Sportas
12 13. Lietuvos vandensvydžiui – 80 metų
Vytautas Žeimantas
Šiemet sukanka 80 metų, kai Lietuvoje kultivuojamas vandensvydis. Iš pradžių Lietuvoje šis žaidimas buvo vadinamas vandeniniu, vėliau – vandensvydžiu. Pirmieji vandensvydį pradėjo žaisti Klaipėdos „Poseidono“ klubo sportininkai. Pirmosios oficialios varžybos įvyko Klaipėdoje 1931 m., kai „Poseidono“ klubas priiminėjo dvi komandas iš Vokietijos: Tilžės „SK1910“ ir Įsruties „SVO“. Klaipėdiečiai tilžiečius nugalėjo 3:2, įsrutiečius 4:1. Tais pačiais metais Rygoje įvyko stambus tarptautinis turnyras, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos „Poseidonas“, kuris, finale 4:2 įveikęs Rygos „Baltiją“, tapo turnyro nugalėtoju.
Kaune vandensvydis pradėtas kultivuoti 1935 m., įrengus Nemune, Karmelitų saloje esančiame jachtklube atvyrą 50 m ilgio baseiną. 1937 m. Kaune įvykęs pirmasis Kauno ir Rygos komandų susitikimas baigėsi rygiečių pergale 7:2. 1938 m. vandensvydis buvo įtrauktas į Lietuvos tautinės olimpiados varžybų programą. Varžybos vyko Kaune, dalyvavo šešios komandos. Pirmąją vietą užėmė Amerikos lietuvių komanda, finale 4:2 įveikusi Kauno šaulių jachtklubą. Trečiąją vietą užėmė Kauno „Kipras“, įveikęs Latvijos „Laisvę“. 1940 m. Kaune įvyko pirmieji tarpvalstybiniai susitikimai: Lietuva - Estija - 0:4, Lietuva - Latvija - 0:7.
Šis žaidimas atsirado Didžiojoje Britanijoje XIX a. antroje pusėje. Iš pradžių žaidėjai plaukdavo sėdėdami ant žirgus imituojančių statinių, papuoštų žirgo galvomis ir uodegomis, kamuolį smūgiuodavo su irklais arba kartimis. Tikslas – įmesti kamuolį į valtį ar plaustą, vėliau – į vartus. 1876 m. škotas Viljamas Vilsonas sukūrė pirmas vandensvydžio taisykles. Žaidimas greitai plito JAV, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, kitur. Vandensvydis tapo pirmas komandinis žaidimas, įtrauktas į Olimpinių žaidinių programą. Tai įvyko 1900 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Net 9 kartus vandensvydžio olimpine čempione tapo Vengrija, 4 kartus – Dž. Britanija, po 3 kartus – Italija ir Jugoslavija. 2000 m į olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktas ir moterų vandensvydis.
Po karo Lietuvoje vandensvydžiu rūpinosi Lietuvos plaukimo federacija, 1953 m. buvo įkurta atskira Lietuvos vandensvydžio federacija. Pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas įvyko Zarasų ežeruose 1949 m. Nugalėjo Kauno „Žalgiris“. Čempionatai vyko kasmet. Iš pradžių Zarasų, Lampėdžių, Kaišiadorių ežeruose. Nuo 1954 m. vandensvydžio čempionatai vykdavo jau baseinuose. Pirmasis Lietuvoje atviras baseinas buvo įrengtas Kaune 1935 m. 1967 m. Lietuvoje jau veikė 36 atviri plaukimo baseinai.
Pirmasis uždaras baseinas Lietuvoje pradėjo veikti Kaune, prie Kūno kultūros instituto. 1949 m.. Kaune buvo įrengti dar trys uždari baseinai 1959, 1972 ir 1989 m., Vilniuje -1957 ir 1980 m., Marijampolėje - 1957 m., Kaišiadoryse – 1963 m., Panevėžyje -1965 m., Šiauliuose – 1967 m., Alytuje ir Elektrėnuose – 1975 m.. 1980 m. Lietuvoje buvo 17 uždarų plaukimo baseinų.
Iš pradžių čempionatuose dalyvavo tik Vilniaus ir Kauno komandos. Kol dar buvo rungtyniaujama ežeruose, komandas turėjo Zarasai, Kaišiadorys, Vilkija. Atsiradus baseinams, komandos susikūrė Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Elektrėnuose.
