VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Švietimas ir mokslas

07.20. Kokia klaviatūra jūsų kompiuteriuose?

Loreta Nikolenkienė,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Lietuvoje kompiuteriuose naudojamos angliškos (JAV) klaviatūros, kuriose savitosios lietuvių kalbos raidės (Ą, Č, Ę, ... Ž) gaunamos spaudant skaitmenų klavišus. Tokią klaviatūrą įprasta vadinti skaičiukine. Ant kai kurių prekyboje esančių klaviatūrų (dažniausiai stacionarių kompiuterių) klavišų savitosios lietuviškos raidės būna užrašytos greta skaitmenų, ant kitų (nešiojamųjų kompiuterių) jų išvis nebūna.

Turime ir originalią lietuvišką standartinę klaviatūrą, kurioje minėtos raidės išdėstytos ant atskirų klavišų tose pačiose eilėse, kaip ir visos kitos raidės. Šių klaviatūrų buvo pagaminta tik viena tūkstančio vienetų partija ir seniai išparduota. Tačiau yra nemažai žmonių, kurie tokias klaviatūras „gaminasi“ patys: užklijuoja lipdukus ant kokios nors kitokios klaviatūros ir į kompiuterį įdeda jai reikalingą programėlę. Kodėl jie nesitenkina skaičiukine klaviatūra?

Lietuvišką standartinę klaviatūrą jau daugelį metų naudoja Kauno technologijos universiteto profesorius Stanislovas Masiokas. Paprašiau jį papasakoti apie šią klaviatūrą ir pasidalinti su skaitytojais jos naudojimo patirtimi.

Jūs daugelį metų naudojate standartinę klaviatūrą. Prieš tai tikriausiai spaudėte skaičiukinės klaviatūros klavišus. Kada tai buvo ir kuo sužavėjo standartinė klaviatūra, kad ryžotės pereiti prie jos?

Kompiuteriu pradėjau naudotis gerokai anksčiau, negu buvo sukurta skaičiukinė klaviatūra, manau, kad tuomet iš viso dar nebuvo galimybės kompiuteriu rašyti lietuviškų raidžių. Vėliau pradėjau naudotis vadinamąja lietuviška IBM klaviatūra, kurioje lietuviškos raidės buvo išdėstytos kaip ĄŽERTY (kaip standartinės lietuviškosios rašomosios mašinėlės), tik raidė Š buvo nukelta į dabartinės F vietą.  

Stanislovas Masiokas

Taigi skaičiukine klaviatūra niekada nesinaudojau. Kuo sužavėjo standartinė? Tuo, kad rašomąja mašinėle, kurioje raidės išdėstytos kaip ĄŽERTY, parašiau visą Elektrotechnikos vadovėlį (http://masiokas.lt/elektrotechnika/Elektrotechnikos.pdf) beveik akląja sistema ir supratau jos privalumus.

Kas paskatino standartines klaviatūras įdėti ir į Jūsų vadovaujamo universiteto padalinio kompiuterius. Kaip į tai reagavo bendradarbiai?

Lipdukais sulietuvinta nešiojamojo kompiuterio klaviatūra (apvesti klavišai, kuruos būtina pakeisti)

Kai šaunūs Vilniaus universiteto mokslininkai sukūrė šiuolaikinę kompiuterio klaviatūrą ir jau buvo pagaminta jų pirmasis tūkstantis, KTU Elektros ir šviesos inžinerijos katedroje kūrėme modernią laboratoriją. Tuomet ir iškilo klausimas, kokią klaviatūrą įdiegsime. Kadangi dar nuo 1919 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo dėstoma tik lietuviškai, tai kuriant laboratoriją atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje diegti skaičiukinę klaviatūrą būtų buvę tiesiog gėda.

Sulietuvinta klaviatūra (fragmentas), pagaminta beveik prieš dvidešimt metų

Juk joje likusios raidės išdėstytos abėcėlės tvarka (kaip žodyne), o Ž nukišta į eilutės galą. Tokia klaviatūra man neatrodė tinkama. Kadangi jau buvo sukurta ĄŽERTY klaviatūra ir buvo jų šiek tiek pagaminta, todėl katedroje vieningai nutarėme įdiegti tik lietuvišką klaviatūrą, patvirtintą kaip standartinę. Juk esame valstybinis universitetas, tad nesilaikyti standartų būtų tiesiog neetiška. Taigi įdiegėme ir štai jau 20 metų, kai jomis naudojasi studentai be jokių problemų, stresų ar kitokių prietarų.

Ar Jūsų pavyzdžiu pasekė šeimos nariai ir draugai? Jei tokių buvo, tai kaip jiems sekėsi? Ar buvo nusivylusių ir grįžusių prie skaičiukinės klaviatūros?

