VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Švietimas ir mokslas

11 14. PASISAKYMAS

Protesto mitinge prie LR Švietimo ministerijos 2015 09 21

Algimantas Lelešius

Gerbiamieji,

Susirinkome čia į mitingą „Už patriotinę mokyklą". Mat Lietuvai gresia pavojus, nes nežinia kaip baigsis nesibaigiantis karas broliškoje Ukrainoje. Apklausa rodo, kad tik kas antras mūsų jaunuolis eitų ginti Lietuvą ištikus pavojui. Tai didelį nerimą keliantis faktas, tai parodo mūsų švietimo sistemos bejėgiškumą patriotiškai ugdant moksleivius ir mažinant pražūtingą išdavikišką masinę emigraciją. Švietimo ministerija mėgsta vardinti, pvz., kiek mokykloms davė filmų, diskelių, žemėlapių ir pan., bet ji nesidomi, ar mokytojai juos naudoja, ar jie tikrai skiria Pasipriešinimo istorijai 18 pamokų. Moksleivių žinios šiandien apgailėtinos, kiti net nežino, kad po II-ojo Pasaulinio karo buvo dar ir mūsų partizaninis karas, nežino, kada Lietuva buvo sovietų okupuota, etc.

Daug metų dirbau mokykloje, todėl žinau mokytojų psichologiją. Jie mitingavo ir streikavo dėl didesnio atlyginimo, bet niekas nemitinguoja dėl egzamino Pasipriešinimo istorijai. Vadinasi, ne tik moksleiviams, bet ir mokytojams būtinas reiklumas. Nesakau, kad reikia (kaip sovietmečiu) eiti į mokytojų pamokas ir kelti jiems stresą. Reikia spręsti apie mokytojo darbą pagal rezultatus. Mes siūlome klausimyną apie partizanų kovą, Atgimimą, Sąjūdį. Tai vos keli puslapiai labai koncentruotos medžiagos apie svarbiausius istorinius įvykius ir datas. Tai būtų lengvas egzaminas 10 klasei, nes tai ne matematika, fizika ar chemija. Bet jeigu tiek mokėtų moksleivis, o ir kai kurie mokytojai, būtų daug. Švietimo skyrių, ministerijos, politinių kalinių ir tremtinių atstovai galėtų burtų keliu (dėl objektyvumo) pasirinkti rajono mokyklą, burtų keliu vieną iš vyresniųjų klasių ir patikrinti, ar moksleiviai moka atsakyti į klausimyne pateiktus klausimus. Jeigu žino, mokytojas giriamas, jeigu nežino, griežtai įspėjamas. Žinoma, mokytojai turi turėti klausimyną ir būti įspėti apie tokios patikros galimumą. Patikros rezultatai turi būti skelbiami visoms mokykloms. Tai būtų efektyvus būdas pasiekti gerą rezultatą. Tai Švietimo ministerijos pareiga. Žinoma, lengviausia (kaip dabar) nieko nedaryti.

Tas egzaminas galėjo būti įvestas jau prieš 6 metus. Deja, pasipūtėliški Švietimo ministerijos tarnautojai nematė reikalo atsižvelgti į tūkstančių politinių kalinių, tremtinių parašus dėl egzamino. Jie už mus dvigubai jaunesni, net baisiam sapne nepamatys to, ką mes matėme, patyrėme Sibiro gulaguose, bet turi įžūlumo ignoruoti mus ir mūsų prašymus bei reikalavimus. Ar tai ne žmogaus teisių pažeidimas, ne veikla, panaši į sabotažą, kai Lietuvai gresia pavojus?

Dabar, kai į Europą plūsta minios pabėgėlių nelyg hunų laikais, padėtis mums darosi dar pavojingesnė, nes vokiečių, prancūzų, italų, ispanų politikai pareiškė, kad kilus ginkluotam konfliktui tarp Pabaltijo ir Rusijos, pasistengtų išvengti karo veiksmų, taigi jie mums padėtų nebent žodžiais. Todėl turime pasikliauti tik savimi. 1940 metais mus okupavo 150 tūkst. sovietų kareivių. Ir dabar gali būti panašiai. Tad ar atsilaikytų tie vos keli tūkstančiai mūsų savanorių ir profesionalių karių? Mums reikia parengti bent šimtą tūkstančių, mokančių valdyti ginklą kovotojų. Konstitucija reikalauja, kad kiekvienas pilietis būtų paruoštas ginti valstybę. Krašto apsaugos, Švietimo ministerijoms pasiūlėme pigiausią, racionaliausią visuotinio vyresniųjų klasių moksleivių karinio apmokymo būdą kariuomenės šaudyklose, poligonuose. Moksleivis - tai ne kareivis. Jam nereikia atskirai duoti maisto, uniformos, batų, kareivinių. Šaudymo pratybų išlaidos - minimalios. Reikia tik šovinių ir automobilių kuro moksleiviams nuvežti į mokymus ir parvežti.

Bet nors ir geriausias išeitis, iniciatyvas siūlome mes, eiliniai Lietuvos piliečiai, biurokratams automatiškai kyla atmetimo reakcija. Kaip girdi, mes išdrįsome trukdyti jų biurokratinę ramybę? Todėl visuomenėje tiek daug pykčio, nusivylimo. Rezultatai: ryškus bėgimas iš Lietuvos, dalies žmonių pasisakymai, kad jie neis ginti tokios valstybės...

Ačiū, mieli vilniečiai, ypač tie, kurie susirinkote. Mes įrodėm, kad mus nurašyti dar per anksti.

Atgal