Ilgą laiką stipriausi vandensvydininkai buvo Kaune, kurio rinktinėje ilgus metus žaidė V.Vaškelis, J.Astrauskas, R.Bagdonavičius, K.Šmitas, V.Kupstys, A.Babavičius, N.Rilys, S.Krasauskas, J.Čirūnas, K.Paulauskas, A.Šimanskas, Š.Jakševičius, E.Orlovas, V.Alekperlis, kiti.
Tik 1959 m. pirmą kartą vilniečiams pavyko tapti Lietuvos čempionais. Vilniaus rinktinės sudėtyje žaidė R.Batūra, L.Klimavičius, B.Putrimas, E.Sprindys, J.Sukackas, A.Šimonėlis, R.Tonkūnas, V.Urbutis, V.Vaitkus. Be to, Vilniuje žaidė ilgamečiai Lietuvos rinktinės nariai D.Šulcas, A.Plioplys, A.Kaltanas, J.Paleckis, A.Žvėrinas, K.Gaška, L.Putrimas, A.Mudėnas, J.Liubertas, A.Asajavičius, kiti.
Klaipėdoje vandensvydį aktyviai populiarino V.Vičiulis ir A.Radzevičius, Alytuje – A.Vainikonis, Kaišiadoryse – A.Janušauskas ir broliai Leonavičiai, Zarasuose – H.Reingardas ir B.Putrimas, Vilkijoje – H.Valiukas, Elektrėnuose - L.Putrimas.
Vilnietis Anatolijus Asajavičius buvo kviečiamas į SSRS ir SSRS profsąjungų rinktines.
Respublikos čempionais tapo Kauno „Raudonasis spalis“ – 14 kartų, Kauno rinktinė - 11, Kauno „Banga“ ir „Lituanica-Gaja“ - po 8, Vilniaus „Baltic Amadeus“ - 7 kartus.
Daugiausiai respublikos čempionatų laimėjusiais komandas treniravo Kęstutis Šmitas -13, Jonas Čirūnas – 34, Nerijus Papaurėlis – 7 kartus.
2011 metų Lietuvos čempionai – Vilniaus „VSM - Baltic Amadeus“ komanda
Kauno „Žalgiris“, Kauno KPI, kitos Lietuvos komandos dalyvavo ir įvairiuose SSRS čempionatuose, visose Tautų spartakiadose ir Pabaltijo spartakiadose. Vilnietis Anatolijus Asajavičius buvo kviečiamas į SSRS ir SSRS profsąjungų rinktines.
Buvo ruošiami ir vandensvydžio teisėjai. Tarp jų daugiausia pasiekė kaunietis Jonas Čirūnas. 1980 m. jis tapo Tarptautinės FINA A kategorijos teisėju. Jis teisėjavo Maskvos (1980) ir Seulo (1988) olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose Ekvadore (1982), Italijoje (1983), Ispanijoje (1986), Europos čempionatuose Italijoje (1963), Bulgarijoje (1985), Vokietijoje (1989).
1987 m. Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas buvo suteiktas Lietuvos vandensvydžio federacijos generaliniam sekretoriui Rolandui Vizgirdai.
Atgavus nepriklausomybę Lietuvos nacionalinė rinktinė pirmą kartą (1993) dalyvavo Europos mažųjų šalių čempionate, vykusiame Belgijoje.
1998 m. tarptautinės FINA A kategorijos teisėju tapo vilnietis Nerijus Papaurėlis. Jis teisėjavo Europos jaunių ir jaunimo čempionatuose.
Šiaurės Europos šalių čempionate lietuviai sėkmingai žaidė 1999 m. ir 2001 m., užimdami aukštą 4 vietą, Pirmą kartą - triuškinančiais rezultatais įveikę Estiją (13:0 ) ir Norvegiją (17:0). Pirmą kartą Europos čempionų taurės varžybose Lietuvos čempionai Kauno „Lituanica-Gaja“ pasirodė 1999 m.
Stambiausios tarptautinės vandensvydžio varžybos Lietuvoje - Šiaurės Europos šalių čempionatas - įvyko 2000 m. Vilniuje. Jame rungtyniavo šio regiono šalių nacionalinių čempionatų nugalėtojai ir antrųjų vietų laimėtojai. Nugalėjo Stokholmo „SKK“. 3 ir 4 vietas užėmė Lietuvos komandos - Kauno „Lituanica-Gaja“ ir Vilniaus „Baltic-Amadeus“.
2007 m. Kauno, Alytaus ir Klaipėdos vandensvydžio klubai įsteigė Nacionalinę vandensvydžio lygą.
