VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia Vladimire

 

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kelionė į Vladimirą

2010 m. spalio 28 d., ketvirtadienį, Vladimiro (prie Kliazmos) miestą pasiekė negausus lietuvių būrelis: Zita Mackevičienė (Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė), Antanas Vilūnas (Įmonės „Vilava“ – generalinis direktorius, Daugailių mokyklos bičiulių draugijos pirmininkas) ir dr. Aldona Vasiliauskienė. Arkivyskupo M. Reinio atminimo saugotojai ir puoselėtojai dėkingi garbiajam Antanui Vilūnui už sudarytas sąlygas kelionei į Vladimirą: transportą, kurą, įvairius suvenyrus, kuriuos kartu su keliautojais saugiai vežė „Vilavos“ įmonės vairuotojas Igoris Gerasimovas (Igor Gerasimov). Straipsnio autorė už finansinę paramą dėkinga monsinjorui Petrui Baltuškai.

Akademiko Algirdo Gaižučio dovana

Tos pačios dienos vakare Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje prieš šv. Mišias klebonas t. Sergiejus Zujevas pakabino iš Lietuvos atvežtą arkivyskupo Mečislovo Reinio portretą. Tai arkivyskupo giminaičio Vilniaus Pedagoginio universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio dovana Vladimiro katalikų bažnyčiai – ten esančioje paminklinėje lentoje įrašyta ir arkivyskupo Reinio pavardė.

Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios istorija daug kuo primena ir arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenimą. Juolab, kad arkivyskupas Mečislovas Reinys nuo 1948 m. sausio 20 d. iki mirties – 1953 m. lapkričio 8 d. - kalėjo Vladimiro kalėjime (jis vadinamas Vladimiro centralu).

Vladimiro bažnyčios statyba

Apie 1884 metus (t.y. arkivyskupo M. Reinio gimimo metai) Vladimiro mieste ir srityje gyveno apie 150 katalikų. Jų dvasinėms reikmėms aptarnauti 3 - 4 kartus metuose atvykdavo kunigas iš Nižnij Novgorodo. Vėliau, gausėjant katalikų skaičiui, kunigas atvykdavo kas mėnesį. Tačiau greitai ir to nebeužteko. 1891 metais Rusijos stačiatikybei svarbiame centre Vladimire susibūrė katalikiška parapija.

Vladimiro katalikiškos parapijos atstovai raštu kreipėsi į Vladimiro gubernijos statybos komisiją, prašydami išskirti žemės Romos katalikų šventovei. Šis prašymas buvo perduotas gubernatoriui, kuris įgaliojo Komisiją išspręsti prašymą. Ir taip 1891 m. birželio 28 d. buvo nuspręsta parduoti žemės netoli „Aukso vartų“ - už istorinės Vladimiro miesto ribos. Pagal gubernijos architektų A. Afanasjevo ir I. Karabutovo projektą 1891–1892 metais buvo pastatyta raudonų plytų pseudogotikinio stiliaus Katalikų bažnyčia.

1894 m. pradžioje užbaigus įrengimo darbus, šventovė Vladimire buvo pašventinta Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės vardu, o parapija tapo Nižnij Novgorodo filija. Žinomas ir pirmasis naujos filijos, kuri aptarnavo 1353 tikinčiuosius (lenkus, lietuvius, vokiečius), klebonas - tai kun. Juozapas Pizanko.

Savarankiškos katalikų parapijos įkūrimas Vladimire

Vladimire 1903 m. lapkričio 13 d. katalikai susirinkime kelia klausimą dėl oficialios parapijos įsteigimo, nes neturi bažnytinių knygų, neturi teisės registruoti gimimų, santuokų, mirčių. 1903 m. gruodžio 13 d. filijos kapelionas kunigas Tadas Ronkaitis (taigi lietuvis) su įtakingas pareigas Vladimiro gubernijoje užimančiais parapijiečiais raštu kreipėsi į gubernijos viršininką dėl savarankiškos parapijos įsteigimo. Pastarasis atsiklausė dvasinės stačiatikių valdžios. Vladimiro ir Suzdalės stačiatikių arkivyskupas Sergijus 1904 m. sausio 12 d. gubernatoriui parašė laišką, kuriame pažymėjo, kad iš jo pusės nėra jokių kliūčių Vladimire įsteigti katalikišką parapiją visai gubernijai, o filijos kapelioną skirti parapijos klebonu. Norėdamas įsitikinti, ar nėra kliūčių iš Katalikų metropolijos, gubernatorius kreipėsi į Romos katalikų Mogiliovo konsistoriją. 1904 m. sausio 29 d. kurijos rašte palaikomas kun. T. Ronkaičio ir parapijiečių prašymas. Dokumentą pasirašė arkivyskupo vikaras prel. Denisevičius ir konsistorijos narys kan. Sviderskis.

