Sveikata
03.20. Sulčių taip pat reikia nepadauginti
Neretai sultis vertiname labiau nei vaisius ar daržoves iš kurių jos yra išspaustos. Dažnai žmonės netgi tiki, kad sultys yra savotiškas koncentratas, į kurį patenka visos reikalingiausios medžiagos ir vitaminai, o ne tokios naudingos dalys nueina į išspaudas. Vis tik gydytoja dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė sako, kad yra atvirkščiai ir daugiausia naudingų organizmui medžiagų gauname valgydami vaisius ar daržoves, o ne gerdami jų sultis.
Sultys skaniau ir patogiau
Daržovių pardavėjai sako pastebintys, kad dažnai pirkėjai labiau mėgsta ir vertina sultis, o ne pačius vaisius. Su daržovėmis kitaip, nes jos dažniausiai valgomos kaip garnyrai prie mėsiškų patiekalų arba sriuboms. Bet ir šiuo atveju daugelis vis tiek galvoja, kad ir daržovių sultys yra naudingesnės nei pačios daržovės.
„Prašo parinkti mažesnius apelsinus, nes juos patogiau spausti, klausia, koks obuolių skonis išspaudus, ar ne per rūgštūs gaunasi. Dar granatus mėgsta žmonės sultims pirkti. Iš to ir matome dažniausiai, kas valgymui perka, kas sultims“, - aiškino turgaus prekiautoja Birutė.
Pasak prekybininkų, žmonės sako sultis geriantys ir dėl to, kad taip jiems skaniau ar tiesiog patogiau. Vasarą sultys labiau gaivina, o žiemą jas stengiamasi praturtinti citrina ir imbieru, taip saugantis nuo peršalimo ligų.
Turguje įsikūrusioje kavinukėje šviežias sultis spaudžianti Ingrida taip pat pastebi, kad žmonės ne tik vasarą, labai mėgsta gerti vaisių sultis ir ypač jų kokteilius. Mėgstamiausi yra citrusinių vaisių sulčių kokteiliai.
„Apelsinas, braškė, bananas ir medus – vienas labiausiai perkamų sulčių kokteilių. Puiki vitaminų dozė. Yra pirkėjų, kurie kad ir kurį kokteilį pasirinktų pageidauja į jį įmaišyti citrinos arba imbiero, kas sustiprina skonį. Na, o daugiausiai įvairių vitaminų turi Laimo, ananaso, mango kokteilis, kuris klientų taip pat labai mėgstamas“, - pasakojo pašnekovė.
Gali grėsti netgi nutukimas
„Visada pirmenybę geriau teikti vaisiams, uogoms bei daržovėms, o ne jų sultims. Juose yra taip organizmui reikalingų skaidulų, kurios ne tik būtinos gerai virškinimo sistemos veiklai bei sveikatai, bet ir mažina cholesterolio kiekį organizme, yra probiotikų (gerųjų bakterijų) maistas, taigi, svarbios ir imuninei sistemai.
Tuo tarpu sultyse jų nėra arba yra žymiai mažesnis kiekis.Taip pat, spaudžiant sultis, dalis naudingų medžiagų žūva dėl mechaninio poveikio, sąlyčio su metalu, sąlyčio su oru. Pavyzdžiui, dėl sąlyčio su oru labai greitai oksiduojasi vitaminas C“, - sakė gydytoja dietologė L. Romeraitė-Kuklierienė, Dietoterapijos centro vadovė.
Kita vertus, jei yra problemų su kramtymu, rijimu, hipovitaminozė, sultys gali būti naudingos. Taip pat, jei vaikai nemėgsta kažkurių daržovių ar vaisių, sultyse galime užmaskuoti jų skonį mėgstamomis, darydami sulčių mišinius.
„Tik vertėtų nepamiršti, kad gerti sultis, ypač vaisių, reikėtų labai saikingai, ne daugiau 150-200 ml per dieną. Be to, vaisių sultys yra kaloringos, bet dėl jose vyraujančių paprastųjų angliavandenių, vaisių cukraus fruktozės ir skaidulų trūkumo, sotumo jausmą suteikia tik trumpam. Todėl nesunku jų perdozuoti, dėl ko gali atsirasti antsvoris ar net nutukimas“, - aiškino gydytoja.
EFSA peržiūrėjo toleruotiną 3-MCPD normą augaliniame aliejuje ir maiste
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ekspertai, remdamiesi atnaujinta moksline nuomone, iš naujo įvertino 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD), susidarančio perdirbant maistą, galimą ilgalaikį neigiamą poveikį žmonių sveikatai (inkstams bei vyrų vaisingumui).
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, remdamasis skelbiamais Efsa moksliniais tyrimais teigia, kad su maisto produktais suvartojamas 3-MCPD kiekis daugumai vartotojų laikomas saugiu, tačiau daug tam tikrų produktų vartojantiems jaunesnių amžiaus grupių vartotojams gali kelti pavojų sveikatai. Pasak EFSA, mišiniais maitinami kūdikiai gali nežymiai viršyti saugų suvartojimo lygį tik kraštutiniais atvejais.