2010 m. Alytaus „Dzūkijos vandenis“ Švedijoje vykusio pasaulio vandens sporto šakų veteranų čempionato amžiaus grupėje per 35 metų pirmą kartą Lietuvos vandensvydžio istorijoje iškovojo sidabro medalius.
Ypač sėkmingai jaunieji Lietuvos vandensvydininkas pasirodė Šiaurės Europos šalių ir Baltijos šalių čempionate, vykusiame 2010 m. Jame Lietuvos jaunimas iškovojo aukso medalius, o jaunimas – sidabro medalius.
Vandensvydį žaidė ir žaidžia daug Lietuvą garsinančių žmonių. Tarp jų žinomas istorikas Romas Batūra, garsus dailininkas Stasys Krasauskas, kompozitorius Juozas Širvinskas, žinomas chirurgas Algimantas Mudėnas, Lietuvos ambasadorius Latvijoje Algirdas Žvirėnas, Lietuvos ambasadorius Estijoje Rimantas Tonkūnas, Kovo 11-osios akto signataras Justas Vincas Paleckis, žinomas verslininkas Jonas Liubertas ir kiti.
Lietuva išugdė daug vandesvydininkų, kurie sėkmingai žaidė ir žaidžia užsienyje. Suomijoje, Helsinkio Kuhat komandoje 1990-1995 m. žaidė vilnietis Anatolijus Asajavičius, ir tapo Suomijos čempionu. Vilnietis Edgaras Asajavičius žaidė Baltarusijoje (2005), Vokietijoje Hanoverio „Hindelsheim“ komandoje (2006-2007), nuo 2008 iki šiol – JAV, Los Andželo „LMU LIONS“ komandoje. 2009 m. jis pateko į Amerikos NCCA geriausių jaunimo žaidėjų dešimtuką.
Los Andželo „LMU LIONS“ komandoje nuo 2008 m. iki šiol žaidžia vilnietis Michailas Lapida. Nuo 2010 m. vilnietis Algirdas Skukauskas žaidžia Niujorko „Queens college Knights“ komandoje. Vengrijoje, Budapešto „Spartak“ komandoje yra žaidę vilnietis Anatolijus Asajavičius, kauniečiai Saulius Sabaliauskas, Egidijus Sutkus ir Anvaras Fachurdinovas. Anglijoje, Londono komandose yra žaidę kauniečiai Egonas Jakimavičius, Andrius Jankūnas (nuo 2003), Žydrūnas Iljuškaitis, Linas Liūdžius ir Artūras Ivaškevičius. Danijoje, Aarhuso ASS komandoje iki šiol žaidžia vilniečiai Eimantas Stražnickas (nuo 2008) ir Justinas Šerkšnas (nuo 2009). Vilnietis Jegoras Prudnikovas žaidžia Airijoje, Dublino „Half moon“ komandoje. 2009 m. jis tapo Airijos čempionu. Kauniečiai Darius Vaivada ir Sergejus Konovalovas žaidė Slovakijoje, Gintaras Miliukas ir Ramūnas Bieliauskas – Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Nežiūrint į tai, kad Lietuvoje vis dar trūksta baseinų ir ši sporto šaka nėra tokia populiari kaip kitose šalyse, apie Lietuvą jau žino visa Europos vandensvydininkų šeima, nes Lietuvai jau pernai buvo patikėta surengti Europos Šiaurės ir Baltijos jūros šalių jaunimo ir jaunių pirmenybes, o šiemet - ir Europos vandensvydžio jaunimo atrankos varžybas. Jos praėjo aukštame lygyje, visos svečių komandos buvo patenkintos, o Tarptautinė vandensvydžio federacijos vadovai jas įvertino kaip puikias. Tai buvo mano gyvenimo tikslo dalis, kurią manau sėkmingai pavyko įgyvendinti, - sako Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius Rolandas Vizgirda. - Tikiuosi, kad treneriai ir jų auklėtiniai nenuleis rankų ir toliau sėkmingai darbuosis Lietuvos vandensvydžio sporto labui. Norisi tikėtis, kad ir baseinų ateityje bus daugiau, tada ir vandensvydininkų šeima bus gausesnė ir rezultatai geresni.“
Tikėkimės, kad Lietuvos vandensvydis, įžengęs į devintąjį dešimtmetį, įgaus naują pagreitį, ir mus džiugins gražiomis pergalėmis.
Atgal
.jpg)
(1).png)
