Švietimas ir mokslas
03 25. Konferencija istorijos mokytojams Bazilionų mokykloje
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2016 m. vasario 25 d. Šiaulių r. Bazilionų mokykloje – daugiafunkciniame centre vyko apvaliojo stalo diskusijos –konferencija rajono pedagogams – istorikams „Istorijos nūdiena“. Konferencija skirta „Saulės mūšio 780-mečiui ir Bazilionų miestelio 430-mečiui paminėti.
Mokyklos direktorius Rimantas Gorys pristatė iš Vilniaus bei Šiaulių aukštųjų mokyklų atvykusius mokslininkus: akademiką Eugenijų Jovaišą, Eugenijų Skrupskelį, Tomą Baranauską, Aldoną Vasiliauskienę, Birutę Salatkienę, Vaidotą Kanišauską, Arūną Gumuliauską, Vytenį Rimkų, Ritą Žadeikytę...
Renginį dalykiškai ir labai apgalvotai moderavo Šiaulių universiteto archeologė doc. dr. Birutė Salatkienė.
Eugenijus Skrupskelis – Romualdo Ozolo paramos fondo „Už teisingumą Lietuvoje“ – direktorius kalbėjo, kad svarbiausia fondo veikla – leidyba, leidžiamas Lietuvos istorijos ir kultūros žurnalas „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ ir „Padubysio kronikos“.
Bazilionų mokykloje, dr. Aldonos Vasiliauskienės klasėje prie stendų stovi iš kairės: LEU Istorijos fakulteto dekanas akademikas Eugenijus Jovaiša, istorikas Tomas Baranauskas ir dr. Aldona Vasiliauskienė. Nuotraukos iš dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
„Nepriklausomybės sąsiuviniuose“ (2012–2015 m. išleista 13 sąsiuvinių) skelbiami analitiniai straipsniai, istorinių įvykių dalyvių liudijimai, pirmą kartą publikuojami dokumentai apie Valstybės kūrimąsi, kovas už Nepriklausomybę. Lietuvos atgimimo istorijos įvykiai žurnale analizuojami ne iš šios dienos pozicijų, kaip tapo įprasta pastaruoju metu, bet remiantis to laiko dokumentais ir tiesioginių dalyvių liudijimais. Žurnale bendradarbiauja Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, akademinės bendruomenės nariai, intelektualai.
„Padubysio kronikos“ – istorijos ir kultūros žurnalas (metraštis). 2013 m. pirmojo sąsiuvinio (išleisti 5 sąsiuviniai) įvade rašoma: „naujas periodinis leidinys, kuriame rašoma apie šio krašto istoriją, paminklus, žmones. Iškeliami mažai žinomi ir užmiršti faktai, jų reikšmė kraštui ir visai Lietuvai. Daug dėmesio skiriama nūdienos klausimams, laimėjimams ir nesėkmėms, nevengiama ir diskusijų. Jungiamoji leidinio styga – Dubysos upė, kuri prasideda ir baigia savo kelią Lietuvoje, suvienija Žemaitiją su Aukštaitija. O ir pats Nemunas be Dubysos nebūtų toks platus ir galingas...“
E. Skrupskelis išsakė nerimą dėl dabartinių istorikų interpretacijų, nes tai, kuo galima didžiuotis, dažniausia nustumiama į šalį ir nutylima. Todėl istorikai turi rinktis, o susirinkę kalbėti, diskutuoti – kas neaišku ir kas rūpi.
Akademikas E. Jovaiša susirūpinęs ir pergyvena dėl neaiškia kryptimi žengiančios mūsų istoriografijos, ypač katalikiškos. Bandome kalbėti, - sakė akademikas – kas mus jaudina, išgirsti klausančiųjų nuomonę. Akademikas kalbėjo apie knygą „Nerimas“ (2012, 2014 ir 2016). Skaitė citatą – Alfredo Bumblausko požiūrį į senųjų laikų lietuvių kultūrą ir atsaką į tokį savęs niekinimo požiūrį (citatas skaitė iš straipsnio, išspausdinto antroje knygoje). Akademikas akcentavo, kad lietuviai turėjo tokią pačią kultūrą, kaip ir kitos tautos.
