VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

11.07. Sezoninis peršalimas – kaip atsilaikyti ir kaip pasveikti?

Dėl orų temperatūros ir klimato sąlygų kaitos esame imlesni aplink mus cirkuliuojančioms virusinėms infekcijoms, plintančioms oro lašeliniu būdu. Jeigu suserga kolega ar šeimos narys, didelė tikimybė, kad užsikrėsime ir mes. Kaip apsaugoti save nuo susirgimo, o susirgus – greičiau pasveikti? Kodėl ne visuomet reikia skubėti gydytis antibiotikais ir kaip atgauti jėgas po ligos?

Virusiniai susirgimai

Virusinės infekcijos pasireiškia tokiais simptomais kaip karščiavimas, sloga, gerklės, galvos skausmas, kosulys. Radikalaus gydymo esant šiems susirgimas nėra – dažniausiai taikomas simptominis gydymas, rekomenduojamas poilsio režimas.

„Jeigu temperatūra nėra labai aukšta, sergantysis, pasitaręs su vaistininku, gali savarankiškai vartoti simptominius medikamentus, lengvinančius būklę. Svarbu gerti pakankamai skysčių ir, žinoma, ilsėtis, jeigu yra galimybė, kelias dienas pabūti ramiai namuose. Visgi, jei žmogus turi sisteminį susirgimą, pavyzdžiui, jam buvo atlikta transplantacija, toks pacientas yra imlesnis bet kokioms infekcijoms ir kreiptis į medikus reikėtų labai nedelsiant“, – komentuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė.

Gydytojos teigimu, du trečdaliai rudeninių susirgimų yra virusinės kilmės. Šie susirgimai nėra gydomi antibiotikais ir patiems jų savarankiškai vartoti nereikėtų. „Neracionalus antibiotikų vartojimas neduoda naudos bei ilgainiui skatina atsparumą jiems. Tik tuomet, kai infekcija pažeidžia kvėpavimo takus, užsitęsia karščiavimas, kraujo rezultatai rodo uždegiminius rodiklius, prasideda komplikacijos – bakterinė infekcija – yra skiriamas gydymas antibiotikais“, – aiškina vidaus ligų gydytoja.

Antibiotikų vartojimo taisyklės

Jeigu liga užsitęsia ir visgi tenka vartoti antibiotikus, svarbu žinoti kelias pagrindines taisykles, padedančias sveikti greičiau. 

„BENU vaistinės“ vaistininkės Ingos Norkienės teigimu, geriant antibiotikus būtina vartoti daug skysčių, skatinančių toksinų, organizme susidarančių infekcijos metu, valymąsi: „Patariama gerti paprastą, gėlą vandenį. Paros norma suaugusiam žmogui – aštuonios stiklinės. Taip pat tinka įvairūs šilti skysčiai – arbatos, sriubos, sultiniai ir t. t.“

Taip pat svarbu antibiotikus vartoti reguliariai, pagal paskirtą grafiką. „Reikia nepamiršti, kad para turi 24 valandas. Jeigu antibiotikus reikia gerti du kartus per parą, vadinasi, kas 12 valandų. Gali tekti keltis anksti ryte arba vėlai naktį – trumpo veikimo antibiotikai turi padengti visą parą. Jeigu kažkuris laikotarpis nepadengiamas, vystosi atsparūs bakterijų kamienai ir antibiotikų reikia vis daugiau“, – komentuoja vaistininkė.

Didžioji dalis antibiotikų vartojami po valgio praėjus 1–2 valandoms arba valgio metu. „Visgi yra antibiotikų grupės, kurias reikia griežtai gerti prieš valgį, nes maistas mažina jų veiksmingumą.  Dėl šios priežasties svarbu sekti gydytojo ir vaistininko nurodymus“, – pabrėžia I. Norkienė.  Pasireiškus virškinimo sutrikimams, tokiems kaip viduriavimas, pilvo pūtimas, rekomenduojama naudoti probiotikus (gerąsias žarnyno bakterijas), kurios padeda sumažinti vaistų sukeliamą pašalinį poveikį.

Pravartu žinoti ir tai, kad kai kurių kitų, reguliariai vartojamų vaistų poveikis, vartojant antibiotikus, gali būti silpnesnis, pavyzdžiui, kontraceptikų, antiepilepsinių vaistų. „Taip pat nesiūloma gerti kompleksinių multivitaminų preparatų. Visgi pavieniai elementai, tokie kaip vitaminas D ar vitaminas C tinkami vartoti imuninės sistemos gerinimui“, – teigia BENU vaistininkė.

Kaip „neatkristi“

Persirgus virusine ar bakterine infekcija, kurios gydymui skiriami antibiotikai, padidėja rizika „atkristi“. „Antibiotikai mūsų imuninę sistemą taip nuslopina, kad praėjus savaitei po ligos galime vėl susirgti virusine infekcija. Svarbu vengti užkrato šaltinių. Jeigu namuose yra sergantis šeimos narys, būtina dažnai plauti rankas, reguliariai vėdinti patalpas“, – atkreipia dėmesį I. Norkienė.

