Sveikata
11 11. Kas penktas 15-64 metų amžiaus užimtasis turi ilgalaikių sutrikimų
Eleonora Budzinauskienė
Ketvirtadalis - 24,5 proc. - 15-64 metų amžiaus gyventojų turi ilgalaikių sveikatos ir/ar pagrindinių veiklų (funkcijų) sutrikimų. Jų turinti nurodė kas ketvirta moteris ir kas penktas vyras. Ilgalaikiai sutrikimai daugiausia vargino vyresnio amžiaus gyventojus - jų turėjo daugiau nei pusė (58,7 proc.) 55-64 metų amžiaus ir tik 6,6 procento 15-24 metų amžiaus asmenų.
Statistikos departamento atlikto ilgalaikių sutrikimų turinčių gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, kas penktas (20,1 proc.) užimtasis, kas ketvirtas (25 proc.) bedarbis ir kas trečias (34 proc.) neaktyvus 15-64 metų amžiaus gyventojas turėjo ilgalaikių sutrikimų.
Gyventojų buvo klausiama, ar ilgalaikiai sutrikimai riboja (ribotų) jų dirbamų valandų skaičių. Ilgalaikiai sutrikimai riboja (ribotų) dirbamų valandų skaičių kas trečiam (29,1 proc.) 15-64 metų amžiaus ilgalaikių sutrikimų turinčiam gyventojui: kas dešimtam (9,7 proc.) užimtajam, kas ketvirtam (26 proc.) bedarbiui ir daugiau nei pusei (55,1 proc.) neaktyvių gyventojų.
Beveik pusė (43,1 proc.) 15-64 metų amžiaus gyventojų (45 proc. vyrų ir 41,7 proc. moterų) nurodė, kad ilgalaikiai sutrikimai riboja (ribotų) jų darbo pobūdį (pvz., sunku kelti ar nešti krovinius, dirbti lauke ar ilgą laiką sėdėti). Ilgalaikius sutrikimus kaip darbo pobūdį ribojančią priežastį nurodė 29 proc. užimtųjų, 45,6 proc. bedarbių ir 60,6 proc. neaktyvių gyventojų, turinčių ilgalaikių sutrikimų.
Tyrimo duomenimis, ilgalaikiai sutrikimai riboja (ribotų) atvykimą į darbą ir grįžimą iš jo tik 2,1 proc. užimtųjų ir 2,6 proc. bedarbių. Tačiau nemaža dalis (27,4 proc.) neaktyvių gyventojų nurodė šią priežastį kaip ribojančią jų dalyvavimą darbo rinkoje.
Beveik visi ilgalaikių sutrikimų turintys užimti gyventojai nurodė, kad nesinaudoja kito asmens pagalba (99,3 proc.), specialia įranga ar pritaikyta darbo vieta (98,4 proc.), kad galėtų dirbti. Tačiau kito asmens pagalba dirbant būtų reikalinga 2,2 proc. bedarbių ir 22,7 proc. neaktyvių gyventojų, o speciali įranga ar pritaikyta darbo vieta - kas dvidešimtam (4,9 proc.) bedarbiui ir kas penktam (21,4 proc.) neaktyviam gyventojui, turinčiam ilgalaikių sutrikimų.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 7 proc. 15-64 metų amžiaus užimtų gyventojų, turinčių ilgalaikių sutrikimų, sudarytos specialios darbo sąlygos (pvz., sėdimas darbas, nuotolinis darbas, lankstus darbo grafikas ar mažiau jėgų reikalaujantis darbas). 34,6 proc. bedarbių ir 48,6 proc. neaktyvių gyventojų, turinčių ilgalaikių sutrikimų, šios sąlygos būtų reikalingos, kad jie galėtų dirbti.
Ilgalaikių sutrikimų turinčių gyventojų užimtumo statistinis tyrimas buvo atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse pagal Eurostato parengtą metodiką, todėl tyrimo rezultatai bus palyginami tarp šalių. Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.
Apklausta 11,4 tūkst., arba 0,5 proc., 15-64 metų amžiaus šalies gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus gyventojams.
<pav>Elektroninių ryšių sutartis gali būti sudaroma ne ilgiau kaip 24 mėnesiams
<autz>Tomas Dautartas
<text>Nuo lapkričio 11-osios terminuotų sutarčių su vartotojais pradinis terminas negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, be to, visi paslaugų gavėjai gali reikalauti sudaryti sutartis ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui. Tai numatyta Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) patvirtintuose Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių pakeitimuose, kuriais dar aiškiau nustatomos elektroninių ryšių paslaugų vartotojų ir paslaugų teikėjų teisės ir pareigos.
Taisyklėse numatyta, kad paslaugų teikėjas privalo įspėti vartotoją apie jam suteikiamo telefono aparato ar kito įrenginio nustatymus, kurie gali veikti be vartotojo žinios ir suteikti informaciją apie tokių nustatymų pakeitimo galimybes.
Nuo šiol paslaugų teikėjai privalės skelbti išsamesnę informaciją apie teikiamas paslaugas, o neįgalaus abonento prašymu ir (arba) sutikimu privalės teikti jam informaciją apie neįgaliems abonentams skirtus produktus ir paslaugas.
Nustatyta tvarka, kad vartotojui, sudariusiam sutartį ir įsigijusiam su tinklu susietą telefono aparatą ar kitą galinį įrenginį ir visiškai už jį atsiskaičius, pareikalavus paslaugų teikėjas privalės nemokamai pakeisti šį galinį įrenginį taip, kad jis veiktų ir kitų paslaugų teikėjų ir operatorių tinkluose. Arba, vartotojui sutikus, nemokamai pateikti galinio įrenginio konfigūravimo priemones bei instrukcijas, kad vartotojas pats galėtų pakeisti galinį įrenginį.
Nustatytas naujas įpareigojimas teikėjams užtikrinti, kad abonento pageidavimu jam būtų teikiama informacija apie alternatyvius mažesnius paslaugų įkainius (tarifus), jeigu tokie teikėjo yra taikomi, bei tuo atveju, jeigu paslaugų kredito limitas nenustatytas, nemokamai teikiama informacija apie neįprastą ar labai intensyvų naudojimąsi paslaugomis.
Taip pat, teikėjas, sutartimi nustatydamas sąlygą, kad perdavus ir (ar) priėmus tam tikrą sutartyje nurodytą duomenų kiekį, mažinama duomenų perdavimo ir (ar) priėmimo sparta ir (arba) padidėja duomenų perdavimo paslaugų kaina, privalo sudaryti galimybę nemokamai sužinoti išnaudotą sutartyje nurodytą perduotų ir priimtų duomenų kiekį bei, baigiantis sutartyje nurodytam duomenų kiekiui, iš anksto įspėti abonentą.
Atgal
