VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Sveikata

11 18. Ebolos virusas. Kas tai?

Ramūnas Alaunis

Kas iš tikrųjų yra Ebola virusas? Šiame straipsnyje pateikta informacija turėtų padėti suprasti dabartinį Ebolos viruso protrūkį: ar Ebola yra natūralus organinis fenomenas ar genetiškai modifikuotas organizmas? Ar Ebolos virusas atsitiktinai ištrūko ir biologinių ginklų laboratorijų, ar jis buvo tyčia paskleistas? Ar Lietuvai gresia Ebolos viruso protrūkiai?

Ebolos Viruso Susirgimas EVS (ang. Ebola Virus Disease) dar yra žinomas kaip hemoraginė (kraujuojanti) karštinė yra sunki ir dažna mirtina žmonių liga. Ebolos virusas paplito Afrikoje ir kelia grėsmę Amerikai ir Europai. Taigi, pažvelkime į ebolos virusą iš arčiau.

Viruso anatomija

Ebolos virusą sudaro ribonukleinė rūgštis ir nukleokapsido (NP) baltymas, bei virusinis baltymo apvalkalas. Virusas turi L- baltymą ir DNR polimerazę (DNR sintezėje dalyvaujantį fermentą)

Ebolos viruso ženklai ir simptomai

Remiantis Pasauline Sveikatos Organizacija (PSO) pirmieji viruso simptomai - staigus karščiavimo antplūdis, galvos skausmas, gerklės perštėjimas, kuriuos lydi intensyvus silpnumas, raumenų skausmas, sutrikusi inkstų ar kepenų veikla, vėmimas, viduriavimas, odos išbėrimai, kai kuriais atvejais išorinis ir vidinis kraujavimas, žemas trombocitų kiekis kraujyje,sumažėjęs tam tikrųbaltųjų kraujokūnelių – neutrofilų – sumažėjimas (dėl kurio mažėja organizmo atsparumas infekcijoms) ir padidėję kepenų fermentai. Žmogus nelaikomas užkrėstu Ebolos virusu, kol nepasirodo simptomai. Inkubacinis ligos periodas - nuo infekcijos patekimo iki simptomų pradžios nuo 2 iki 21 d.

Patvirtinimas, kad simptomai yra sukelti Ebolos viruso infekcijos yra daromas atliekant kraujo tyrimus. Ženevoje įsikūrusi PSO ir JAV vyriausybės Ligų ir Prevencijos Kontrolės Centras (LPKC) teigia, kad kraujo tyrimai yra tikslūs.

Pagrindiniai faktai

Ebolos viruso susirgimo atveju mirtingumas siekia iki 90 proc. Remiantis PSO pateikta informacija „pirmieji Ebolos viruso protrūkiai įvyko atokiuose Centrinės Afrikos kaimuose, drėgnuose atogrąžų miškuose. Tačiau dabartinis Ebolos viruso protrūkis vakarų Afrikoje apėmė dideles gyvenamąsias ir miesto teritorijas. Manoma, kad Pteropodidae šeimos vaisėdžiai šikšnosparniai yra natūralūs viruso platintojai. Ebolos virusas plinta per laukinius gyvūnus ir pasiekia žmones. Virusas perduodamas žmonių vienas per kitą.

Ebolos virusu žmonės apsikrečia per infekuotų ar mirusių gyvūnų kraują, prakaitą ar kūno skysčius infekuotų gyvūnų, tokių kaip šimpanzės, gorilos, vaisėdžiai šikšnosparniai, beždžionės, laukinės antilopės. Sunkiai sergantys pacientai reikalauja intensyvios priežiūros. Specifinio gydymo ar vakcinos nuo Ebolos viruso žmonėms ir gyvūnams dar nėra."

Filovirusų (lot. Filoviridae) šeima apima 3 virusų rūšis: Cuevavirus, Marburgvirusir Ebolavirus. Yra nustatytos penkios Ebolos virusų rūšys: Zairo, Bundibugyo, Sudano, Restono ir Taï Forest. Pirmos trys - Bundibugyo, Zairo ir Sudano Ebolos virusų rūšys susijusios su dideliu protrūkiu Afrikoje. Virusas 2014 metais Afrikoje sukėlęs protrūkį priskiriamas Zairo viruso rūšiai.