B. Salatkienė priminė, kad Lietuvos Mokslų Akademijos 75-mečio minėjimui per televiziją buvo skirta pora minučių. O juk tai visuomeninis transliuotojas. Tokia padėtis, toks negatyvus požiūris į mokslą, aišku, nesuprantamas. Tačiau docentė ragino neieškoti kaltų, o ieškoti išeičių. Ir ji klausė: „Ar egzistuoja kultūros politika?“
Akademikas E. Jovaiša apgailestavo dėl menkų atlyginimų, Lietuvos profesūros net nematyti Europos pateikiamose lentelėse. Pedagogų įvardinimas „Maskvos agentais“ rodo požiūrį į švietimą. Nėra švietimo politikos, tą aiškiausiai liudija LEU naikinimas. Ir svarbiausia – nėra alternatyvos. Anksčiau veikę institutai buvo paversti universitetais, o dabar jie naikinami – tai nepateisinama švietimo „politika“ asmenų, negalvojančių apie ateitį ir vykdančių įvairias reformas.
Visuomeninė, švietimo mintis turi turėti laisvę. Pirmojo kurso studentai nežino elementarių geografijos dalykų (geografija buvo išmesta, dabar ji sugrąžinta, bet kokiu lygmeniu!). Istorija – amputavome: nebemokome jaunimo seniausių laikų istorijos. Akademikas pateikė pavyzdžių iš priešistorės ir pabrėžė, kad visai Lietuvos valstybei pagrindai buvo sudėti seniausiais laikais. Savęs menkinimas, prasidedantis nuo mokyklos, formuoja savasties praradimą: nebežinome, kas buvome, pamirštame, kad mes laikini šiame pasaulyje, tačiau jaunimui turime suformuoti tvirtą požiūrį į savo tautą ir valstybę.
Prieš apvaliojo stalo diskusijas Bazilionų mokykloje – daugiafunkciniame centre. Iš dešinės: Eugenijus Skrupskelis, Tomas Baranauskas, doc. dr. Birutė Salatkienė, akademikas Eugenijus Jovaiša, Vaidotas Kanišauskas, Rita Žadeikytė, mokyklos direktorius Rimantas Gorys ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Vaičiulienė
Moderatorė klausė apie istorijos mokslo politiką.
Atsakydamas į klausimą, Tomas Baranauskas pažymėjo, kad istorijos mokslo politika turi būti valstybinė. Deja, aplamai, nėra mokslo politikos – kas ką sugalvoja, tas tą ir tiria. Šį teiginį pagrindė gausiais pavyzdžiais.
T. Baranauskas kalbėjo apie šventes. Švenčiame valstybines dienas ( Vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją) – atmintinų dienų pripažinta apie 60 (dera pasakyti, kad apie pusę jų –istorinės datos), tačiau atmintinų dienų įstatyme nėra esmės. Šventės minimos daugiausia entuziastų dėka. Tautos istorinės atminties įstatymas, taip ir „guli“. Per visą kadenciją Seimas šį įstatymą atidėjo į šalį. Vietoj to, kad būtų sukurta taryba, būtų svarstyta, ką daryti, kad tos dienos taptų atmintinomis, atsirado neva „cenzūros“ pabūgusių istorikų, o kitus kažkas kitas „gąsdino“. Mūsų valstybei, matyt, per baisu: kas bus, jei atsiras tvarka?
Jubiliejinės datos turi būti minimos kas 50 metų. Tačiau tokio skaičiavimo nesilaikoma. Jeigu vienas ar kitas faktas patiks Seimo nariui, gal ir bus organizuotas rimtesnis renginys... Šie metai – „Saulės“ mūšio metai.
Švietimo programa – tai istorija be pradžios. Ją vaizdžiai liudija egzaminų klausimai. Pirmas klausimas „Krikščionybės sklaida“ – juo mes nukertame pradžios atskaitos gairę... Tarp 160 klausimų, 15 skirtų dabarčiai, XX amžiui tenka daugiau pusę klausimų. Vytautas Didysis, tarp daugelio klausimų minimas vieną kartą, o L. Brežnevas – du kartus. Tai kas gi svarbiau Lietuvai?!
Bazilionų mokykloje svečias iš Ukrainos vienuolis bazilijonas dr. t. Pavlo (Mychailas Krečunas) OSBM (kairėje) su mokyklos direktoriumi Rimantu Goriu (dešinėje). Prie direktoriaus stovi dr. Aldona Vasiliauskienė, šalia jos Leonora Zapereckienė
Akademikas E. Jovaiša priminė, kad mes gyvenam demokratinėj visuomenėj, tad mokslininkas gali tyrinėti ką nori ir kaip nori, tačiau turi būti valstybinis reguliavimas – valstybės kryptis. Apgailestavo, kad nebėra politikos, nenumatyta, kokias gaires vystyti...