Vaistininkės teigimu, svarbus yra teisingas paties sergančiojo elgesys: „Mūsų žmonės neretai nemoka čiaudėti ir kosėti. Pati savo vaikus nuo mažens mokau, kad čiaudėti reikia į alkūnę, kuria neatidarinėjame durų, neimame daiktų.“

Siekiant profilaktiškai apsisaugoti nuo gripo susirgimų, rudenį patariama pasiskiepyti nuo gripo. Dirbant kolektyvuose, dieną praleidžiant kondicionuojamose patalpose, rizika susirgti gripu yra tikrai didelė. Net ir kaukė ar respiratorius 100 proc. neapsaugo nuo užsikrėtimo.

„Skiepytis ypač rekomenduojama žmonėms, kurių imunitetas yra silpnesnis, taip pat linkusiems sirgti kvėpavimo takų ligomis. Gripas kasmet pasireiškia skirtingomis formomis: turime ir komplikacijų, ir, deja, mirčių. Be to, susirgęs gripu žmogus „iškrenta“ iš savo gyvenimo ritmo, tad geriau apsidrausti ir pasiskiepyti“, – teigia L. Bukauskaitė.

Skubioji pagalba

Pasitaiko atvejų, kai ir paprastas peršalimas virsta sunkia liga, ypač, kai pakyla aukšta kūno temperatūra. Visgi, gydytojo steigimu, ypatingų sveikatos sutrikimų neturintiems suaugusiems žmonėms į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių kreiptis dažniausiai nėra būtinybės.

„Žmonės dažnai išsigąsta kiek aukštesnės temperatūros, nors tai nėra gyvybei pavojinga indikacija. Jeigu ūmi savijauta apima po darbo dienos, galbūt buvo išgertas nepakankamas kiekis skysčių ir jų reikėtų suvartoti daugiau. Ligoninėje pacientui yra duodami tie patys antipiretikai (vaistai nuo karščiavimo), ir jeigu žmogus patiria dehidrataciją, skiriama lašinė infuzija. Tai nėra stebuklas, žmogus dažniausiai namuose gali padėti sau pats“, – primena specialistė.

Esant aukštai temperatūrai, suaugusiam žmogui gydytoja rekomenduoja išgerti 500 mg paracetamolio, o jeigu temperatūra nekrenta – 1000 mg. „Svarbu neviršyti paros dozių, kurios yra aprašytos anotacijoje. Žinoma, jeigu žmogus pats sau padėti negali, susirgimas rimtas, atvykus į skubios pagalbos skyrių, jam bus suteikta pagalba“, – reziumuoja L. Bukauskaitė.

Žiemą grasina ne tik peršalimo ligos, bet ir žarnyno infekcijos

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad artėjant žiemai atkreiptume dėmesį ne tik į peršalimo ligas, bet ir žarnyno infekcijas. Dėl higienos įgūdžių stokos šie virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per užterštas rankas ir aplinkos paviršius. Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša namo, kur užsikrečia kiti šeimos nariai.

ULAC duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo užregistruoti beveik 8 tūkst. virusinių žarnyno infekcijų atvejų, iš kurių daugiau nei pusė – rotavirusinės ir noravirusinės kilmės. Itin padidėjo sergamumas norovirusine infekcija. Per devynis mėnesius užregistruotas 471 norovirusinės infekcijos atvejis (60,6 proc. daugiau), kai tuo tarpu 2016 m. per tą patį laikotarpį – 297 atvejai.

Norovirusinės infekcijos atvejų registruojama ištisus metus, tačiau jų padaugėjimas stebimas žiemos mėnesiais. Daugiausiai atvejų registruota sausio – kovo mėnesiais (288 atv).

Kasmet registruojama norovirusinės infekcijos protrūkių tiek šeimose, tiek kolektyvuose. Per devynis šių metų mėnesius registruoti penki šeiminiai ligos protrūkiai (12 atv., iš jų – 9 hospitalizuoti) ir 2 protrūkiai kolektyvuose (10 atv., iš jų – 8 hospitalizuoti).

Imlumas šiai infekcijai yra visuotinis, tačiau imlesni vaikai ir suaugę asmenys, turintys imuninės sistemos sutrikimų. Daugiausia atvejų (330 atv.) registruota 0-5 m. amžiaus grupėje, tai sudaro 70 proc. visų atvejų. Į ligoninę paguldyti 93 proc. susirgusių asmenų, iš jų – daugiau nei pusė (70 proc. ) vaikai iki 5 metų amžiaus.

ULAC specialistai atkreipia dėmesį, kad žarnyno infekcijų virusai dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. virusas išsiskiria su išmatomis ir patenka per burną su užterštu maistu, vandeniu ir sąlyčio būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas.

Vakcinos nuo norovirusinės infekcijos nėra, tad svarbiausia ir efektyviausia profilaktikos priemonė – rankų plovimas su muilu:

*prieš ir po valgio, prieš tvarkant maistą;

*pasinaudojus tualetu, pakeitus sauskelnes;

*po nosies pūtimo, kosėjimo, čiaudėjimo;

*po sąlyčio su gyvūnais/gyvūnų ekskrementais;

*po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pvz., šiukšlių dėže, valymo šluostėmis ir kt.;

*prieš užsimaunant ir nusimovus apsaugines pirštines;
sugrįžus iš lauko;

*ryte atvykus į vaikų ugdymo įstaigą, prieš išvykstant namo.

 

Atgal