Sportas
08.26. Morkaus regatai dešimtmetis
Ryto draugijos prezidentas Algimantas Bruzgys
Šiais metais rugpjūčio 15-16 dienomis įvyko dešimtoji Morkaus Regata, kurioje dalyvavo 40 žmonių iš kurių 34 plaukė baidarėmis Ūlos upe. Atgavus senelių žemes pasitariau su savo draugais disidentais mon. K.Vasiliausku, V.Petkumi, J.Bieliauskine, mon. A.Svarinsku ir kitais nusprendžiau atgaivinti kilniųjų dzūkų (lietuvininkų) tradicijas. Atkūriau Ryto draugiją, pastačiau Morkaus muziejų, surengiau Dubičiuose, Rudnioje, Pauosupėje ir Valkininkuose Morkaus festivalius ir pradėjau minėti per Morkaus regatas istorines datas lenkmetyje. Šias metais paminėjome liūdną datą, nes prieš 100 metų buvo okupuota Vidurio Lietuva (Vilniaus kraštas). Nors laikai keičiasi ir Lenkija pradėjo minėti sąlyčio datas, bet represinių datų iki šiol nemini. Su choru “Aidu” koncertuodami Lenkijoje iš vieno lenkų ansamblio išgirdau, kad 1920 m. Lenkija pripažino Lietuvos respubliką su Vilniaus kraštu. Nagrinėdamas Vilniaus istoriniuose archyvuose tokios datos nesuradau, bet nuvažiavęs į Kauną aptikau, kad per karą Lietuvos ir Lenkijos santykiai su kaimynais lyg ir pagerėjo. Tarptautinėje konferencijoje Spa mieste (Belgija) Anglijos ir Prancūzijos delegacijų vadovai vertė Lenkiją Vilnių atiduoti Lietuvai.1920 m. liepos 10 d. buvo priimtas kompromisinis sprendimas, kuriame nurodyta, kad Lenkija perduoda Vilnių Lietuvai. J. Pilsuckis davė komandą lenkų kariuomenei pasitraukti iš Vilniaus. Tad Lietuvos kariuomenė liepos 15 d. įžengė į Vilnių. Diktatoriaus J.Pilsuckio lenkų kariuomenė nepaklausė, tad lietuviai patyrė didelį pasipriešinimą, bet sumušė lenkus. Besitraukdami lenkai plėšikavo. 1920 m. 21d. 29-ame posėdyje žydų frakcija perskaitė pranešimą apie besitraukiančios Lenkijos kariuomenės plėšikavimą ir žydų, lietuvių bei gudų žudymą. Vilnių valdant Lietuvai, vietiniai gyventojai liko patenkinti. Vydamas iš Lenkijos rusus J.Pilsuckis sulaužė sutartį su Lietuva ir okupavo Vidurio Lietuvą (Vilniaus kraštas). Prasidėjo lietuvių ir gudų priespauda, represijos, kurios tęsėsi iki 1939 m. Šiais metais Lenkijos iniciatyva Lietuva ir Ukraina minėjo Liublino uniją, kaip sąjunga prieš maskolius. Deja nepaminėjo, kad 1569-07-01 LDK ir Lenkija susijungė į federacinę respubliką. Iš Lietuvos lenkų šlėktos išreikalavo LDK ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto atiduoti Lenkijai Ukrainą, Palenkę ir Livoniją. Labai skaudu buvo, kad buvo atiduotos etninės Lietuvių žemės: Augustavas, Balstogė, Seimai, Punskas ir kt. Dabartinė Lenkija mini, kad Lietuvos suverenitetas nebuvo apribotas, Lietuva turėjo savo pinigus, kariuomenę, savo valdžią. Bet nepaminėjo, kad buvo likviduotas Lietuvos seimas, kuris vykdavo Gardine. Seimas buvo perkeltas į Krokuvą, lietuviams buvo skirta tik1/3 vietų. Lietuva neteko teisės rinkti Vilniuje valdovų rūmuose savo vadovo, jis buvo renkamas Krokuvoje. Prasidėjo Lietuvos lenkinimui, šlėktizmas. LDK bajorams, kurie buvo lojalūs Lenkijai buvo suteiktos privilegijos, sulenkinamos pavardės. Todėl Lietuvos bajorai Krokuvoje turėjo kalbėti lenkiškai. Lietuvybe laikantis save Gardinas buvo nustumtas į užmarštį. Manau Lietuvos valstybė neturėtų užmiršti skaudulius ir nors esame Europos sąjungoje turime reikalauti iš Lenkijos valstybės atsiprašymo.
Kitais metais “Ryto” draugija, manau kartu su Varėnos savivaldybe, minės Kriokšlio „Ryto“ dr. skyriaus 100-metį o taip pat ir Morkaus festivalio 100-metį Karaviškėse. Mes kartu su Algiu Kašėta buvome Liberalų sąjūdžio steigėjai, tad tikiuosi jo valdoma savivaldybė perims estafetę ir organizuos dzūkų, Morkaus festivalius (dainų šventes) periodiškai.
Atgal
.jpg)
