<pav>Širdis

<text>Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau nei 17 mln. žmonių.

Jeigu anksčiau širdies ir kraujagyslių ligos buvo būdingos labiau senjorams, dabar vis dažniau širdies ligomis serga jauni žmonės. Panašu, kad šis gyvybiškai svarbus organas smarkiai kenčia nuo streso, gyvenimo būdo, dar vienos šio amžiaus rykštės - antsvorio, negatyvumo, žalingų įpročių ir dėl to nuolat patiria perkrovas. Taigi kas kenkia širdžiai ir kaip ją stiprinti, kad plaktų ramiai, tiksliai ir ritmingai, kaip šveicariškas laikrodis?

Širdies ligas lemia ne tik netinkamas gyvenimo būdas, bet ir paveldimumas. Jeigu priklausote rizikos grupei (pirmos eilės giminaičiai sirgo panašiomis ligomis), reguliariai lankykitės pas gydytoją ir stebėkite savo sveikatos būklę - laiku pastebėjus ligą, ją įveikti kur kas lengviau.

<sk>Kas padeda

<text>Fizinis krūvis. Širdies ir kraujagyslių ligomis pirmiausiai linkę sirgti tie, kurie gyvena fiziškai pasyvų gyvenimą. Kasdienės širdies raumens treniruotės - būtinos. Kardiologai sako, kad norintieji turėti sveiką širdį turėtų vidutiniu intensyvumu sportuoti ne mažiau nei 150 minučių per savaitę. Ir išnaudoti kiekvieną progą pajudėti. Pavyzdžiui, užuot kilę liftu, lipkite pėsčiomis laiptais.

<sk>Sveika mityba. Įtraukite į valgiaraštį vaisių, daržo­vių, viso grūdo produktų.

<text>Atsisakykite cukraus, ribokite druską ir sočiuosius riebalus. Taip pat saikingai vartokite gyvūninės kilmės produktus, stenkitės, kad netrūktų omega-3 riebalų rūgščių turinčių produktų. Žmonėms, kurių širdies veikla susilpnėjusi, patariama rytais gerti šilto vandens. Galima ir su medumi bei citrina. Skaičiuokite kalorijas ir stenkitės išlaikyti leistiną kūno masės indeksą.

<sk>Jokių žalingų įpročių

<text>Nerūkykite - rūkymas didina tikimybę susirgti širdies bei kraujotakos ligomis net iki 4 kartų. Patartina atsisakyti ir alkoholio. Atsipalaidavimas. Širdies ritmą sureguliuoti padeda įvairios atsipalaidavimo technikos - joga, meditacija, atpalaiduojamieji kvė­pavimo pratimai, širdžiai suteikiantys jėgų ir stiprybės. Kasdien 3 kartus per dieną 8-10 min. pakvėpuokite nusiraminę, lėtai įkvėpdami ir iškvėp­dami. Iškvėpimas gali būti ilgesnis nei įkvėpimas. Kvėpuodami įsivaizduokite kaip drauge kvėpuoja ir jūsų širdis. Pagal Rytų mediciną, širdis asocijuojasi su raudona spalva, ugnimi, tokią ją ir matykite. Tingite praktikuoti? Įsigykite naminį gyvūną - augintinis irgi ramina.

Pastebėta, kad širdies ligomis dažnai serga arogantiški, išpuikę, neapykantos kamuojami žmonės. Jei norite, kad širdis plaktų ramiai ir ritmingai, būkite nuoširdūs, puoselėkite tyrus jausmus, džiaukitės gyvenimu, skleiskite meilę.

<pav>Maisto produktų derinimas

<text>Baltymai. Geriausia vieno valgymo metu vartoti tik vienos rūšies baltymus, nes skirtingi jų tipai skirtingai virškinami. Pavyzdžiui, mėsą fermentai aktyviau veikia pirmąją virškinimo valandą, o sūrį - vėlesnėmis valandomis. Bet apskritai skirtingų baltymų rūšių virškinimas rimtų problemų nesu­kelia.

Vaisiai ir krakmolas. Švieži sunokę vaisiai burnoje ir skrandyje praktiškai neapdorojami. Jie greitai patenka į plonąją žarną, kurioje lengvai ir greitai suvirškinami. Jeigu vaisiai valgomi su kitais pro­duktais, pavyzdžiui, su duona (krakmolas), tai jie skrandyje išbūna tol, kol virškinama duona, ir tik tuomet slenka į žarnyną. Dėl susilaikymo skrandy­je jie pradeda rūgti ir pablogina duonos virškinimą, nes krakmolui būtina šarminė terpė. Be to, val­gant vien duoną, burnoje išsiskiria ptialinas - fer­mentas, būtinas normaliam krakmolo virškinimui. O valgant duoną kartu su vaisiais, juose esantis cukrus stabdo ptialino skyrimąsi, todėl duona blo­giau pasisavinama.

Melionus ir arbūzus reikėtų valgyti atskirai vienus nuo kitų. Jie nevirškinami skrandyje, todėl greitai patenka į žarnyną, kuriame suvirškinami ir pasi­savinami.

Parengė Birutė Silevičienė

n/kepenys – ShutterStock nuotr.

n/sirdis

n/maistas10

<pav>Širdis

<text>Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau nei 17 mln. žmonių.