Moderatorė B. Salatkienė iškėlė istorijos pamokos, kaip svarbiausios disciplinos, formuojant tautinę, patriotinę, religinę, kultūrinę sampratą esmę. Kas daroma dėl istorijos programos mokykloje?
Į diskusiją įsijungęs vienas mokytojų pasakė: „Mokinių neapkraunu papildoma informacija, nes mes ruošiam mokinius egzaminui, todėl pas juos daug spragų. Dirbam su tokiais mokiniais, kokie yra”.
Akademikas E. Jovaiša konstatavo: „Absoliuti katastrofa su egzaminais ir tuo ką mokom... Kadaise pasiūliau panaikinti 12-tą klasę, nes tai tarsi kartojimas ankstesnių klasių medžiagos. Pasiūlymas liko neišgirstas, tačiau korepetitoriams buvo padarytas rojus... Mokome mokinius momentiniam išmokimui: baigia, išlaiko egzaminą ir pamiršta”. Akademikas paklausė mokytojų nuomonės dėl 12-tos klasės panaikinimo.
Mokytoja priminė, kad istorijos egzaminas ne tik baigiamasis, bet ir stojamasis – todėl mokytojai yra įsprausti į rėmus.
T. Baranauskas pabrėžė, kad mokyklinė programa persunkta dabartizmu – todėl nebėra istorijos ir visas dėmesys skiriamas egzaminui.
Akademikas E. Jovaiša pažymėjo, kad pagrindų pagrindas yra mūsų pilietiškumas ir, norint pakeisti švietimo politiką, reikia iš viso keisti politiką. Mokytojų rengimas turi būti pakeltas į nacionalinį į lygmenį. Su tokiu rengimo tempu kaip dabar – daugelio specialybių mokytojų greitu laiku nebebus, nes daugeliui mokytojų per 50. Mokytojus, kaip ir policijos darbuotojus, reikia išleisti į pensiją normaliomis sąlygomis.
Katastrofiška padėtis mokinių rengimui „mokinių krepšeliai”: juos būtina kuo greičiau panaikinti. Nors įrašyta apie jų panaikinimą, tačiau Vyriausybė iki šiol jų nepanaikino.
Bazilionų mokykloje direktoriaus kabinete svečiai ukrainiečiai. T. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM (dešinėje) ir dr. t. Pavlo (Mychailas Krečunas) OSBM
Turi pradėti veikti savivalda ir parlamentarai turi ateiti nuo savivaldos. Kaimas turi pradėti žydėti nuo pasiruošusio veikti jaunimo. Istorikai privalo žiūrėti į tautos pagrindus – šaknis, mėginti gyventi demokratiškai.
Kalbėta apie Baltarusijos mokslininkus – istorijos kūrimą.
T. Baranauskas kalbėjo, kad patriotine prasme Baltarusijoje yra visokių mokslininkų. Vieni laiko, kad Lietuvos nebuvo – tik Baltarusija. Šitokia nuomonė labai pavojinga ir teritoriniu požiūriu.
Akademikas E. Jovaiša pridūrė, kad tai, kas „daroma” su istorija – tai dabartinės politikos dalis. Tarkim, Baltarusijoje – istorijos egzaminas yra privalomas, o mes, deja, neturime tokios politikos.
Po kavos pertraukėlės doc. dr. Birutė Salatkienė skaitė pranešimą (iliustravo skaidrėmis) apie Padubysio vietovės archeologinius tyrinėjimus. Padubysyje – Dubysos aukštupyje yra 62 archeologinės vietos išsidėsčiusiose 4 seniūnijose (Bubių, Kukečių, Liolių ir Tytuvėnų). Mokslininkė pristatė šio krašto tyrinėtojus – pradėdama nuo ankstesniųjų ir baigdama nūdienos archeologais: Vladą Daugirdą (pirmąjį), Fiodorą Pokrovskį (nors jis ir ne archeologas, tačiau išleido šia tema knygą), Petrą Tarasenką, Balį Tarvydą (pirmą profesionalų šio krašto tyrinėtoją), Bronių Bakaną (rengė žvalgomąsias ekspedicijas, lokalizavo vietoves) ir dabar vykdančią archeologinius tyrinėjimus doc. dr. Birutę Salatkienę.
Mokslininkė pažymėjo, kad per 150 metų tyrinėtos 25 vietos, išžvalgyta 11 piliakalnių… Prelegentė akcentavo, kad Padubysys – kraštas turintis turtingą archeologinę, tačiau dar mažai ištirtą praeitį.
