VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sveikata

07.13. Nuovargis – natūralus aktyvios organizmo fizinės ar psichinės veiklos padarinys

Paprastai norint grįžti į pirminę būseną ir atsikratyti su tuo susijusių simptomų (apatijos, silpnumo, raumenų, galvos skausmo ir t. t.) pakanka tiesiog gerai išsimiegoti, pailsėti per poilsio dienas.

Nuovargis – natūralus aktyvios orga­nizmo fizinės ar psichinės veiklos padarinys

Vis dėlto jeigu tai nepadeda, o nubudę ryte ir toliau jaučiate mieguistumą, greitai nuvargstate ir negalite sukaupti dėmesio, vadinasi, turite sveikatos problemų, ir būtina kreiptis į medikus.

Vitamino B12 trūkumas

Vitaminas B12 tiesiogiai dalyvauja medžiagų apykaitoje. Jis padeda funkcionuoti nervų ląstelių mieliniam sluoksniui. Labai svarbų vaidmenį B12 atlieka ir kraujodaros procese. Kai trūksta šio vitamino, išsivysto anemija, nusilpsta organizmo imunologinė apsauga, pasireiškia bendras silpnumas, sutrinka atmintis, atsiranda dirglumas ir nerimo jausmas.

Vitamino B12 šaltiniu gali tapti tik gyvulinės kilmės maistas

Vitamino B12 šaltiniu gali tapti tik gyvulinės kilmės maistas, todėl norint papildyti šio vitamino atsargas būtina vartoti pakankamai žuvų, mėsos ir pieno produktų.

Vitamino D trūkumas

Šis vitaminas unikalus - jį gamina mūsų oda, veikiama saulės spindulių. Pagrindinė vitamino D užduotis - kalcio ir fosforo įsisavinimas, kitaip tariant, skeleto statyba. Be to, šis vitaminas stiprina raumenis.

Pagrindinis vitamino D šaltinis yra saulės vonios. Kai šio vitamino trūksta, rekomenduojama valgyti žuvų, kepenų bei kiaušinių.

Medikamentų vartojimas

Gali būti, kad nuolatinį nuovargį sukėlė jūsų vartojami vaistiniai preparatai. Atidžiai perskaitykite vaistų informacinį lapelį, pasikonsultuokite su gydytoju. Nustojus vartoti vaistus ar juos pakeitus kitais gali dingti ir nuovargio simptomai.

Nuovargį gali sukelti vartojami vaistiniai preparatai

Sutrikusi skydliaukės veikla

Kai skydliaukės veikla susilpnėja, organizmas patiria bendroje medžiagų apykaitoje dalyvaujančių hormonų trūkumą. Dėl to gali staiga pasikeisti svoris, išsausėti oda. To negydant gali išsivystyti širdies ir sąnarių ligos, nevaisingumas.

Jeigu kankina nuolatinis nuovargis, būtina nuodugni endokrinologo apžiūra.

Depresija

Šiam psichiniam negalavimui būdinga prislėgta nuotaika, mąstymo sutrikimai ir fizinis silpnumas.

Vizitams pas psichologą ir psichiatrą bei tablečių vartojimui tokiais atvejais yra puiki alternatyva - sportas. Reguliarus fizinis aktyvumas veikia kaip antidepresantas.

Širdies ligos

Statistika rodo, kad maždaug 70 proc. moterų prieš širdies smūgį jaučia bendrą silpnumą ir pastovų nuovargį. Dažnai širdies problemas lydi tokie simptomai kaip dusulys, aštrūs skausmai krūtinės plote, sumažėjęs apetitas.

Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į kardiologą, atlikti elektrokardiogramą bei širdies ultragarso tyrimą.

Taip pat būtina pakoreguoti mitybą, kad kraujyje sumažėtų cholesterolio kiekis. Būtina valgyti daug vaisių ir daržovių. Taip pat reikia imtis gydo­mosios fizioterapijos.

Nervinė įtampa

Nerviniai širdies veiklos sutrikimai paprastai pasireiškia jautriems, dirgliems žmonėms nemaloniais pojūčiais širdies srityje. Ligonį kamuojantys širdies skausmai šiuo atveju pasireiškia dėl nervinės įtam­pos. Žmogus juos apibūdina, kaip spaudžiančius, duriančius arba plėšiančius. Jiems neturi įtakos fizinis krūvis, bet labai svarbūs ligonio išgyvenimai. Kai tik jis nusiramina ir pamiršta nemalonumus, skausmas išnyksta.

Dažnai širdies problemas lydi tokie simptomai kaip dusulys, aštrūs skausmai krūtinės plote, sumažėjęs apetitas

Nervinio pobūdžio širdies veiklos sutrikimais besiskundžiantiems žmonėms dažnai pasireiškia ir galūnių šalimas, kraujo suplūdimas į galvą. Be širdies ir kraujagyslių sutrikimų, gali pasireikšti ir kiti funkciniai nervų sistemos sutrikimai, pasireiškiantys nuovargiu, nemiga, išsiblaškymu, nerimu, apatija. Tokie ligoniai nuolat jaučiasi prislėgti, jie dažnai liūdi, verkia, skundžiasi galvos svaigimu ir silpnumu, oro trūkumo jausmu. Bet jų kvėpavimo sutrikimai yra grynai neurogeninio pobūdžio ir neturi nieko bendra su dusuliu, išsivystančiu dėl širdies ligų.

Koronarinė širdies liga

Koronarinė širdies liga prasideda nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei. Dažniausiai išskiriami šie trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų lipidų perteklius, pa­didėjęs kraujospūdis ir rūkymas. Rizika labai padidėja ir žmogui sergant cukriniu diabetu; taip pat jei tarp artimų giminių buvo anksti šia liga susirgusių ar staiga mirusių.

Būtinai pasikonsultuokite su savo gydytoju ar širdies ir kraujagyslių ligų specialistu. Paprastai kraujotakos nepakankamumas vystosi laipsniškai. Ligos pradžioje jaučiamas greitas nuovargis, širdies „plakimas", o kartais ir miego sutrikimai. Dirbant įprastą fizinį darbą, pasireiškia dusulys ir tachikardija. Antroje ligos stadijoje visi minėti simptomai sustiprėja. Visą laiką tankiai plaka širdis, o menkiausia fizinė veikla sukelia dusulį. Dėl skysčių susilaikymo organizme mažiau išsiskiria šlapimo, pradeda tinti kojos, padidėja kepenys, išsivysto cianozė (pamėlsta lūpos, pirštų ir nosies galiukai). Iš pradžių ligoniui nedraudžiama dirbti lengvą fizinį darbą ir daryti nesunkius fizinius pratimus. Bet ligai progresuojant rekomenduojama mažinti fizinį krūvį, o ilgainiui ir visiškai jo atsisakyti. Naktį reikia miegoti mažiausiai 8 valandas.

 

Parengė Birutė Silevičienė

Atgal