Ebolos viruso proveržio istorija

1976 metais Ebolos virusas vienu ir tuo pačiu metu pratrūko dviejuose Afrikos vietovėse. Pirmuoju atveju Ebolos virusas pratrūko Afrikoje Zaire, (dabartinė Kongo Demokratinė Respublika) Yambuku vietovėje 60 km nuo Ebolos upės, nuo kurios ir kilo viruso pavadinimas. Jo metu buvo užfiksuoti 318 Ebolos viruso susirgimo atvejai, iš kurių 280 baigėsi mirtimi. Pirmasis Ebolos susirgimo atvejis buvo pripažintas po to, kai virusas buvo išplatintas per artimą asmeninį kontaktą ir per užkrėstą švirkštą klinikoje.

Antruoju atveju Ebolos virusas tais pačiais 1976 metais pratrūko Sudane, Nzara vietovėje, todėl dar yra vadinamas Sudano virusu.Jo metu buvo užfiksuoti 284 Ebolos viruso susirgimo atvejai iš kurių 151 baigėsi mirtimi. Daugelis medicinos slaugytojų buvo užkrėsti šiuo virusu per artimą asmeninį kontaktą ligoninėse.

Dabartiniai Ebolos viruso protrūkiai įvyko 2014 kovo mėnesį vakarų Afrikoje – Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje. Šiose šalyse labai silpna sveikatos sistema, trūksta žmogiškųjų ir infrastruktūros išteklių, taip teigia Pasaulinė Sveikato Organizacija. JAV Ligų Kontrolės ir Prevencijos Centro (LKPC) 2014 lapkričio 7 d. duomenimis Ebolos virusu užsikrėtė 13,241 žmogus. Iš jų 4,950 žmogus mirė nuo viruso. (JAV LKPC statistika yra atnaujinama kiekvieną dieną, todėl yra operatyvesnė, nei Pasaulio Sveikatos Oorganizacijos). Taigi, vien per 2014 metus nuo EVS mirė daugiau žmonių, nei per visą Ebolos viruso istoriją.

2014 rugpjūčio mėnesį du Amerikos misionieriai Nancy Writebol ir dr. Kent Brantly, kurie savanoriaudami Liberijoje kontaktavo su Ebolos viruso nešiotojais išmėgino eksperimentinius vaistus ZMapp ir pasveiko.

Tačiau, ką nutyli Pasaulinė Sveikatos Organizacija?

Ebolos virusas, tai genetiškai modifikuotas organizmas (GMO)

Pasaulinė Sveikatos Organizacija, kurią finansuoja JAV milijardierius George Sorosas ir farmacijos bendrovės nutyli, kad Ebolos virusas tikrai nėra Afrikos sveikatos apsaugos krizės rezultatas dėl medicininio personalo, įrangos ir vaistų trūkumo. Tai Vakarų žiniasklaidos skleidžiama propaganda. Ebolos virusas, kaip ir AIDS, tai genetiškai modifikuotas organizmas(GMO) išrastas JAV biologinio ginklo laboratorijose vakarų Afrikoje. Buvusi JAV kolonija Liberija, kaip ir Gvinėja, kuriose yra JAV bakteriologinio ginklo ofšorinės laboratorijos niekada nepasirašė bakteriologinio ginklo konvencijos. Šios bio-laboratorijos vakarų Afrikoje dirba įvairioms JAV vyriausybinėms agentūroms. Daugelį šių bio-laboratorijų įkūrė Jungtinių Valstijų plėtros agentūra (USAID), kuri iš esmės tėra CŽV priedanga. 1988 metų pradžioje JAV Ligų ir Prevencijos Kontrolės Centras (LPKC), kartu su JAV Tulanės universitetu vykdė biologinio ginklo tyrimus Siere Leonėje, kurioje dabar kaip tik ir siautėja Ebolos virusas.

JAV Nacionalinė Sveikatos Institutų tarnyba, JAV vyriausybė ir farmacijos kompanijos iki šiol atlieka Ebolos viruso testus ir eksperimentus su žmonėmis.