Atnaujinta 2016 m. parengta EFSA nuomonė
Cheminė medžiaga 3-monochlorpropandiolis (3-MCPD) ir panašios medžiagos, vadinamos 3-MCPD esteriais, yra maisto perdirbimo teršalai, randami kai kuriuose perdirbtuose maisto produktuose ir augaliniame aliejuje, daugiausia palmių aliejuje. Maisto produktuose 3-MCPD ir jo esteriai atsitiktinai susidaro maisto gamybos procesuose, ypač rafinuojant aliejų.
EFSA Teršalų ekspertų grupė 2016 m. įvertino galimą riziką dėl 3-MCPD ir kitų maisto gamybos metu atsirandančių teršalų – glicidil riebalų rūgščių esterių (GE). EFSA padarė išvadą, kad glicidolis (pirminis GE junginys) yra genotoksiška ir kancerogeniška medžiaga, kuri gali pažeisti žmogaus DNR ir sukelti vėžinius susirgimus.
Šiuo metu Europos Komisija baigia rengti naujus ES teisės aktus, kuriais siekiama sumažinti GE lygį augaliniame aliejuje ir maisto produktuose.
EFSA peržiūrėjo ir atnaujino 3-MCPD ir jo esterių keliamos rizikos vertinimą, EFSA vertinimas dėl GE liko nepakitęs.
Kodėl EFSA atnaujino 3-MCPD vertinimą?
Prof. Christer Hogstrand, kuris vadovavo mokslinei grupei, parengusiai 2016 m. mokslinę nuomonę ir jos atnaujinimą, teigė: „EFSA nusprendė peržiūrėti savo vertinimą, kai Jungtinis Maisto ir Žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) Maisto priedų ekspertų komitetas (JECFA) nustatė kitokį 3-MCPD saugų lygį – toleruotiną paros normą (angl. tolerable daily intake, TDI).
EFSA atnaujino metodą (lyginamosios analizės pagal etaloną metodas), kurį taikė apskaičiuodami ankstesnę toleruotiną paros normą. Ekspertų grupė pritaikė patikslintą metodą, kad pakartotinai įvertintų saugų 3-MCPD lygį.
Rezultatas parodė, kad paskaičiuotas saugus lygis yra du su puse karto didesnis už anksčiau nustatytąjį.“
Toleruotina 3-MCPD paros norma
3-MCPD toleruotina paros norma mikrogramais kilogramui kūno svorio:
EFSA (2017 m.) - 2.0
JECFA (2016 m.) - 4.0
EFSA (2016 m. ) - 0.8
Galima rizika inkstams bei vyrų vaisingumui
Prof. Hogstrand teigė: „Mes dar kartą patikrinome duomenis apie poveikį vystymuisi ir reprodukcijai, ypač vyrų vaisingumui, kaip tai akcentavo JECFA. Apskaičiavome lygį, kurį pasiekus gali atsirasti galimai neigiamas poveikis inkstams ir vyrų vaisingumui. Atnaujinta toleruotina paros norma apsaugo nuo abiejų tipų poveikio“.
Techniniai skirtumai – tos pačios išvados
EFSA naujai paskaičiuota toleruotina paros norma yra artimesnė JECFA nustatytajai. EFSA ir JECFA naudojo tuos pačius toksikologinius duomenis, bet skirtingus duomenų modeliavimo metodus.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pastebi, kad nepaisant šių techninių skirtumų, abi organizacijos priėjo tų pačių išvadų dėl galimai neigiamo 3-MCPD poveikio ir rizikos visuomenės sveikatai lygio.
Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija – pavojus sveikatai?
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis vyraujant nepalankioms teršalų sklaidai sąlygoms (sausi orai, silpnas vėjas), daugelio miestų ore padidėjo kietųjų dalelių koncentracija, o kai kuriuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Kėdainiuose ir Mažeikiuose) kietųjų dalelių KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) koncentracija viršijo 50 µg/m³ paros ribinę vertę.
Oro užterštumo padidėjimui daugiausia įtakos galėjo turėti stacionarių šaltinių (energetikos, pramonės įmonių, individualių namų šildymo sistemų)keliama tarša.
Poveikis sveikatai – nuo dirginimo iki širdies smūgio
Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra pagrindinė miestų aplinkos oro kokybės problema. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų: rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių.
Kietosios dalelės, priklausomai nuo koncentracijos, gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) eiga. Taip pat gali paūmėti ir lėtinės kraujotakos sistemos ligos. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų – apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), lėtinės obstrukcinės plaučių ligos – atsiradimo priežastimi. Dėl jų gali susilpnėti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla (ištikti širdies smūgis).
Kaip apsisaugoti nuo oro taršos?
Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui.
Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, vėdinant patalpas, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu, eidami pasivaikščioti, ypač su mažais vaikais, venkite intensyvaus eismo gatvių.
Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyrius
Atgal
.jpg)