1904 m. vasario 2 d. gubernatoriaus sprendimą oficialiai įtvirtinti parapiją vasario 26 d. patvirtino prie Vidaus reikalų caro ministerijos veikęs Dvasinių klausimų kitų šalių konfesijų departamentas. Dokumentą pasirašė ministro pavaduotojas.

Taip parapija buvo įkurta ir pirmuoju jos klebonu tapo lietuvis – kun. Tadas Ronkaitis (deja, daugiau duomenų apie jį dar nepavyko rasti).

1910 m. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje darbavosi lietuvis klebonas Ambraziejus Pactukas, žinoma, kad tuo metu jis dar dėstė tikybą mergaičių gimnazijoje.

Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios uždarymas <text>Sovietmečiu kurį laiką Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia buvo laikoma miesto revoliucijos istorijos paminklu. Mat 1905–1907 m. Vladimiro garnizono kareiviai, apsimesdami tikinčiaisiais, rinkdavosi nelegaliems sambūriams.

Tačiau griežta ideologija ir žiaurus teroras darė savo. 1926 m. užregistruota tik 500 parapijiečių. Tais metais klebonu dirbo kun. Antanas Dzemiškevičius (Anton Dzemiškevič), kuris tuo pačiu metu aptarnavo ir Nižnyj Niovgorodą (apie 1200 parapijiečių).

Tarybinės rajoninės valdybos 1930 m. gruodžio 25 d. posėdyje priimtas nutarimas likviduoti Romos katalikų bažnyčią Vladimire. 36 metus veikusi katalikų bažnyčia buvo uždaryta, o jos klebonas A.Dzemiškevičius (1891 06 28-1937 11 03) suimtas ir išsiųstas į Salovkus. Jis buvo ketvirtas Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios kunigas.

Katalikų bažnyčios Vladimire išniekinimo laikmetis – M. Reinio kelias į Vladimirą

1930 m. pasaulietinei valdžiai uždarius Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčią, galvota ją panaudoti miesto bibliotekos patalpoms. Galima teigti, nespėta. Miesto taryba 1934 m. bažnyčią panaudojo radijo – retransliacijos darbams (tam buvo labai palanki aukšta varpinė). Klebono namas panaudotas gyvenamoms patalpoms: ilgus metus čia gyveno nuo 8 iki 12 šeimų.

Bažnyčios varžymo ir uždarymo laikmečiu M. Reinys dirbo Kaune (1922–1926), Vilkaviškyje ir vėl Kaune (1926–1940), plačiai išplėtęs visuomeninį darbą, užimdamas įvairias pareigas: profesorius Vytauto Didžiojo universitete, daugiau pusmetį (1925–1926) Užsienio reikalų ministras, nuo 1926 m. vyskupas, Vilkaviškio vyskupo Antano Karoso padėjėjas – koadjutorius. 1940 m. pakeltas arkivyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio padėjėju, arkivyskupas M. Reinys dirbo iki 1947 m. birželio 12 d. Tą dieną KGB organų jis buvo suimtas, tardytas ir nuteistas 8 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant Vladimiro kalėjime, kuriame 1953 m. lapkričio 8 d. jis ir mirė. Palaidojimo vieta Vladimiro miesto senose kapinėse, esančiose prie kalėjimo sienos, nežinoma.

Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčią, paverstą radijo retransliacijos miesto centru, vėliau nutarė pritaikyti parodų salei. 1978 m. vasaryje inžinierius I. Arzamascevas sudarė „techninį pasą“ bažnyčios ir klebono namo pastatams (jie įvardinti unikaliu ansambliu), jų įtraukimui į TSRS Kultūros ministerijos saugomų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą.

 

 

 

 

 

 

Atgal