PSO pati pripažįsta, kad EVS labai sunku išskirti iš kitų infekcinių ligų, tokių kaip maliarija, vidurių šiltinė ar meningitas, kuriomis serga daugelis vakarų Afrikos žmonių. Priešingai, nei teigia farmacijos pramonės kontroliuojama Pasaulinė Sveikatos Organizacija ir JAV vyriausybės Ligų Kontrolės Centras Ebolos viruso kraujo tyrimai nėra tikslūsir neparodo Ebolos viruso koncentracijos kiekio kraujyje.

Kodėl Ebolos virusas taip staiga pratrūko?

Dabartinis EVS protrūkis vakarų Afrikoje yra sukeltas Zairo (dabartinio Kongo) Ebolos viruso. Tai vienas iš penkių pavojingiausias Ebolos viruso tipas. Zairo Ebolos virusas atsirado 3,500 km nuo vakarinio Afrikos kranto. Tad nėra jokio paaiškinimo, kaip virusas galėjo nukeliauti 3,500 km. iki vakarinių Afrikos pakrantės šalių. Ebolos virusas Zaire buvo atrastas 1976 ir PSO nurodymu buvo nugabentas į Britanijos Porton Down mokslo parką, kur buvo gaminami Britanijos biologiniai ginklai. Po to, Britanija virusą nusiuntė JAV Ligų ir Profilaktikos Kontrolės Centrui, kuris vykdė biologinio ginklo tyrimus. Po to JAV LPKC ir kelios kitos JAV karinės bio-laboratorijos persiuntė Zairo Ebolos virusą į vakarų Afriką į savo ofšorines laboratorijas, kurios su šiuo virusu vykdė biologinio ginklo tyrimus. Taigi, dabar vakarų Afrikoje kaip tik ir matome Zairo Ebolos kilmės viruso pandemiją.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) ir kelios kitos JT agentūros buvo įsiganiojusios atrenkant ir viliojant Afrikos šalis dalyvauti Ebolos viruso ir vakcinos tyrimuose.

Vakarų Afrikoje biologinio ginklo tyrimuosedalyvavo: JAV Karo Medicinos Infekcijos Ligų Tyrimų Institutas (USAMRIID), žinomas, kaip biologinio ginklo tyrimo centras Merilendo valstijoje; JAV Tulanės universitetas; JAV Ligų ir Profilaktikos Kontrolės Centras (US Center for Disease Control); nevyriausybinė organizacija „Medikai be sienų“; Kanados farmacijos kompanija “Tekmira”;Britanijos farmacijos kompanja “GlaxoSmithKline” (GSK); ir Siera Leonės Kenemos miesto vyriausybinė ligoninė.

JAV Gynybos departamentas finansavo Ebolos viruso bandymas su žmonėmis. Departamentas sudarė 140 mln. JAV dolerių kontraktą su Kanados farmacijos kompanija „Tekmira” vykdyti Ebolos viruso (TKM - Ebola) tyrimus. Šis darbo tyrimas apėmė mirtino Ebolos viruso įšvirkštimą sveikiems žmonėms.JAV Gynybos departamentas buvo įtrauktas kaip “bendradarbis” Ebolos klinikiniame tyrime “pirmajame su žmonėmis”. Klinikinio tyrimo, kuris prasidėjo 2014 sausio 9 d valstybinis identifikacijos numeris NCT02041715. Netrukus kovo mėnesį prasidėjo Ebolos epidemija vakarų AfrikojeGvinėjoje ir Siera Leonėje.

Beje, JAV vyriausybė turi virusinės karštligės bioterorizmo tyrimo laboratoriją Siera Leonės Kenemos mieste, kuris yra Ebolos viruso epicentre vakarų Afrikoje.

Harvardo ir Džeilio universiteto mokslininkai tuo metu įspėjo, kad Ebolos viruso bandymai su sveikais žmonėmis gali sukelti pasaulinę pandemiją.

Dar anksčiau 2010 metais JAV Ligų ir Profilaktikos Kontrolės Centras gavonet žmogaus Ebolos viruso žinomo, kaip EboBun(Ebola Bundibugyo virus)išradimo patentą Nr.CA2741523A1,kuris priklauso JAV vyriausybei.

