VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

02 10. Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapija: 1936–1938 metų apyskaitos

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Iki 1849 m. Utenos parapija priklausė Vilniaus vyskupijos Kupiškio dekanatui, 1849-1926 m. – Žemaičių vyskupijos Utenos dekanatui, nuo 1926 m. – Panevėžio vyskupijos Utenos dekanatui.

Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios statyba

1869-1896 m. Utenoje klebonavo Adomas Vyšniauskas (1830 12 24-1896 06 15), kuris rūpestingai stengėsi išrauti lenkiškumo liekanas, gyvino lietuvišką veiklą, steigė bažnytines draugijas. Jam teko dideli statybų darbai: 1879 m. gegužės 31 d. per Šeštinių atlaidus bažnyčia (statyta 1796–1802 ir minima kaip ketvirta iš eilės medinė bažnyčia) ir visi bažnytiniai trobesiai sudegė (liepsnose pražuvo beveik visas miestelis). Gaisras sunaikino ir ankstyvesnius dokumentus...

Kleb. A. Vyšniausko rūpesčiu 1880–1883 m. pastatyta dabartinė mūrinė, raudonų plytų bažnyčia, labai panaši į buvusiąją. Bažnyčios statymo metus daugelis autorių nukelia į 1882–1884 metus, tačiau 1922 m. inventoriuje, sudarytame remiantis 1898 m. inventoriumi, nurodomi 1880–1883 metai. Statyba vyko sunkiai: kliudė caro valdžia (rašoma, kad kleb. A. Vyšniauskas laikinai net buvo sukeistas su Salako klebonu), be to, parapija buvo neturtinga, tad aukas klebonas rinko po visą Žemaičių vyskupiją. 1898 metais gegužės 28 d. vyskupas Gasparas (Kasparas) Felicijonas Cirtautas (1841 06 21–1868 03 16–1897 11 30–1913 09 17, gimimo, įšventinimo į kunigus, konsekracija į vyskupus ir mirties datos) bažnyčią konsekravo in memoriam Ascenssionis Domini (Kristaus Žengimo į dangų) titulu.

Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios, 2013 metais minėsiančios 130-ąjį jubiliejų, nauji dokumentai papildys jos istoriją.

1936, 1937 ir 1938 metų Utenos dekanato Kristaus Žengimo į dangų parapijos apyskaitos. Panevėžio vyskupijos kurijos archyve esančiose parapijos bei kunigų bylose yra nepublikuotų dokumentų, praplečiančių dvasininkų veiklą bei Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos istoriją. Remdamiesi Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos byla, pirmąsyk spaudai pateikiame trijų (1936–1938) metų archyvinę medžiagą – apyskaitas apie parapiją. Pastebėtina, kad apyskaitos – tai specialūs sąsiuviniai su išspausdintais klausimais, į kuriuos kiekvienos parapijos klebonas turėjo atsakyti. Kiekvienais metais klausimų skaičius ir turinys daugiau ar mažiau keitėsi, tad išnagrinėtus duomenis surašyti į lenteles sudėtinga. Apyskaitose esančią medžiagą pabandėme sugrupuoti pagal tematiką (pastebėtina, kad temų aktualumas apžvelgiamais 1936–1937 metais yra skirtingas): parapijos dvasininkai, atlaidai, misijos, bažnytiniai pastatai bei beneficijos, žemė, bažnyčios tarnai, choras, remontai, spauda, mokyklos, organizacijos, įstaigos, įmonės, kitų tikybos maldų namai, moralė. Pateiktas temas detalizuosime.

Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos dvasininkai. 1937 m. apyskaitoje jų penki: dekanas, klebonas Jonas Asminavičius, vikarai: kun. Petras Kuzmickas, kun. Povilas Jankevičius; kapelionas – dr. kun. Leonas Lukošiūnas, gimnazijos mokytojas dr. kun. Jonas Steponavičius.

Atlaidai. Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijoje 1936 m. išvardinti devyni švenčiami atlaidai: Kristaus Žengimo į dangų, Dievo Kūno, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Švč. Mergelės Marijos gimimo, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Kryžiaus Atradimo, Šv. Kryžiaus išaukštinimo, 40 valandų (spalio I savaitė) ir Grabnyčios. Paminėta, kad kai kuriuose atlaiduose dalyvauja iki 10 ar net 12 kunigų, o daugiausia žmonių suvažiuoja per titulinius Kristaus Žengimo į dangų atlaidus.

Misijos ir vienuolės. 1937 m. paminėtos Misijos, kurias 1934 m. vedė t. Romualdas Blažys SJ; pažymėta, kad seselių vargdienių (oficialus pavadinimas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija, popiežiaus teisių, kongregacijos trumpinys MVS) namuose jau yra 9 seserys.