Jeigu anksčiau širdies ir kraujagyslių ligos buvo būdingos labiau senjorams, dabar vis dažniau širdies ligomis serga jauni žmonės. Panašu, kad šis gyvybiškai svarbus organas smarkiai kenčia nuo streso, gyvenimo būdo, dar vienos šio amžiaus rykštės - antsvorio, negatyvumo, žalingų įpročių ir dėl to nuolat patiria perkrovas. Taigi kas kenkia širdžiai ir kaip ją stiprinti, kad plaktų ramiai, tiksliai ir ritmingai, kaip šveicariškas laikrodis?

Širdies ligas lemia ne tik netinkamas gyvenimo būdas, bet ir paveldimumas. Jeigu priklausote rizikos grupei (pirmos eilės giminaičiai sirgo panašiomis ligomis), reguliariai lankykitės pas gydytoją ir stebėkite savo sveikatos būklę - laiku pastebėjus ligą, ją įveikti kur kas lengviau.

<sk>Kas padeda

<text>Fizinis krūvis. Širdies ir kraujagyslių ligomis pirmiausiai linkę sirgti tie, kurie gyvena fiziškai pasyvų gyvenimą. Kasdienės širdies raumens treniruotės - būtinos. Kardiologai sako, kad norintieji turėti sveiką širdį turėtų vidutiniu intensyvumu sportuoti ne mažiau nei 150 minučių per savaitę. Ir išnaudoti kiekvieną progą pajudėti. Pavyzdžiui, užuot kilę liftu, lipkite pėsčiomis laiptais.

<sk>Sveika mityba. Įtraukite į valgiaraštį vaisių, daržo­vių, viso grūdo produktų.

<text>Atsisakykite cukraus, ribokite druską ir sočiuosius riebalus. Taip pat saikingai vartokite gyvūninės kilmės produktus, stenkitės, kad netrūktų omega-3 riebalų rūgščių turinčių produktų. Žmonėms, kurių širdies veikla susilpnėjusi, patariama rytais gerti šilto vandens. Galima ir su medumi bei citrina. Skaičiuokite kalorijas ir stenkitės išlaikyti leistiną kūno masės indeksą.

<sk>Jokių žalingų įpročių

<text>Nerūkykite - rūkymas didina tikimybę susirgti širdies bei kraujotakos ligomis net iki 4 kartų. Patartina atsisakyti ir alkoholio. Atsipalaidavimas. Širdies ritmą sureguliuoti padeda įvairios atsipalaidavimo technikos - joga, meditacija, atpalaiduojamieji kvė­pavimo pratimai, širdžiai suteikiantys jėgų ir stiprybės. Kasdien 3 kartus per dieną 8-10 min. pakvėpuokite nusiraminę, lėtai įkvėpdami ir iškvėp­dami. Iškvėpimas gali būti ilgesnis nei įkvėpimas. Kvėpuodami įsivaizduokite kaip drauge kvėpuoja ir jūsų širdis. Pagal Rytų mediciną, širdis asocijuojasi su raudona spalva, ugnimi, tokią ją ir matykite. Tingite praktikuoti? Įsigykite naminį gyvūną - augintinis irgi ramina.

Pastebėta, kad širdies ligomis dažnai serga arogantiški, išpuikę, neapykantos kamuojami žmonės. Jei norite, kad širdis plaktų ramiai ir ritmingai, būkite nuoširdūs, puoselėkite tyrus jausmus, džiaukitės gyvenimu, skleiskite meilę.

<pav>Maisto produktų derinimas

<text>Baltymai. Geriausia vieno valgymo metu vartoti tik vienos rūšies baltymus, nes skirtingi jų tipai skirtingai virškinami. Pavyzdžiui, mėsą fermentai aktyviau veikia pirmąją virškinimo valandą, o sūrį - vėlesnėmis valandomis. Bet apskritai skirtingų baltymų rūšių virškinimas rimtų problemų nesu­kelia.

Vaisiai ir krakmolas. Švieži sunokę vaisiai burnoje ir skrandyje praktiškai neapdorojami. Jie greitai patenka į plonąją žarną, kurioje lengvai ir greitai suvirškinami. Jeigu vaisiai valgomi su kitais pro­duktais, pavyzdžiui, su duona (krakmolas), tai jie skrandyje išbūna tol, kol virškinama duona, ir tik tuomet slenka į žarnyną. Dėl susilaikymo skrandy­je jie pradeda rūgti ir pablogina duonos virškinimą, nes krakmolui būtina šarminė terpė. Be to, val­gant vien duoną, burnoje išsiskiria ptialinas - fer­mentas, būtinas normaliam krakmolo virškinimui. O valgant duoną kartu su vaisiais, juose esantis cukrus stabdo ptialino skyrimąsi, todėl duona blo­giau pasisavinama.

Melionus ir arbūzus reikėtų valgyti atskirai vienus nuo kitų. Jie nevirškinami skrandyje, todėl greitai patenka į žarnyną, kuriame suvirškinami ir pasi­savinami.

Parengė Birutė Silevičienė

n/kepenys – ShutterStock nuotr.

n/sirdis

n/maistas10