Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo kitų mokslo metų sudarys galimybes I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniams mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius ar programas. „Sudarydami sąlygas mokytis profesijos bendrojo ugdymo mokyklų ir gimnazijų mokiniams atveriame daug įvairesnes pasirinkimo galimybes: baigęs mokyklą mokinys gali toliau tęsti mokslus profesinėje mokykloje ar stoti į universitetą ar kolegiją. Jam taip pat atsiranda galimybė padirbėti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją, galbūt susikurti sau darbo vietą, o panorus mokytis toliau studijas rinktis jau išbandžius darbo pasaulį ir gerai apsisprendus dėl specialybės, į aukštąją mokyklą nusinešant ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie itin svarbūs, pavyzdžiui, inžinerinėse specialybėse”, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.

Lietuvos švietimo taryba, reaguodama į prasidėjusias diskusijas dėl brandos egzaminų, pateikė savo poziciją valstybės vadovams, kad brandos egzaminų neturi būti atsisakyta. Kartu Lietuvos švietimo taryba atkreipia dėmesį, kad atsakingos institucijos turi užtikrinti tinkamas sąlygas visiems mokiniams pasirengti brandos egzaminams. Šiandien, balandžio 7 d., vykusiame neeiliniame nuotoliniame Lietuvos švietimo tarybos posėdyje buvo diskutuojama dėl brandos egzaminų svarbos šiuo sudėtingu laikotarpiu.

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), kovo 14 d. šeštadienį raštu kreipėsi į kiekvieną savivaldybės merą asmeniškai, ragindama užtikrinti galiojančių teisės aktų laikymąsi Lietuvoje įvesto karantino metu. LŠMPS Teisės centras informavo mokyklų bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovus, jog, kovo 16 d., vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu, švietimo, ugdymo ir mokslo įstaigose darbas organizuojamas nuotoliniu būdu pagal įstaigoje patvirtintą nuotolinio darbo tvarką.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus. Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje. Tyrime iš viso buvo apklausti 929 mokyklų direktoriai ir 2588 mokytojai iš 59 šalies savivaldybių.

Norintieji tapti mokyklų vadovais dar prieš konkursą galės įsivertinti savo gebėjimus - tokia galimybė numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva parengtame švietimo įstaigų vadovų skyrimo atnaujinimo plane. Jame numatytos priemonės, skirtos pritraukti daugiau potencialių mokyklų vadovų, supaprastinti jų atranką, užtikrinti pagalbą naujiems vadovams ir patirties perdavimą. „Kuriame vadovų lyderystę auginančią ir palaikančią sistemą nuo pasirengimo tapti vadovu iki sukauptos patirties sklaidos. Suplanuoti esminiai dabartinės tvarkos atnaujinimai dėl vadovų rengimo, atrankos, paramos, karjeros tęstinumo, jų patirties panaudojimo. Norime auginti vadovus - lyderius, ne tik administratorius, ir sudaryti jiems patrauklias sąlygas dirbti", - sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič.

Gruodžio 18–19 d., Vilniuje, švietimo, mokslo ir sporto viceministro prof. Valdemaro Razumo kvietimu lankėsi Europos mokslo tarybos (EMT) prezidentas prof. Žanas-Pieras Burgugnonas (Jean-Pierre Bourguignon). Apsilankymo metu EMT prezidentas susitiko su Lietuvos mokslo politikos formuotojais ir aukščiausio lygio mokslininkais, tarp jų prestižinės Kavli apdovanojimo laimėtoju, išradusiu DNR žirkles, prof. Virginijumi Šikšniu ir pirmuoju aukščiausio lygio EMT dotaciją gavusiu lietuviu mokslininku prof. Sauliumi Klimašausku. Per susitikimus aptartos Lietuvos galimybės dalyvauti priešakiniuose Europos mokslo projektuose.

2019 m. gruodžio 13 d. Vilniuje  LR Seimo Kovo 11-osios Akto salėje  vyko  Lietuvos mokslininkų sąjungos suvažiavimas, skirtas svarbiausiems mokslo ir studijų sistemos klausimams aptarti bei  Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) įkūrimo 30-mečiui ir Pasaulio lietuvių metams paminėti. Renginį organizavo   LMS kartu su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) taryba. Renginio  globėjas – LR Seimo narys Lauras Stacevičius,  Laikinosios Lietuvos Respublikos Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupės pirmininkas.

Baltijos ir Beniliukso šalys tampa pirmosiomis ES šalimis, kuriančiomis bendrą Europos švietimo erdvę. Lapkričio 8 d. Briuselyje už aukštąjį mokslą atsakingų ministrų pasirašyta ketinimų deklaracija atvers kelius platesniam automatiniam aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimui. Tai atviras šešių valstybių susitarimas, prie kurio galės jungtis ir kitos ES šalys. Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vardu deklaraciją pasirašo švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų – 150 proc. Kuo gresia šie skaičiai universitetų akademinėms bendruomenėms?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų – 150 proc. Kuo gresia šie skaičiai universitetų akademinėms bendruomenėms?

