Parengė

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro

Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistė Liucija Urbonienė

Jau daug šimtmečių mokslininkai, ieškodami jaunystės eliksyro, bando įminti žmogaus senėjimo  paslaptį. Bene svarbiausiu mokslininkams tapo ambicingas tikslas – sužinoti, kiek gi žmogaus gyvenime yra sveikų gyvenimo metų (SGM, angl. Healthy Life Years) bei kokiu būdu juos prailginti? Tik visai neseniai tapo aišku, kodėl pradedame senti ir kas yra atsakingas už senėjimo procesą. Taip pat sužinota, ką daryti, kad žmogus kuo ilgiau išsaugotų geras fizines ir protines savybes, nesirgtų bei kuo ilgiau gyventų aktyvų socialinį gyvenimą. Pastaraisiais dešimtmečiais pagrindine mokslininkų vizija žmogaus gyvenime tapo telomerų pagalba kiek galima daugiau pailginti SGM. Kaip ilgaamžiškumo išsaugojimo pavyzdįmokslininkaiminiPietųKorėjosmoterųgyvenimotrukmę,kuri,kaipprognozuojama,iki2030

m. turėtų viršyti net 90 metų. Tai aiškinama profesionalia prieiga prie sveikatos apsaugos sistemos, prie modernių medicininių technologijų, dideliais ekonomikos laimėjimais bei ypač pagerėjusia vaikų  mityba.

Kas yra telomerai ir kodėl jie tokie svarbūs?

Jei pro mikroskopą pažvelgtume į žmogaus kūno ląstelių branduolį, tai jame aptiktume 23 poras linijinės struktūros (bakterijos turi žiedinę chromosomų struktūrą) chromosomų, kurių galuose pastebėtume mokslininkų gražiai pavadintas „kepurėles“ – po du telomerus (iš viso ląstelėje  yra 92 telomerai). Jie  yra labai svarbūs ląstelių dalijimosi metu, kadangi lyg sargybiniai saugo chromosomas, nešančias genetinę informaciją nuo mutacijų (susiliejimo) iki senėjimo bei mirties. Patys telomerai neturi jokios genetinės informacijos ir yra sudaryti iš trumpo, nuosekliai išsidėsčiusio TTAGGG nukleotidų rinkinio, kuris sudaro linijinius chromosomų galus. Mokslininkai nustatė, kad suaugusio žmogaus telomerų ilgis gali būti net iki 14 tūkst. nukleotidų. Kuo telomerai ilgesni, tuo žmogus atrodojauniau.

Koks yra žmogaus kūno senėjimo mechanizmas?

Manoma, kad ląstelės gyvenimo trukmė yra užkoduota telomerų ilgyje. Biologai nustatė geną ir išskyrė ypatingą proteiną TZAP, kuris yra atsakingas už ląstelių senėjimą žmogaus organizme. Mokslininkai mano, kad būtent šis baltymas nustato maksimalų viršutinį ribinį telomerų ilgį (jie savo ruožtu reguliuoja dauginimosi procesą). Mokslininkai nustatė, kad somatinės kūno ląstelės dalijasi apie 50 kartų ir kiekvieno pasidalijimo metu jos praranda nuo 50 iki 200 TTAGGG nukleotidų rinkinių. Dėl to telomerai trumpėja, kol galiausiai (po tam tikro skaičiaus pasidalijimų) tampa kritiškai trumpi ir chromosomos pradeda lietis tarpusavyje bei sulimpa. Pasiekusios vadinamąją Cheifliko ribą ląstelės pradeda senti ir žūti apoptozės būdu. Dėl šios priežasties DNR tampa pažeidžiama, ląstelės visiškai nustoja dalytis ir tokiu būdu pradeda senti, kartu sensta ir visas žmogaus organizmas. Vėliau atsiranda ir išoriniai odos, plaukų bei kūno pokyčiai. Jei žmogus atrodo jaunai, tai reiškia, kad chromosomose esančių telomerų  ilgis yra pakankamai patikimas sveikų gyvenimo metų bei ilgaamžiškumogarantas.

. Už fermento telomerazės funkcijų ląstelėje nustatymą – Nobelio premija

Ląstelių mutacijos (suvėžėjimas) įvyksta tuomet, kai ribinis telomerų ilgis tampa apie 13 kartų pasikartojančių šešių nukleotidų TTAGGG sekų. Mokslininkai taip pat nustatė biochemines galimybes pailginti telomero ilgį su pagalba fermento telomerazės, kuris lyg statybininkas padeda telomerus atkurti ir neleidžia jiems trumpėti. Deja, šis fermentas yra aktyvus tik kaulų čiulpų kamieninėse, gemalo ląstelėse, T ir B limfocituose bei vėžinėse ląstelėse, o somatinėse ląstelėse telomerazės nesama. Todėl somatinei ląstelei besidalijant trumpėja telomerai. Tuomet pabunda netoli chromosomų galų esantys senėjimo genai. Už fermento telomerazės funkcijų ląstelėje nustatymą 2009 m. mokslininkai Elizabet Blackburn, Kėrol Greider ir Džekas Šostakas gavo Nobelio premiją.

Kodėl vėžinės ląstelės dauginasi nevaldomai ir išsisėja po visą organizmą?

Vėžinių ląstelių „amžinos jaunystės“ fenomenas bei nemirtingumas paaiškinamas tuo, kad jos turi labai didelio aktyvumo fermento telomerazės, kuri gali visiškai apsaugoti jas nuo telomerų trumpėjimo ir  tokiu būdu leisti joms nekontroliuojamai ir nevaldomai dauginantis augti bei pereiti į daugybines metastazes įvairiuose organuose. Šiuo metu mokslininkai, gydydami vėžinius susirgimus, bando  pažaboti per didelį telomerazės aktyvumą su preparatų nuo telomerazėspagalba.

Kodėl reikėtų atsakingai vartoti įvairius papildus?

Mokslininkės E. Epel ir E. Blacburn atkreipė dėmesį į besaikį papildų vartojimą. Jos pataria atsargiai vartoti papildus, nes jie sužadina telomerazės aktyvumą, o jos perteklius gali pražūtingai paskatinti nevaldomą vėžinių ląstelių dauginimąsi (suaktyvinami proonkogenai – „miegantys“ vėžio genai). Taip pat mokslininkai įrodė, kad navikinėse ląstelėse yra sutrikęs telomerųtrumpėjimas.

Kokių sveiko gyvenimo būdo principų laikymasis gali pailginti telomerus?

Atrasta labai svarbi ir įdomi telomerų savybė – pailgėti be jokio papildomo biocheminio poveikio ar įsikišimo. Tam, pasak mokslininkių (E. Epel, E. Blacburn) reikėtų laikytis 7 paprastųsveiko gyvenimo

 būdo principų:

tinkamai subalansuota ir sveikatai palankimityba;

individuali bei nuosekli kiekvienam pritaikyta fizinio aktyvumoprograma;

streso kontrolė bei jo slopinimo strategijosįvaldymas;

socialinės gerovės palaikymas (socialinė aplinka ir stabilūssantykiai);

pakankamas ir kokybiškasmiegas;

žalingų įpročiųvengimas;

psichikos negalavimųgydymas.

Kodėl žmogaus senėjimą lemia genų ir aplinkos veiksnių sąveika?

Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad pakeitus gyvenimo būdą telomerai per 5 metus pailgėdavo apie  10 proc. Fiziniai pratimai bent 3 kartus per savaitę po 45 min. per pusmetį padidina fermentotelomerazės