Sveikata
01.18. A. Veryga: be pokyčių rajoninės ligoninės pačios užsidarys
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neigia būgštavimus, kad siūlymu įvesti ligoninių vadovų rotaciją siekiama uždaryti rajonines ligonines. Be būtinų pokyčių, pasak ministro, rajoninės ligoninės pačios greitai užsidarys, nes jose sparčiai mažėja tiek dirbančių medikų, tiek ir pacientų.
„Tai yra sistemos higienos klausimas, bent jau šitie du siūlymai: rotacijos ir nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištinga reputacija ir valstybės tarnybai taikoma, ir netrūksta darbuotojų. Aš manau, kad Lietuvoje yra sąžiningų žmonių, kurie galėtų vadovauti. O kai yra sakoma, kad jeigu rajone neatsiras nei vieno žmogaus, kuris atitiks nepriekaištingą reputaciją ir galės vadovauti įstaigai, tai kaip mes tada darome prielaidą, kad visa Lietuva yra vagys?“ - ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
Į opozicijos kaltinimus, kad įvedus rotaciją norima į vadovų postus skirti „savus“ žmones, A. Veryga replikavo: „Aš manau, kad opozicija nori išlaikyti kažkokius žmones tuose postuose...„
Ministro teigimu, rajoninėse ligoninėse būtini pokyčiai, kurių, tikėtina, įneštų nauji vadovai. Jauniems specialistams rajoninės ligoninės esą dabar yra nepatraukli darbo vieta. „Be atlyginimo jie nori ir kitų dalykų, dar nori perspektyvos, nori augti, nori tobulėti. Tai važiuojant kažkur turi aiškiai žinoti, kad galėsi augti, tobulėti, įgyti savo kompetenciją... O ko važiuoti į tuščią skyrių, ką ten daryti. Žinote, kai pasakoja jaunieji gydytojai, kad nuvažiavus į kai kurias įstaigas išgirsta: žinot, mes čia kaip mieste negydom, jau tą, ką jūs mokėtės, dabar užmirškit, dabar jau mes darysim pagal mus... Aš galvoju, kad šiaip tai čia yra nusikaltimas prieš pacientą“, - sakė A. Veryga.
Seimas praeitą savaitę grąžino tobulinti sveikatos apsaugos ministro A. Verygos pristatytus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais siūloma modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą.
Įstatymų pakeitimais buvo siūloma praplėsti gydymo įstaigų steigėjų ratą, t. y. jų steigėjai galėtų būti valstybė kartu su savivaldybėmis ir universitetais. Tokiu būdu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas diegti sveikatos priežiūros įstaigose tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį.
Be to, siūloma, kad gydymo įstaigų valdymas modernėtų - atsirastų valdybos, kurios būtų sudarytos iš nepriklausomų kompetentingų ir nepriekaištingos reputacijos asmenų. Tikimasi, kad šis pokytis prisidės prie įstaigų veiklos skaidrumo. Ten, kur nebus valdybos, veiktų stebėtojų tarybos, kurioms suteikiami papildomi įgaliojimai, tam, kad jos taptų aktyvesnės ir būtų veiksmingesnė jų veikla. Stebėtojų tarybos nariams galiotų nepriekaištingos reputacijos kriterijai.
Siekiant tinkamo ir regionams pritaikyto paslaugų planavimo siūloma steigti regionines tarybas, kurios būtų viršesnės už valdybas ir planuotų regionams reikalingas gydymo paslaugas. Jas sudarytų savivaldybių merai, kiti savivaldybės deleguoti atstovai, medikai, asociacijų, kitų socialinių partnerių atstovai.
Teikiamais pakeitimais, kurie nesulaukė Seimo pritarimo, numatoma įtvirtinti kadencijų įstaigų vadovams ribojimą. Siūloma numatyti, kad įstaigos vadovas galėtų eiti pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas toje pačioje įstaigoje. Šiuo metu yra numatyta tik 5 metų kadencija, o jų skaičius neribojamas. Mažoms įstaigoms, kurios turi iki 10 sveikatos priežiūros specialistų, kadencijų skaičius būtų neribojamas.
Taip pat siūloma įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos kriterijus vadovaujančias pareigas užimantiems gydymo įstaigų atstovams (direktoriui, jo komandai), kurie jau seniai taikomi ir valstybės tarnautojams. Be to, visam vadovaujančiam gydymo įstaigų personalui, t. y. ne tik direktoriui, bet ir jo pavaduotojams, padalinių, skyrių vadovams, vyr. finansininkams būtų numatomi vieši konkursai pareigoms užimti.
.jpg)
(1).png)
