mintis ir pastangas stoti į vienuolyną (1911 m. jis įstojo į benediktinų vienuolyną), akcentuota, kad Klementijus kartu su broliu Andriejumi parengė Graikų apeigų katalikų Bažnyčią  galimam pogrindžiui (jų ateities įžvalgos buvo giliai prasmingos).  Biografijoje neliko nuošaly ir K. Šeptyckio vykdyta žydų gelbėjimo akcija.

Dr. Ivanas Matkovskis informavo, kad monografija verčiama į anglų kalbą, galvojama apie naujas biografijas.

Darbas sekcijose

9-os tarptautinė konferencijos  antrosios dienos darbas vyko trijose   sekcijose.

 „Istorinis religijos vystymasis“ . Sekcijos poskyriuose dėmesys skirtas  antikinės istorijos, šaltinių ir istoriografijos klausimams;  nagrinėta XVII – XX a. cerkvės – instituto veikla bendruomeniniame – politiniame procese; be to, tyrinėti  katalikiškų vienuolynų klausimai.

Filosofija, politologija, etnologija“ – tai antrosios sekcijos pagrindinė tema, kurioje analizuota  tikėjimo ir  religijotyros mintis,  simbolika, mitologija, etnologija. Parengti pranešimai skirti cerkvės pozicijai  nūdienos politinių realijų kontekste.

Trečiosios sekcijos tema – „Sakralinis menas“. Pranešimuose kalbėta apie ikonografiją, sakralinę architektūrą, restauraciją, dvasinę muziką, sakralinius paminklus.

Išvažiuojamasis posėdis

Paskutinė konferencijos  diena – išvažiuojamasis posėdis. Jo metu keliauta į  Unevo Laurą – vieną svarbiausių Rytų (graikų) apeigų katalikų vienuolių studitų  centrų. Ji dar tituluojama  Šventąja Dangun  Ėmimo Laura. Tai vienas seniausių vienuolinių komplektų Ukrainoje.

 Iki pasiekiant Unevą, aplankytas istorijos muziejus Zvenigorode (tai vienas senųjų, kadaise klestėjusių miestų), pabuvota prie  buvusio seserų studičių vienuolyno, veikusio Šeptyckių žemėje  Jaktorove  (dabar ten nebelikę net pamatų ženklų). Peremyšlianuose  padėta gėlių prie t. Omeljano Kovčo. Aplankyta Svirzkio pilis.

Konferencijos medžiaga, programa

Kaip ir ankstesnėse – kiekvienoje  kasmetinėje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje jau registracijos metu dalyviai gavo 2 tomus pranešimų medžiagos. Straipsnio autorės darbas, kaip jau minėta,  išspausdintas lietuvių kalba.

Naujovė programoje – pirmąsyk pranešimų pavadinimai išspausdinti ne tik ukrainiečių, bet ir anglų kalbomis.

Pateikiant statistinius duomenis į konferenciją atvyko 88 pranešėjai. Pranešimus skaitė mokslininkai iš Lenkijos,  Baltarusijos,  Lietuvą atstovavo dr. Aldona Vasiliauskienė. Daugiausia pranešimų skaitė ukrainiečiai mokslininkai.

Konferencijoje vyko diskusijos dėl rezoliucijos, kuri opiais kultūros klausimais priimta vienbalsiai.

 

Atgal