Bažnytiniai pastatai, jų vertė. 1937 m. apyskaitoje rašoma, kad visų pastatų stovis geras. Sužinome ir apie jų piniginę vertę: bažnyčia (mūro) – įvertinta 250 000 litų, bažnyčios tarnų namai (mūro) – 8000 Lt, bažnyčios tarnų tvartas (medžio, stogas gontų) – 600 Lt, koplyčia (mūro) – 1500 Lt, varpinė (mūro) – 2000 Lt. Minima parapijoje suirusi Sirutėnų mūrinė koplyčia.

Beneficija, jų vertė. 1937 m. apyskaitoje rašoma, kad visų pastatų stovis geras. Pinigine verte įkainuoti taip: klebonija (mūro) – įvertinta 40 000 Lt, parapijos namai (medžio) – 12 000 Lt, klėtis (mūro) – 5 000 Lt, tvartai (medžio, stogas gontų) – 4000 Lt, klojimas (medžio) – 4 000 Lt, pirtis (medinė) – 300 Lt.

Iš 1937 m. apyskaitos sužinome, kad parapijai į metus valstybinių ir savivaldybinių mokesčių reikėjo mokėti 397 Lt.

Bažnytinė žemė ir sodas. 1937 m. pažymima, kad jau visi kaimai išsiskirstę į vienkiemius. Iš tolimiausio parapijos kampo į bažnyčią – 11-12 km.

Parapija turėjo ir žemės, kurios 1937 m. apyskaitoje įrašyta 31 ha 92 a., pažymėta, kad ta žemė laikoma I rūšimi miesto zonoje. Yra ir sodas: obelų - 39, serbentų - 44, agrastų - 27, kitokių medžių – 10 vienetų. Iš beneficijos žemės bažnyčios tarnams skiriama maždaug po hektarą žemės.

Bažnyčios tarnai. 1937 m. apyskaitoje įrašyti: varpininkai: Petras Jurela ir Antanas Kubickas, vargonininkas Vincentas Baradinskas ir zakristrijonas Antanas Kaminskas.

Bažnyčios choras.1937 m. Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje veikiančiame chore, kuriam vadovavo turįs cenzą vargonininkas Vincentas Baradinskas, giedojo 12 vyrų ir 30 mergaičių.

Remontai.Sužinome ir apie bažnyčioje atliktus remontus. Iš 1937 m. apyskaitos sužinome apie 1927 m. Vlado Čižausko dekoruotą bažnyčios vidų, apie 13 balsų vargonus, kuriuos pagamino Garlevičius, apie abu varpus. Didysis varpas sveria 560 kg, tai Stanislovo ir Kazimiero Žulių auka, ant varpo – minėtų fundatorių vardai ir pavardės. Mažojo varpo svoris nežinomas, tik įrašas „fecit J.J. Vachner in Vilnae 1805. Sumptikus Jozephi legus et parochi: Ucianenensis: cura parochi“.

Būtini darbai. 1937 m. įrašyta, kad remonto reikalinga šventoriaus akmens tvora. 1938 m. apyskaitoje numatyta baigti tverti kapines ir tęsti parapijos salės remontą.

Spauda. Dvasininkų rūpestį katalikiška spauda liudija apyskaitose esantis klausimas apie pamokslus, pasakytus katalikiškos spaudos populiarinimui. Utenoje tokie pamokslai buvo sakomi.

Tarkim, 1936 m. pažymėta „Katalikiškiems laikraščiams platinti pasakytas pamokslas pirmą advento sekmadienį“.

Mokyklos. Apžvelgiamuoju laikotarpiu nurodyta parapijoje veikusių 10 mokyklų: Utenos miesto ir valsčiaus (abi šešių komplektų), Vaikutėnų (dviejų komplektų), kitos septynios (Antakalnio, Avižienių, Narkūnų, Medenių, Pačkėmų, Puodžių ir Sirutėnų) - vienkomplektės. Dokumentuose nurodyti ir atstumai (kilometrais) nuo mokyklos iki bažnyčios. Toliausiai nuo bažnyčios nutolusios - net 6 km - Avižienių, Puodžių ir Vaikutėnų mokyklos. Už penkių kilometrų: Antakalnio, Medenių, Pačkėnų bei Sirutėnų ir už keturių kilometrų – Narkūnų mokykla. Visose mokyklose dirbo 21 pedagogas. Pažymėta, kad trys mokytojai neigiamai nusistatę tikėjimo atžvilgiu.

Nors 1938 m. nebeminima Avižienių vienkomplektė mokykla, tačiau Utenos miesto ir valsčiaus mokyklos plėtėsi: 1937 m. kiekvienoje dirbo septyniais komplektais, 1938 m. – aštuoniais. Tad atitinkamai pagausėjo mokytojų: 1937 m. Utenos parapijoje jų buvo jau 23, o 1938 m. – 24 (nebeliko Avižienių mokyklos).

