VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

06.14. Maisto sauga vasarą

Vasarą skubame į gamtą pailsėti ir pasimėgauti ant grotelių keptais šašlykais, dešrelėmis, daržovėmis ir kitais produktais. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pastebi, kad ruošiant maistą namuose, taip ir gaminant gamtoje reikėtų laikytis pagrindinių higienos taisyklių. Be abejo, lauko sąlygomis ruošti maistą ne visada būna taip paprasta kaip namų virtuvėje, todėl reikėtų iš anksto pagalvoti, ar bus galimybė maistą laikyti šaltai, ar galėsite nusiplauti rankas. Kartais tai gali pareikalauti didesnių pastangų, tačiau tik tokiu būdu galima užkirsti kelią pavojingiems apsinuodijimams.

Suaktyvėjęs mikroorganizmų dauginimasis

Maisto produktai gali sukelti negalavimų, jei į juos  pateks salmoneliozės, listeriozės ar kitų per maistą plintančių infekcijų sukėlėjų. Šių ligų simptomai dažniausiai būna panašūs – viduriavimas, karščiavimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, pykinimas ir vėmimas. Mikroorganizmai plačiai paplitę dirvožemyje, vandenyje, ant gyvūnų bei žmonių, todėl mikroorganizmų gali patekti ant rankų, o nuo jų – ant maisto. Bakterijoms daugintis palankiausia +37° C temperatūra, tačiau jos gali daugintis ir 5-60° C temperatūroje, todėl tam pakanka ir kambario temperatūros ar šiltos vasaros dienos. 

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai parengė keletą patarimų, kad vasaros iškylos būtų ne tik smagios, bet ir saugios! 

Greitai gendančio maisto galiojimo laikas karštomis dienomis

Laikant maisto produktus šaldytuve, ant ledo gabaliukų ar labai karštoje temperatūroje (virš 60° C), mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja.

Ypač greitai genda visi pieno, mėsos ir žuvų produktai, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu. Šiuos produktus reikėtų laikyti šaltai nuo pagaminimo iki valgymo.

Karštomis dienomis maisto vartojimo laikas ribotas – paprastai 2-3 paros, todėl būtina atkreipti dėmesį į produkto tinkamumo vartoti terminą, pažymėtą ant pakuotės. Nereikėtų pagaminto maisto šilumoje laikyti ilgiau nei 2 valandas.

Produktų plovimas ir dezinfekavimas

Siekiant išvengti infekcinių žarnyno ligų, vaisius ir daržoves prieš vartojimą reikia gerai nuplauti tekančiu vandeniu. Prieš valgant, jei įmanoma, rekomenduojama nulupti ir žievelę.  Braškes, salotas, svogūnų laiškus ir kitus žalumynus būtina plauti po tekančiu vandeniu ypač kruopščiai. Kai nėra vandentiekio vandens, rekomenduojama perpilti verdančiu vandeniu.

Vaisius ir daržoves prieš vartojimą reikia gerai nuplauti tekančiu vandeniu

Prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus taip pat būtina gerai nuplauti. Kol šie maisto produktai patenka ant mūsų stalo, jie „nukeliauja“ ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami.

Prisiminkime, kad tiek ant vaisių, tiek ant daržovių gali būti akimi nematomų mikroorganizmų ar parazitų, todėl neplautų produktų vartojimas vėliau gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Ant grotelių saugiai iškepti kepsniai

Kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra natrio nitrito (E 250), nitritų likučiai reaguoja su mėsoje esančiais aminais ir amino rūgštimis, galimai sudarydami kancerogeninius junginius – nitrozaminus. Nitritai mėsoje ir mėsos produktuose jau daug dešimtmečių naudojami mėsos produktų, visų pirma sterilizuotų, konservavimui ir mikrobiologinei saugai užtikrinti, taip pat botulizmą sukeliančių Clostridium botulinum bakterijų dauginimosi slopinimui. Be to, į mėsą dedami nitritai jai suteikia priimtiną spalvą ir skonį. Sūdyti mėsos produktai dėl naudojamų nitritų pasižymi maloniu skoniu, aromatu, natūralia spalva, kuri atspari šilumai.