Prof. Arūnas Gumuliauskas skaitė pranešimą „Sovietizacijos ir sovietinio totalitarizmo santykio problema lietuvių istoriografijoje”.
Prelegentas kėlė klausimą dėl terminijos: „Sovietų” ar „tarybų”; „sovietinis” ar „tarybinis”. Priminė, kad Romualdas Ozolas vartojo terminą „Tarybų Sąjunga” ir sakė, kad tai autentiška.
Mokslininkas A. Gumuliauskas siūlė – kalbant apie socializmą, reikia vartoti terminą „sovietinis”; akcentavo, kad visuose vadovėliuose, kur rašoma apie sovietinį laikotarpį – viskas neteisinga.
Bazilionų mokyklos fone prie paminklo Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui grupelė svečių, atvykusių iš Skapiškio, Vilniaus bei Ukrainos, su šeimininkais
Dr. A. Vasiliauskienė, kalbėjo apie Bazilionų vietovės bei mokyklos išskirtinumą Lietuvoje ir pasaulyje. Priminė, kad Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas, vienintelis ordinas, įkurtas Lietuvoje. 2017 m. jis minės sudėtingos istorijos 400 metų jubiliejų. O Bazilionų miestelį ir formavo į Padubysį pakviesti vienuoliai bazilijonai. Tai vienintelė vietovė pasaulyje, įamžinusi Rytų (Graikų) apeigų katalikų arba unitų vienuolių vardą. XXI amžiuje mokyklą ir Bazilionų miestelį išgarsino nuo 2001 m. organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos minėtam ordinui. Mokykloje lankosi ne tik į Lietuvą atvykę Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienuoliai iš Ukrainos bei kitų kraštų, bet ir mokslininkai pasauliečiai iš įvairių Ukrainos aukštųjų mokyklų. IX tarptautinė mokslinė konferencija, skirta vienuolių bazilijonų kultūrinės veiklos Padubysyje 260-mečiui ir prasidėjusi Bazilionų mokykloje 2009 m. spalio 10 d., išsiskyrė tuo, kad konferencijos pradžioje buvo pašventinta didžiulė beveik 4 m. aukščio ąžuolinė skulptūra. Tai skulptorės Birutės Kasperavičienės darbas, simbolizuojantis Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino ženklą – degantį krūmą. Ši skulptūra – pirmoji ukrainiečiams skirta skulptūra Lietuvoje. Taip pat ji – pirmoji skulptūra pasaulyje įamžinusi Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną.
Šiaulių r. Bubių mokyklos direktorius Reimundas Varapickas reziumuodamas susitikimą kalbėjo, kad jis šalininkas tokio dėstymo, kai Lietuvos istorija buvo atskira disciplina, tas pats ir su geografija. Todėl mūsų vaikai nežino mūsų praeities. Pedagogas klausė: „Kas kuria egzaminų klausimus? Kas formuoja programą?” Norėtume, kad būtų kitaip. Tokia padėtis kelia nerimą akademikui E. Jovaišai, mums irgi ne tas pats. Kaip programų rengėjams ir egzaminų bilietų sudarytojams įrodyti, kad tai, ką jie daro – negerai! Mokytojai siunčia egzaminų klausimus, mat prašomi, tačiau niekas į tuos atsiųstus klausimus nekreipia dėmesio…
Istorija – labai svarbi disciplina. Nežinantys istorijos, negali svajoti apie gerą ateitį. Turi susiformuoti pilnas žinojimas.
Moderatorė B. Salatkienė kalbėjo apie būtiną švietimo sistemos pertvarką ir mokymo turinio peržiūrą. Kitą kartą streikuojantys pedagogai turi kelti ne tik ekonominius reikalavimus, bet reikalauti – kaip būtinybę – ir pačios švietimo sistemos pertvarkos.
Bazilionų mokyklos direktorius Rimantas Gorys Šiaulių r. pedagogams, dalyvavusiems konferencijoje, įteikė komplektus „Nepriklausomybės sąsiuvinių” (2012–2015 m. 13-ka sąsiuvinių) – tai Romualdo Ozolo paramos fondo dovana.
Šiaulių r. istorijos mokytojai skirstėsi pilni norų įgyvendinti iškeltus klausimus, o mokslininkų grupė užplanavusi susitikimus su kitų rajonų pedagogais. Taip pradedamos atgaivinti istorijos pamokos, kuriose girdėsime tikrąją savo tautos ir valstybės praeitį.
Atgal
.jpg)
