VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Sveikata

03.29. „Ačiū, aš neberūkau“ – frazė, padėsianti mesti rūkyti

Prasidėjus pavasariui, dažnas mintyse pradeda galvoti apie aktyvesnį sportą, sveikesnę mitybą, o gal net ir ryžtasi atsisakyti žalingų įpročių. Pavyzdžiui, neberūkyti. Metimas rūkyti pagerina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir sveikatos būklę, tačiau pasiryžti šiam žingsniui dažnam atrodo nelengva, o kartais ir neįveikiama užduotis. Specialistų įsitikinimu, nieko nėra neįmanomo, tam tereikia tinkamo psichologinio pasiruošimo ir pakankamai ryžto.

Psichologas Julius Tilvikas sako, kad pradėjus kalbėti ir analizuoti rūkymą, svarbu sau atskirti malonumą nuo priklausomybės. „Vieni gali parūkyti, po to mesti tą cigaretę penkeriems metams ir tai nebus priklausomybė. Asmenys priklausomi nuo nikotino, rūkydami bando užslopinti kai kuriuos psichologinius faktorius – vidinį ir psichologinį skausmą ar tuštumą“, – teigia specialistas.

Pasak jo, rūkymas tokiems žmonėms tampa viena iš pamatinių gyvenimo dalių, kuri leidžia kiek stabilizuoti savo psichinę būseną, pavyzdžiui, sumažinti nerimą. Jeigu rūkantis asmuo jaučia stresą, jis žino, turįs cigaretę, o ši – padės nusiraminti.

Rūkantys neretai šiame procese mato ir kitų privalumų. Pavyzdžiui, bendravimą su kitais rūkančiais, galimybę aptarti reikalus rūkant. Aplinkiniai svarbūs ir metant rūkyti.  „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė, sako, kad nusprendus keisti gyvenimo būdą, svarbu yra kam nors apie tai pasisakyti ir suformuoti metančiojo rūkyti įvaizdį.

„Stenkitės vizualiai matyti save kaip jau nerūkantį žmogų. Tarkime, planuojate šeštadienį eiti į svečius ir žinote, kad draugai jums siūlys cigaretę. Tokioje situacijoje jūsų užduotis – išdidžiai pasakyti „ačiū, aš neberūkau“, – aiškina vaistininkė.

Kontroliuojamos pasekmės

Bandantiems mesti šį žalingą įproti, ji pataria, vengti susibūrimų, barų ir alkoholio, kuris tik sustiprina norą užsirūkyti.

E. Ramaškienė skuba nuraminti tuos, kurie bijo mesti rūkyti dėl svorio pokyčių. Pasak specialistės, paprastai svorio priaugama todėl, kad suaktyvėja alkio centras, kurį rūkymas blokuoja.

„Metimo procese sustiprėja uoslės ir skonio pojūčiai, todėl maistas atrodo skanesnis, tačiau neišsigąskite, viską galite sukontroliuoti. Pirmąjį mėnesį susireguliuokite mitybą – valgykite daugiau skaidulinio maisto, vaisių, daržovių“, – rekomenduoja „Eurovaistinės“ atstovė.

Taip pat veiksminga priemonė – sveiki užkandžiai. Jei kyla noras užsirūkyti, suvalgykite obuolį, morką ar riešutų. Galima išgerti sulčių ar vandens stiklinę.

Specialistų pagalba

Farmacijos specialistė pabrėžia, kad jeigu žmogus rūko ilgą laiką ir gausiai, be specialistų pagalbos mesti rūkyti gali būti per sudėtinga. Dažnas galbūt yra bandęs mesti net kelis kartus, bet vis grįžta prie įpročio, o galiausiai pasiduoda ir net nebesistengia. „Rūkantis asmuo turi pats nuspręsti, ar jis turi priklausomybę ar ne. Jei nusprendžia, kad taip, tokiu atveju, geriausia kreiptis į specialistus, kurie pasirūpins psichologiniu ir medikamentiniu gydymu“, – pataria vaistininkė.

Pasak jos, viena iš klaidų, kurią daro metantys rūkyti, yra ir netinkamas pagalbinių preparatų vartojimas. Taikant medikamentinį gydymą, rūkyti yra griežtai draudžiama, nes vartojant vaistus ir rūkant yra gaunama dviguba nikotino dozė.