8-ą dešimtmetį Pietų Afrikoje slaptasis projektas sukūrė Ebolą kaip ginklą

XX a. 8-to dešimtmečio pradžioje, apartheido eros laikotarpiu dirbdamas už Pietų Afrikos ribų kardiologas daktaras Wouteris Bassonas pravarde Daktaras Mirtis pradėjo slaptą biologinio ginklo projektą pavadinimu „Project Coast“. Šio projekto tikslas buvo sukurti biologines ir chemines medžiagas, kurios galėtų arba nužudyti arba sterilizuoti juodųjų populiaciją, bei nužudyti politinius priešininkus. Tarp šių ištobulintų virusų buvo Marburgo ir Ebolos virusai. Cheminiai ginklai buvo gaminami į pietus nuo Pretorijos esančioje Delta G Scientific laboratorijoje.

1999 spalio mėnesį Pretorijos Aukščiausiasis teismas Bassonui pateikė 67 kaltinimus tarp jų žmogžudyste, sukčiavimu ir narkotikų kontabanda dėl jo vykdytos slaptos cheminio ir biologinio ginklo kūrimo programos “Project Coast“. 2001 metais Pietų Afrikos Aukščiausiame teisme Bassonas pripažino, kad CŽV agentai Pretorijoje grasino nužudyti Bassona. Amerikos ambasada Pretorijoje privačiai patvirtino, kad JAV yra “labai susirūpinusi”, kad Bassonas gali atskleisti gilius ryšius tarp JAV ir “Project Coast“ programos. 2002 metais Bassonas buvo išteisintas ir Pietų Afrikos sveikatos tarybos Bassonas buvo pripažintas kaltu tik dėl “elgesio nesuderinamo su profesine etika”.

Bassono bio-ginklų programa oficialiai buvo baigta 1994-ais, tačiau nėra nepriklausomo patvirtinimo, kad sukurti patogenai (ligos sukėlėjai virusai, bakterijos) buvo sunaikinti. Įsakymas sunaikinti patogenus atėjo tiesiai iš dr. Bassono. Patogenų naikinimo procesas buvo grynai Bassono sąžinės reikalas. JAV ir Britanijos bio-ginklų ekspertai mano, kad apartheido metu sukurti patogenai galėjo būti pervežti iš Pietų Afrikos į kitas šalis, bet nesunaikinti.

1998 metais Zimbabvės (buvusios Rodesijos) Sveikatos apsaugos ministras dr. Timothy Stampsas įtarė, kad prieš jo šalį buvo panaudotos užsienio tarnybų bakteriologinio ginklo atakos pasinaudojus Pietų Afrikos respublika, kurio apartheido režimas kėlė grėsmę Zimbabvei. Stampsas įtarė dr. Bassona tuo metu dirbusi Pietų Afrikos slaptame biologinio ir cheminio ginklo projekte „Project Coast“, kadangi viruso infekuotos vietovės buvo greta Pietų Afrikos kontrolėje ir įtakoje esančių vietovių.

Stampsas tiksliai įvardino įtariamus Ebolos ir Marburgo virusus. Stampso manymu, jo šalyje buvo panaudotas Ebolos virusas, kaip bakteriologinio ginklo išbandymo regionas.

„Ebolos virusas buvo (paplitęs) išilgai Zambezi (upės) ir aš įtariu, kad tai galėjo būti eksperimentas norint pamatyti ar naujasis virusas galėtų būti naudojamas tiesiogiai infekuojant žmones”, sakė Stampsas. Tačiau, 2014 rugsėjo 2 d. Ganos dienraštis „The Ghanaian Times“ rašė, kad neseni Ebolos protrūkiai nieko neturi bendro tarp Bassono ir jo bio-ginklų tyrimų.