Ant grotelių saugiai iškepti kepsniai

Didesni nitrozaminų kiekiai susidaro nitritų turinčiuose mėsos produktuose apdorojant juos aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje, ypač kepant grilyje, ant grotelių, keptuvėje, ant tiesioginės ugnies ar skrudinant. Lietuvos žemės ūkio ministro patvirtintame Mėsos gaminių techniniame reglamente yra nurodyta, kad dešrelių, skirtų kepti ar tiekiamų rinkai su kepimą, kaip apdorojimo būdą, apibūdinančiais žodžiais, piešiniais bei grafiniais ženklais, gamyboje neleidžiama vartoti nitritų ir nitratų.

Kaip išvengti pavojingų junginių susidarymo kepant mėsos gaminius ant grotelių?

Kepimui naudokite tik gaminius, kurių sudėtyje nėra nitritų.

Prieš kepant mėsą ar jos produktus reikėtų suvynioti į foliją, taip ji bus apsaugota nuo galimos tiesioginės liepsnos.

Kepimui rekomenduojama naudoti specialias pakuotes, groteles.

Mėsą ir jos produktus rekomenduojama kepti žemesnėje temperatūroje, kad kiek įmanoma sumažėtų jų apdegimo ir apanglėjimo galimybės.

Jeigu vis dėlto produktai apdegė, nuo jų būtina nupjaustyti apdegusias ar suanglėjusias vietas.

Kad neužsikrėstumėme per maistą plintančiomis infekcijomis, reikėtų įsidėmėti pagrindines taisykles:

–  Laikykitės higienos reikalavimų. Rankas reikia plauti dažnai. Visada plaukite rankas prieš ruošiant valgį, pasinaudoję tualetu, visada nuvalykite maisto paruošimui reikalingą įrangą ir paviršius. Jeigu įmanoma, maisto produktus lieskite su įrankiais.

Šaldytuve maistą laikykite taip, kad jis nesiliestų su termiškai neapdorotais produktais

– Termiškai apdorotus ir neapruoštus (“žalius”) maisto produktus laikykite atskirai. Užkirskite kelią bakterijų patekimui nuo termiškai neapruošto maisto ant termiškai apdoroto. Neapruoštiems ir termiškai apdorotiems maisto produktams naudokite skirtingus indus bei įrankius. Šaldytuve maistą laikykite taip, kad jis nesiliestų su termiškai neapdorotais produktais. Keptiems produktams naudokite kepimo žnyples. Jas valykite tada, kai iškepami vienos rūšies produktai, pavyzdžiui, iškepus kepsnius prieš kepant daržoves.

– Gerai termiškai apdorokite. Tinkamas virimas/kepimas gali sunaikinti daugumą pavojingų mikroorganizmų. Verdant gyvūninės kilmės maistas turi pasiekti 70° C  temperatūrą, kadangi tokioje temperatūroje sunaikinami mokroorganizmai netgi kai jų koncentracija yra didelė. Ypač svarbu gerai iškepti maltos mėsos kepsnelius, didelius mėsos gabalus, todėl įsitikinkite, kad mėsos ar paukštienos išskirtos sultys yra šviesios, ne rožinės spalvos. Kepsninių uždegimo skystį naudokite pagal instrukcijas ir nepamirškite, kad pušies kankorėžiai deginimui netinka.

–  Užtikrinkite maisto produktų laikymo temperatūrą. Nepalikite išvirto maisto šilumoje ilgiau nei 2 valandas. Nesuvartotą ar greitai gendantį maistą nedelsdami atvėsinkite. Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnėje kaip 60° C temperatūroje. Nelaikykite maisto ilgai, net šaldytuve. Šaldytą maistą atitirpinkite šaldytuve, bet ne kambario temperatūroje. Nepamirškite, kad vakuuminiame įpakavime esančius produktus bei marinuotus produktus taip pat reikėtų laikyti šaltai.

– Naudokite saugų vandenį bei maistą. Vartokite saugų vandenį. Siekiant inaktyvuoti mikrobiologinius patogenus, virimas, filtracija ar chloravimas yra svarbios priemonės. Rinkitės tik šviežius ir sveikus vaisius bei daržoves, jei vartosite juos žalius – patariama nulupti odelę ir nuplauti. Karštomis dienomis nepakeičiamas maistas yra  sausainiai, džiūvėsiai, mėsos ar žuvų pramoniniai konservai. Verta pasiimti šokolado plytelę, razinų ar riešutų. Nevartokite maisto produktų pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui.

 

Atgal