„Šių vaistų vartojimas yra ypatingas, todėl reikia laikytis nurodymų. Pavyzdžiui, nikotininė guma yra kramtoma ne kaip mums įprasta. Ją kramtyti reikia tol, kol pajuntamas intensyvus jos skonis. Tuomet užkiškite ją tarp dantenos ir skruosto. Kai nebejaučiate nikotino skonio, ir vėl kramtykite. Visas šis procesas turėtų trukti pusvalandį“,– detalizuoja E. Ramaškienė.

Nikotininės gumos vartojimas priklauso ir nuo to, kiek per dieną surūkote cigarečių. Jei surūkoma dvidešimt, užtenka 2 mg kramtomosios gumos, jei surūkoma daugiau nei dvidešimt, rekomenduojame naudoti stipresnę dozę.

J. Tilviko teigimu, medikamentai gali padėti fiziologinei būsenai, tačiau metimo procese labai svarbi – psichologinė. Ilgą laiką esant priklausomam nuo nikotino, šis tampa žmogaus savasties dalimi ir jis negali įsivaizduoti savęs be cigaretės.

„Tokiu atveju, metančiam rūkyti svarbu suprasti, kas jo viduje vyksta nerūkant ir ką jam ta priklausomybė reiškia. Tai, tarsi psichologinis priklausomybės gydymas, savęs pažinimas: „kas gi čia su manimi vyksta, kodėl man sunku mesti rūkyti?“ Tam, kad šis procesas būtų sklandus, geriausia kreiptis į specialistus“, – nekovoti vieniems pataria ir psichologas.

Parengė Asta Valatkevičienė

 

Cezario pjūvis - ne mada, o gyvybę gelbstinti operacija

Cezario pjūviu vadinama chirurginė procedūra, atliekama siekiant išvengti arba gydyti grėsmingas komplikacijas, keliančias pavojų motinos ar naujagimio gyvybei ir sveikatai, ateityje savo ruožtu gali taip pat sukelti komplikacijų, teigiama Kauno klinikų išplatintame pranešime.
Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos akušerės ginekologės doc. Eglės Bartusevičienės, tai - viena iš procedūrų, kurias iki šių dienų nemaža dalis nėščiųjų ir gimdyvių mielai rinktųsi klaidingai manydamos, kad taip apsaugo naujagimio sveikatą ir gyvybę.
"Manoma, kad cezario pjūvis - tarsi išeitis, norint išvengti gimdymo skausmų. Tuomet susidaro kiek ironiška situacija - gimdyvė, siekdama išvengti vienkartinio skausmo, rizikuoja ateityje patirti nuolat besitęsiančius ar pasikartojančius skausmus dėl galimai po operacijos susidariusių sąaugų pilve", - pasakojo E. Bartusevičienė.