Nėra jokių abejonių. Šeimoje visi supranta kompiuterių lituanizacijos ne tik svarbą bet ir patogumą. Neabejojo tuo nei artimieji draugai, nei kolegos. Ir svarbiausia, niekas iš ĄŽERTY negrįžo prie skaičiukinės. Džiugu ir tai, kad dauguma katedros darbuotojų nusipirko tokias klaviatūras asmeniniam naudojimui ir darbe, ir namuose. Ir kiek žinau visi liko ištikimi šiam pasirinkimui.

Asmeninio kompiuterio klaviatūra taip pat asmeninė ir ją žmogus vertina asmeniniu požiūriu. Ar galite bent apytikriai palyginti abi klaviatūras pagal tai, kokią įtaką jos daro ar darytų kalbai, rašto kultūrai?

Tą patį galima pasakyti ir apie asmeninį automobilį, tačiau visoje Europoje iki Lamanšo važinėti su dešinėje esančiu vairu neleidžiama. Palikime asmeniniam požiūriui tai, kas nedaro žalos, o skaičiukinės klaviatūros žala akivaizdi – įsigalėjęs šveplavimas ir kitoks kalbos niekinimas ar net bandymas lietuviškas raides išstumti iš viešumos. Bediskutuodami dėl trijų raidžių, ar neprarasime visų devynių?

Klaviatūra tai įrankis. Prie gero įrankio priprantama. Bet šis įrankis siejamas su gimtąją kalba. Man buvo džiugu dirbti katedroje, kurioje kalbai skiriamas didelis dėmesys. Manau, kad ši klaviatūra suvaidino ne paskutinį vaidmenį.

Jeigu standartinė klaviatūra susidomėtų šio straipsnio skaitytojai, tai ką jie turėtų padaryti, kad tokia klaviatūra atsirastų jų kompiuteriuose?

Pakaktų užklijuoti bent 30 lipdukų ir įdiegti tam skirtą tvarkyklę. Lipdukus jau šiuo metu už ačiū galima gauti bet kurioje KTU bibliotekoje Kaune. Tvarkyklės yra tiek internete, tiek pačiame kompiuteryje (Windows ar Linex operacinėse sistemose). Tiesa, Mac OS tvarkyklę reiktų atsisiųsti (/masiokas.lt/klav), išarchyvuoti ir viską įdėti, kaip nurodyta instrukcijoje. Žodžiu, jokių problemų. Deja, tenka apgailestauti, kad gaminti tokias klaviatūras verslininkams vis dar neapsimoka.

Turbūt sutiktumėte, kad principas „pasidaryk pats“ darosi vis mažiau patrauklus. Ką reikėtų padaryti visuomenės (valstybės) mastu, kad parduotuvėse atsirastų kompiuterių su standartinėmis lietuviškomis klaviatūromis?

„Pasidaryk pats“ nuo seno gajus Lietuvoje (net eurus sugebėjo pasidaryti). Abejoju, ar mūsų tautiečiai jau taip aptingo, kad savo patogumui negalėtų paskirti bent 20–30 min. iš priverstinio laisvalaikio (tarp reklaminių intarpų per TV).

Lipdukais sulietuvinta pagrindinė klaviatūros dalis (klijavimo schema) ir tam skirtas lipdukų komplektas

Na, o kas tokio laisvalaikio neturi, gal galėtų iniciuoti tokių klaviatūrų užsakymą valstybiniu mastu, per Vyriausybės nutarimą ar bent per švietimo sistemą. Užsakyti taip, kaip užsakomi vadovėliai ar koks nors inventorius. Gal tada ir visose valstybinėse įstaigose lietuviška klaviatūra taptų privaloma kaip valstybinės kalbos dalis.

O kokia šveplavimo būklė Estijoje ir Latvijoje?

Ištyrus vien tik Delfi komentatorių tekstus (rezultatai palyginami, nes rašoma ne tik lietuviškai, bet ir estiškai, ir latviškai) tikrai galima teigti kad Estijoje padėtis pastebimai geresnė. O kodėl estai mus lenkia, tai labai paprasta. Viena, jų mažiau ir tai tautos išlikimo klausimas. Antra, paklauskime kaip buvo prie ruso. Taip, prie ruso estai net kelią kitaip nurodydavo, jei klausdavai okupanto kalba. O kaip anuomet elgėmės mes, lietuviai? Jei kompanijoje būdavo bent vienas rusakalbis, dauguma stengėsi kalbėti rusiškai, taigi, buvome tolerantiški ir svetingi. O kaip dabar? Neseniai buvau Vilniuje (taigi, Lietuvos sostinėje!) vienoje jaunimui skirtoje konferencijoje visi pranešėjai kalbėjo angliškai. Kai paklausiau kiek salėje buvo nesuprantančių lietuviškai. Atsakymas pritrenkiantis – vienas iš poros šimtų dalyvių. Taip, mes labai tolerantiški, net juokingai). Latvijoje situacija panaši kaip Lietuvoje.

