VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Sportas

08.28. Romualdo Jansono taurės dvidešimtmetis

Julius Norkevičius

Tadas ir Valdas Jansonai, pasiūlę Lietuvos vaikų rankinio čempionate trylikamečiams kovoti dėl jų tėvelio vardinės „Romualdo Jansono taurės“, ko gero, nesitikėjo šių varžybų ilgaamžiškumo. Bet jos tapo populiarios, patrauklios. Šitam didelės įtakos darė Tado bičiulis Dainius Purvys, kuris nuo pat turnyro pradžios nuoširdžiai talkino organizatoriams, padeda kasmet Tadui organizuoti šį turnyrą. Sako, kad jam tapti pagalbininku nebuvo sunku, nes pati turnyro idėja labai artima jo įsitikinimams. Taip pat be išlygų tiki turnyro tikslais ir rezultatais. Dainius Purlys sako, kad turėjo įtakos ir tai, kad Tadas – jo geras bičiulis, kažkada buvęs kolega. Pagalbininkas, matydamas bičiulio pastangas, atsidavimą bei ištikimybę, ką daro du dešimtmečius, negalėjo likti abejingu.

Kodėl rankinis o ne kita sporto šaka? – klausia turnyro talkininkas ir sako, kad rankinis ir, ko gero, tik rankinis. Žaidė pats, vėliau kurį laiką jis teisėjavo. Be to, tėtis kažkada treniravo rankinį. Atsidavimo priežastis, jo nuomone, gali suprasti tik tas, kuris taip pat aistringai myli šią sporto šaką, kurią mylėti tikrai yra už ką. Todėl ir toliau jis žada pagal galimybes padėti Tadui organizuoti šį turnyrą, nes vertybės, tikslai bei siekiai ir tai, ką daro sūnus savo Tėvui atminti – jam labai artimos. Bičiulio pastabos gerbtinos ir vertos didžiulės pagarbos.

Tituluotas rankininkas, vėliau nuoširdus, kvalifikuotas treneris Romualdas Jansonas vertas tokio pagerbimo. Jį geru žodžiu prisimena komandos draugai, bendradarbiai ir tie, kuriuos mokė šio sporto šakos abėcėlės bei subtilybių. Kalbintieji labiausiai vertina Romualdo Jansono kilniaširdiškumą, tarpusavio supratimą, pagarbą dideliam ir mažam ir nepaprastą meilę rankiniui.

Romualdas Jansonas gimė Šiaulių rajono Kuršėnų mieste. Čia neapleidęs pirmūno gretų baigė vidurinę, mokydamasis buvo aktyvus, visapusiškas sportininkas. Gavęs brandos atestatą, įstojo į Kauno kultūros institutą (dabar universitetas). Studijuodamas lankė žinomo rankinio specialisto Valerijaus Grešnovo treniruotės, iš prityrusio trenerio perėmė šio judraus, patrauklaus sportinio žaidimo gudrybės. Studijų metais visam gyvenimui įdiegė meilę rankiniui.

Diplomuotas jaunas specialistas pagal paskyrimą atvyko dirbti į Vilniaus rankinio sporto mokyklą. Vėliau – Respublikinio moksleivių kūno kultūros centro rankinio vyr. treneris. Nuoširdžiu kasdienos darbu išugdė daug gabių rankininkų. Jo vadovaujamos komandos Respublikos čempionatuose, įvairiuose turnyruose iškovodavo tik prizines  vietas.

Trylikamečiai rankininkai kovas dėl Romualdo Jansono taurės pradėjo 2000 m. Tada šį  garbingą apdovanojimą į viršų kėlė panevėžiečiai – ir mergaitės, ir berniukai. Miesto prie Nevėžio jaunosios rankininkės dar tris kartus saugojo taurę, o berniukai net ketverius metus. Mergaitės labiau saugojo taurę. Keturis kartus šiuo apdovanojimu džiaugėsi Kauno rajono, tris metus Šiaulių rankininkės. Po du kartus ji keliavo į Uteną, Kauną, Klaipėdą. Ir tik po kartą taure džiaugėsi Alytaus ir Pasvalio trylikametės sportininkės.

Berniukų Romualdo Jansono taurės kelionės biografija platesnė: niekur ilgiau kaip dviem metams neužsibuvo. Po du kartus šį apdovanojimą saugojo Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Pasvalio trylikamečiai. Tik vienerius metus taure džiaugėsi Varėnos, Molėtų, Druskininkų, Utenos, Elektrėnų, Zarasų berniukai.

Šiemet beveik šimtas trisdešimt jaunųjų rankininkų susirinko į Varėną išsiaiškinti, kam atiteks garbingas apdovanojimas. Atsakymą pasiūlė 2018/2019 m. Lietuvos vaikų U–13 rankinio čempionato Romualdo Jansono taurei laimėti finalinės varžybos. Kur garbingas apdovanojimas keliaus šiemet? Jose varžėsi Kauno rajono sporto mokyklos, Klaipėdos „Viesulo“, Tauragės, Zarasų sporto centro mergaičių ir Varėnos, Zarasų sporto centro ir Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“, Kauno rajono sporto mokyklos berniukai.

Finalinės varžybos Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos aporto salėje vyko dvi dienas. Visos komandos tarpusavyje sužaidė po kartą.

Romualdo Jansono taures iškovojo Kauno rajono sporto mokyklos mergaitės (trenerė Ernesta Žilienė) ir Varėnos sporto centro berniukai (treneris Irmantas Markiavičius). Antroji prizinė vieta atiteko Jolantos Mižutienės treniruojamoms Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro jaunosioms rankininkėms ir Gintaro Paškevičiaus, Taisos Grišinos, Klaido Janeikos Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ auklėtiniams. Trečios liko Tauragės sporto centro Irenos Laugalienės auklėtinės. Jelenos Parfionovos auklėtinės, neiškovojusios nė vienos pergalės liko ketvirtos. Berniukų grupėje atkakli kova vyko dėl turnyro bronzos tarp Kauno rajono sporto mokyklos trenerės Laimos Bernatavičiūtės ir Zarasų sporto centro trenerės Jelenos Parfionovos jaunųjų rankininkų. Šių komandų sportinį ginčą turėjo išspręsti paskutinis susitikimas. Kovingos, azarto kupinos rungtynės baigėsi taikiai. Bronzos laimėtojams nustatyti teko skaičiuoti įvarčių santykį. Jis palankesnis (skirtumas) trečiosios vietos laimėtojams Kauno rajono sporto mokyklos jauniesiems rankininkams. Nors zarasiškiai berniukai per ankstesnius susitikimus sėkmingiau mėtę į vartus, liko paskutiniai – ketvirtieji – turnyre.

Išrinkti geriausi atskirų pozicijų rankininkai. Šitaip tituluoti žaidėjai paskatinti piniginiais prizais.

Žaidėjai, komandos apdovanotos pirmo–trečio laipsnio medaliais, diplomais ir pinigine premija. Kiekvienas dalyvis gavo bliuzoną papuoštą varžybų emblema.

 

Atgal