JAV Minesotos universiteto Infekcinių Susirgimų Tyrimų ir Politikos Centro vadovas ir nacionalinio bio-saugumo ekspertas Michaelis Osterholmas teigia, kad dabartinė Ebolos viruso atmaina yra pati pavojingiausia. Kanados sveikatos agentūros Specialių Patogenų virusologas Gary Kobingeris atrado, kad virusas gali plistiinfekuotiems ligoniams kosėjant ar čiaudint, t.y. gali pristi per aerozoliusankštoje sveikatos priežiūros aplinkoje, kurioje gali būti apkrėsti sveikatos priežiūros darbuotojai. Todėl PSOir JAV LPKCrekomenduoja sveikatos priežiūros darbuotojams prižiūrintiems Ebolos virusu infekuotus ligonius nešioti ne tik kaukes, bet ir respiratorius. Virusas randamas seilėse, maitinančių motinų piene ir infekuotų ligonių kraujyje. Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad niekas dar tiksliai nežino, kaip Ebolos virusu užsikrečia žmogus nuo žmogaus.

Kodėl Ebolos virusas nebuvo sustabdytas investicijomis į Afrikos sveikatos apsaugą?

Dėl prasto finansavimo vakarų Afrikos valstybėse kovojant su Ebolos virusu atsirado didelis medicininių pirštinių trūkumas, dėl kurio apsikrėtusios virusu Liberijoje rugpjūčio mėnesį mirė penkios slaugytojos. Daugelį slaugytojų buvo prašoma pakartotinai naudoti medicinines pirštines ar paprasčiausiai ištrinti savo rankas su chloru po pacientų konsultacijų. Gydytojai vietoj pirštinių naudodavo net parduotuvių maišelius. Ironiška, tačiau Liberijoje veikia didžiausia pasaulyje natūralios gumos gamintoja Firestone Natural Rubber Company. Nors Liberijoje gaminama guma pagrinde yra naudojama automobilių padangoms, kompanija sako kad ji taip pat tiekia gumą kompanijoms gaminančioms “svarbiausius medicininius komponentus” šiame regione.

Tačiau kodėl po dešimtmečių finansinių investicijų į sveikatos apsaugą Afrikoje sveikatos įstaigoms vis dar trūksta pagrindinių priemonių?

Pirštinių, asmeninių apsaugos priemonių ir patyrusio medicininio personalo trūkumas vakarų Afrikos sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose, tai ne tik tarpusavio karų ar silpnų valstybių rezultatas, bet tai dabartinės globalios sveikatos apsaugos politikos rezultatas.

Ar Lietuvai gresia Ebolos viruso protrūkis?

Norint suvokti grėsmę, reikia žinoti tikrąjį Ebolos viruso paplitimo mastą. Ebolos virusas yra paplitęs tik trijose vakarų Afrikos šalyse – Gvinėjoje, Siera Leonėje ir Liberijoje, tačiau ne visoje Afrikoje. Ebolos viruso pandemija yra perdėta. Tarptautinis Raudonasis Kryžius EVS sergančius ligonius pervežė į keturias skirtingas šalis ir tik tuos, kurie buvo Raudonojo kryžiaus infekuoti ir gydomi. Už Ebolos viruso paskleistos isterijos slypi JAV imperiniai interesai. Vakcina sukėlusi ligą vadinamą Ebola buvo paskleista vakarų Afrikoje tam, kad Nigerijoje, Liberijoje ir Siera Leonėje būtų dislokuotos JAV AFRICOM pajėgos kolonizuojant šias naftos ištekliais turtingas Afrikos šalis. Be to, Siera Leonė yra didžiausia pasaulio deimantų tiekėja. Vietoj medicininio personalo JAV į šias Afrikos šalis nusiuntė papildomai 4000 karių „kovai su Ebola“. Ebolos isterija susijusi su naujos vakcinos finansavimu ir priverstiniu naudojimu iš kurio didžiausią pelną turės farmacijos pramonė. Lietuvoje EVS pandemija negrės tol, kol Lietuvos neužkrės JAV bio-ginklo tyrėjai.

Pabaigai: jei nenorite susirgti EVS pirmiausiai nevartokite jokių Ebolos vakcinų! Ebolos virusas būtent pratrūko tada, kai 2014 vasario mėnesi buvusioje Prancūzijos kolonijoje Gvinėjoje PSO, JT agentūra UNICEF ir nevyriausybinė organizacija “Medikai be Sienų” (Medicins Sans Frontieres) vykdė nacionalinę vakcinos kampaniją.

Atgal