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Seimui pristatė Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą Nr. XIIIP-3846, kuriuo siekiama pagerinti studijų prieinamumo sąlygas ir pertvarkyti aukštųjų mokyklų finansavimą taip, kad jis ne tik padengtų būtinąsias studijų išlaidas, bet ir skatintų aukštųjų mokyklų veiklos pažangą, studijų kokybės ir mokslinės kompetencijos augimą.

Europos Komisijos paskelbtos 2019 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos ataskaitos duomenys rodo, kad siekiant svarbių ES švietimo ir mokymo tikslų padaryta pažanga, tačiau taip pat pabrėžiama, kad reikia geriau remti mokytojus ir didinti mokytojo profesijos patrauklumą.

Kupiškio rajono Skapiškio pagrindinė mokykla, kaip ir daugelis Lietuvos nedidelių miestelių mokyklų kasmet „tirpsta“. Šįmet Skapiškio mokyklą lankys tik 63 mokinukai. Nulinukų klasėje (10 mokinukų, mokytoja Alma Knabikienė),  jungtinėse I–III (8, Gitana Sriubiškienė), jungtinėse II–IV (8,  Renata Zabulienė), V (8, klasės vadovė  Regina Mačionienė), VI (8, Audronė Liudvinavičienė), VII (8, Nijolė Greibuvienė), VIII (9, Auksė Jankevičienė), IX klasė nesuformuota – nėra nei vieno mokinio, X (4, Nijolė Greibuvienė). I

Baigėsi 11-us metus iš eilės vykęs nacionalinis projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“. 30 gabių, visuomeniškų ir motyvuotų ateities lyderių iš visos Lietuvos visą savaitę praleido susipažindami su ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos veikla, darbu viešajame sektoriuje.

Naujus mokslo metus NASA šiais metais pradeda 4 studentai iš Lietuvos. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia 2019 metų konkurso į NASA Ames tyrimų centrą laimėtojus, kurie nuo kitos savaitės kartu su studentais iš kitų šalių pradeda rudens stažuotes NASA. Į prestižinių stažuočių programą šiemet atrinkti 4 perspektyvūs studentai, kurie nacionalinių atrankų metu pasižymėjo puikiais rezultatais ir žiniomis. 

Šiandien Vyriausybėje Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir laikinai einantis švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas Algirdas Monkevičius apdovanojo sėkmingiausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus, profesinio mokymo įstaigų ir tarptautinio bakalaureato absolventus. „Jumis didžiuojasi šeima, mokytojai, valstybė – esate tarp geriausių visos šalies moksleivių.

Nepasiturinčios šeimos, kurios augina mokyklinio amžiaus vaikus, jau dabar kviečiamos pateikti prašymus dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti. Šiais metais mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų dydis yra 76 eurai. Kad būtų užtikrintas sveikos mitybos reikalavimus atitinkantis mokinių maitinimas, nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti dienai skiriama ketvirtadaliu didesnė suma nei pernai, pavyzdžiui, pietums iki 1,90 euro.

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet skiria penkis apdovanojimus užsienio lietuviams. Šiais apdovanojimais siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė įsakymą dėl premijų skyrimo.

Lietuvoje kompiuteriuose naudojamos angliškos (JAV) klaviatūros, kuriose savitosios lietuvių kalbos raidės (Ą, Č, Ę, ... Ž) gaunamos spaudant skaitmenų klavišus. Tokią klaviatūrą įprasta vadinti skaičiukine. Ant kai kurių prekyboje esančių klaviatūrų (dažniausiai stacionarių kompiuterių) klavišų savitosios lietuviškos raidės būna užrašytos greta skaitmenų, ant kitų (nešiojamųjų kompiuterių) jų išvis nebūna.

Liepos 19 d. 11.00 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyks Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) kariūnų aspirantų pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonija. Karininko priesaiką duos ir Lietuvos rezervo karininkų gretas papildys jau penktoji po atnaujinimo kariūnų aspirantų laida – 90 absolventų. Tai didžiausia studentų, kuriems bus suteiktas karininko laipsnis, laida. Liepos 19 d. 11.00 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyks Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) kariūnų aspirantų pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonija. Karininko priesaiką duos ir Lietuvos rezervo karininkų gretas papildys jau penktoji po atnaujinimo kariūnų aspirantų laida – 90 absolventų. Tai didžiausia studentų, kuriems bus suteiktas karininko laipsnis, laida. Liepos 19 d. 11.00 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyks Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) kariūnų aspirantų pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonija. Karininko priesaiką duos ir Lietuvos rezervo karininkų gretas papildys jau penktoji po atnaujinimo kariūnų aspirantų laida – 90 absolventų. Tai didžiausia studentų, kuriems bus suteiktas karininko laipsnis, laida.