© Shutterstock nuotr.
Ji pabrėžė, kad ši chirurginė procedūra gelbsti gyvybę ir sveikatą tik tada, kada yra atliekama pagal absoliučias, argumentuotas ir pagrįstas indikacijas, - kai natūralus gimdymas per makštį yra rizikingesnis nei galimos cezario pjūvio komplikacijos.
„Didesnį cezario pjūvio operacijų skaičių šiandien lemia tokios priežastys kaip vis vyresnis gimdyvių amžius, vyraujanti nutukimo epidemija, dažniau atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Dėl geros medicinos pagalbos daugiau moterų, sergančių sunkiomis lėtinėmis ligomis (ir kurios anksčiau nepastodavo bei neišnešiodavo kūdikio), dabar gali gimdyti, bet joms dažnai atliekama cezario pjūvio operacija", - aiškino gydytoja E. Bartusevičienė.
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovės Eglės Audickaitės, nuo 2012 metų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojai analizuoja cezario pjūvio operacijų skaičiaus dinamiką. Šveicarijos bei Lietuvos vyriausybių bendradarbiavimo programos specialiuose standartizuotuose interaktyviuose kursuose buvo atnaujintos visų Lietuvos stacionarų perinatalinių komandų žinios ir praktiniai įgūdžiai instrumentinių gimdymo būdų, vaisiaus būklės stebėsenos klausimais. Sisteminiai darbai davė rezultatų - cezario pjūvio operacijų skaičius Lietuvoje nuo 26,5 proc. (2012 m.) sumažėjo iki 20,6 proc. (2017 m.), Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje jis sumažėjo 3 proc. ir siekia 27,3 proc.
Komplikacijos, kurios gali kilti cezario pjūvio operacijos metu ar po jos, yra susijusios ne tik su anestezija: galimas greta esančių organų pažeidimas, didesnė infekcijos, kraujo perpylimo tikimybė, trombembolinės komplikacijos, sąaugos pilve, kurios ateityje sukelia skausmą.
„Po cezario pjūvio moterims sunkiau ateityje pastoti, dažniau nėštumas būna negimdinis ar baigiasi persileidimu. Jei moteris pastoja, kitas nėštumas ir gimdymas tampa rizikingesni. Dažniau būna vaisiaus augimo sulėtėjimas, priešlaikinis gimdymas, gimdos plyšimas, nenormalus placentos prisitvirtinimas gimdoje ar jos įaugimas į gimdos sieną, dėl ko gimdymo metu moteris dažnai netenka daug kraujo, iškyla grėsmė naujagimio ir jos pačios sveikatai ir gyvybei, - teigia gydytoja E. Bartusevičienė.
Ji pabrėžia, kad moterims svarbu žinoti, jog cezario pjūvio operacijos būdu gimę naujagimiai dažniau patiria kvėpavimo sutrikimų iškart po gimimo. "Operacijos metu naujagimių oda ir žarnynas nėra apsėjamas gerosiomis motinos bakterijomis, kurios labai svarbios vaiko imunitetui ir metaboliniams procesams organizme vystytis. Būtent dėl to cezario pjūvio operacijos būdu gimę vaikai dažniau serga I tipo cukriniu diabetu, nutukimu, bronchine astma ir kitomis imuninės sistemos ligomis", - teigia gydytoja.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Jolantos Nadišauskienės teigimu, siekiant sumažinti nereikalingų cezario pjūvio operacijų skaičių, jau ne vienerius metus yra svarstomos ir kuriamos prevencinės priemonės, o nėščiųjų bei jų šeimos narių žinių gerinimui klinikoje buvo įkurta „Šeimos akademija".

 

Skrandžio ligas sukelia ne tik persivalgymas, bet ir stresas

Gausūs vaišių stalai, nukrauti sunkiai virškinamu, riebesniu maistutampa tikru iššūkiu skrandžiui. Riebalai, šokoladas, alkoholis tiesiogiai veikia apatinį stemplės rauką ir sudaro palankesnes sąlygas gastroezofaginiam refliuksui ir skrandžio motorikos sutrikimui vystytis. Todėl dauguma gastroezofaginio refliukso bei funkcinės dispepsijos požymių suintensyvėja švenčių metu ar tuoj po jų.

Gastroezofaginis refliuksas (GER) yra pakankamai dažnas reiškinys. Jo požymiai gali pasireikšti palaipsniui, bet kartais jie atsiranda staiga. Simptomų ryškumas ir „stiprumas“ ne visada reiškia, kad liga progresuoja. Ligos eiga susijusi ir su nerviniais stresais, nereguliaria, netaisyklinga mityba, pakitusiu gyvenimo būdu. Nors gydantis simptomai gali išnykti, deja, šie sutrikimai linkę atsinaujinti.

Pradžioje virškinimo trakto sutrikimus žmonės yra linkę gydytis patys. Tačiau neretai toks gydymas vis dar remiasi artimųjų patirtimis ir patarimais. Arba neigiant medikamentinį gydymą, renkamasi vartoti tik „žoleles“. Pasak gydytojos, nereikėtų užsiimti savigyda, delsiant ir kenčiant nuolatinius simptomus, veikiančius darbingumą ir poilsį. Jiems neatslūgus po keleto dienų – pasikonsultuoti būtina.

„Reikia žinoti, kad kiekvienas medikamentas turi savo paskirtį, turi būti tinkama jo vartojimo trukmė ir dozė. Be to, nereikia pamiršti ir apie galimus nepageidaujamus vaisto sukeliamus poveikius, ypač atsižvelgiant į tai, kad aptariamos ligos trunka ilgai, kartais net visą gyvenimą, todėl ir vaistus prisieina vartoti  nuolat. Tai nustatyti ir sureguliuoti geriausiai padės gydytojas.

Diagnostinė procedūra neturėtų tapti priežastimi vilkinti gydymo pradžią. Tyrimas endoskopu sukelia trumpalaikį diskomfortą, yra saugus, trunka neilgai ir suteikia daug informacijos. Jo metu, esant reikalui, galima atlikti tyrimą dėl Helicobacter pylori, paimti labai mažus gleivinės gabalėlius histologiniam, t.y. specialiam mikroskopiniam tyrimui.

 

 

Atgal