1936–1938 m. tikybos Vaikutėnų ir Medenių mokyklose mokė kun. A.Navickas, kitose – Utenos kunigai: 1938 m. Jonas Asminavičius (Puodžių ir Utenos valsčiaus mokykloje), Povilas Jankevičius (Antakalnio, Narkūnų, Pačkėnų ir Utenos miesto), Petras Kuzmickas (Sirutėnų, Utenos miesto ir Utenos valsčiaus mokyklose).

Organizacijos. 1936 m. apyskaitoje rašoma, kad parapijiečiams jungtis į katalikiškas organizacijas nėra entuziazmo (susijungę tik maždaug septintoji dalis), o visos nekatalikiškos organizacijos „kvepia tautininkiškumu“: „Tautininkai“, „Skautai“, „Gaisrininkai“, „Šauliai“, „Verslininkai“, „Jaunalietuviai“, „Vilniui vaduoti sąjunga“, „Vartotojų bendrovė“ (nenurodytas narių skaičius) – tačiau pažymėta, kad minėtos organizacijos pasisekimo parapijiečių tarpe neturi. Šios organizacijos (be Vartotojų bendrovės) minimos ir 1937 m. apyskaitoje, o 1938 m. apyskaitoje pažymėtos tik trys: „Jaunalietuviai“, „Tautininkai“, „Gaisrininkai“,

1938 m. apyskaitoje išvardintos keturios Kultūrinės ir ekonominės organizacijos Utenoje: Šiaulių, L. Žemės Ūkio vartotojų kooperatyvas, Vartotojų bendrovė, Verslininkai.

Valdžios ir savivaldybės įstaigos, privačios įmonės. Nagrinėjamos apyskaitos teikia žinių ir apie Utenoje veikiančias valdžios ir savivaldybės įstaigas.1937 m.jų užfiksuota 20: Apskrities viršininko įstaiga, Apskrities valdyba, Valsčiaus savivaldybė, Miesto savivaldybė, Apylinkės teismas, Ipotekos įstaiga, Gimnazija, trys pradžios mokyklos po 7 komplektus, Žiemos žemės ūkio mokykla, dvi pradžios mokyklų inspekcijos, Žemės ūkio inspektorius, Apskrities agronomo įstaiga, Utenos apygardos žemės tvarkytojo įstaiga, Lietuvos bankas, kalėjimas, Lietuvos ūkio bankas, Ūkininkų draugijos bankas, du teismo tardytojai, apskrities ligoninė, Karo komendantūra.

Minimos ir privačios įmonės: pieno bendrovė, trys malūnai, elektros stotis.

Kitų tikybų maldos namai. 1937 m. apyskaitoje įrašyta, kad Utenos mieste yra septynios žydų sinagogos ir viena stačiatikių cerkvė. Parapijoje minimos ir dvejos žydų bei vienos stačiatikių kapinės.

Moralė. 1936 m. apyskaitoje rašoma, kad Utenoje buvo be Bažnytinio Santuokos Sakramento 13 (dokumente jie vadinami viešais konkubinatais), 1937 m. liko jau 10 porų.

Klebonas kun. Jonas Asminavičius. Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos 1936–1938 metų apyskaitas pildė klebonas kun. Jonas Asminavičius (1885 06 23-1909 06 14-1964 11 09), nuo 1919 m. gegužės 31 d. paskirtas klebonu į Uteną pareigom. Kristaus Žengimo į dangų parapijoje kun. J. Asminavičius dirbo 21 metus, iš jų 12 metų (1928 m. vasario 1 d. - 1940 m. sausio 1 d.) ėjo dar ir Utenos dekano pareigas.

Alfonso Streikaus knyga. Dera pastebėti, kad šviesios atminties Alfonsas Streikus (1944 09 17-2000 06 25) yra parašęs knygą „Utenos parapija“. 1999 m. išleista 168 psl. nedideliu tiražu (600 egz.) parapijos istorija jau seniai tapusi bibliografine retenybe. „Utenos parapija“ – rimtas mokslinis darbas, atliktas preciziškai, kruopščiai surinkus – „sulesiojus“ archyvinę medžiagą ir sumaniai ją pateikus. Autorius, itin kukliai save pavadinęs kraštotyrininku, nurodydamas šaltinius, gebėjo atskleisti parapijos istoriją, dabartinės „Kristaus Žengimo į dangų“ bažnyčios statybą, medžiagų ruošimą, lėšų kaupimą, vėlesnius remontus bei kitus darbus, iškelti mokyklų svarbą, biblioteką, katalikiškas organizacijas ir daugelį kitų svarbių parapijos gyvenimo klausimų. Čia rasime Utenos klebonų ir administratorių bei vikarų ir ilgiau talkininkavusių vienuolių sąrašą, žinių apie keletą kunigų.

xxxxx

Straipsnyje detalizuota 1936, 1937 ir 1938 metų Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos apyskaitų medžiaga papildo A. Streikaus darbą „Utenos parapija“.

Atgal