Ar šveplavimas aktualus kitose Europos šalyse?

Panašių problemų nėra nei Skandinavijos šalyse, nei kitose Europos valstybėse. Visi kompiuteriais gali rašyti tekstą su visais valstybinės kalbos savitaisiais ženklais. O graikai nesirengia net savo abėcėlės keisti.

 Kiek žmonių savo miestų vardus „Skyp'e“ užrašė teisingai?

Tyrimai rodo, kad savo miestų pavadinimus Skype su savitomis raidėmis rašo dauguma šalių. Tai ne tik didelė Vokietija ar maža Danija, bet ir didelė Lenkija bei maža Čekija. O mes kaip rašome? Mažiau nei 20 % teisingai rašo esą iš Panevėžio (Panevezys), Klaipėdos (Klaipeda) ar Šiaulių (Siauliai). Net palyginus su latviais, mes rašome 1,5 karto prasčiau, o apie 95% estų teisingai rašo Pärnu, Põlva, Järva.

Manoma, kad „švepluojama“ dėl nepatogios „skaičiukinės“ klaviatūros?

Be didelių tyrimų teigčiau, kad taip. Tingime ieškoti Š, jeigu ji kažkur nukišta. Ir ieškome pakaitalo: vietoje Ž rašome Z. O jeigu norima parodyti anglų kalbos išmanymą, tai rašoma zh. Ypač juokingai atrodo, kai rusiškos pavardės rašant lotyniškais rašmenimis taikoma ne lietuvių, o anglų kalbos fonetika ir rašyba (atseit, rašoma originalo kalba).

Dažnai yra sakoma, kad „skaičiukinė“  klaviatūrayra patogesnė. Ar tai tik dar vienas mitas?

Skaičiukinės klaviatūros plito kompiuterizacijos pradžioj. Ir tai rodė, kad šalys nori rašyti savo rašmenimis. Tačiau, kai tik atsirado techninės galimybės, jos greitai prisiminė savo rašomąsias mašinėles ir grįžo prie jau turimos patirties. Šiandien savitąsias raides ant skaičių galbūt dar galima rasti šalyse, kurios neturėjo tokių patriotiškai nusiteikusių mokslininkų, kaip Vladas Tumasonis, Gintautas Grigas ir kitų. Taigi skaičiukinė klaviatūra – irgi mitas. Net Kalėdų senelio kraštas – Laplandija – rašo savo nacionaline klaviatūra.

Kokie yra esminiai visavertės lietuviškos standartinės klaviatūros pranašumai?

Pranašumų galėčiau išvadinti net 10, tačiau trumpai tariant pakaks ir trijų, kad įvertintume, kokią vertybę turime, ir ką prarandame ją ignoruodami.

Visos lietuviškos raidės ir ženklai išdėstyti pagal Lietuvos standartą; galima rašyti lietuviškai, angliškai ir programuoti neperjungus klaviatūros.

Visos lietuviškos raidės išdėstytos trimis eilėmis, tad tinka sparčiai rašyti visais pirštais bei išmokti rašyti akluoju būdu. Tų įgūdžių pakanka spausdinti akluoju būdu ne tik lietuviškai, bet ir angliškai, prancūziškai, vokiškai ir net rusiškai.

Yra daug ir kitų pranašumų: skaitmenys išdėstyti II lygyje (skyrybos ženklai vartojami dažniau); yra lietuviškos kabutės „ “, brūkšnys –, euro ženklas €.

Ar sudėtinga įdiegti šią lietuviškąklaviatūrą? Gal sunku rasti tvarkykles, gal ji konfliktuoja su operacinėmis sistemomis. Gal dar kokie nepatogumai išlenda?

Turbūt paprasčiau ir būti negali. Populiariausioje Windows OS nustatymų skydelyje reikia susirasti klaviatūrų nustatymus; ten rasime parašyta Lietuviška standartinė klaviatūra. (Microsoft, įsikūrusi JAV žino kas yra Lt standartas, o Lietuvoje  – ne!).Vienas mygtuko spustelėjimas ir Jūs rašote lietuviškai be problemų. Be to, galima iš interneto atsisiųsti Vlado Tumasonio sukurtą universalų valdiklį, jį išpakuoti ir paspausti Įdiegimo nuorodą. Bus atpažinta kompiuteryje esama Win OS ir bus automatiškai įdiegta visavertė lietuviška standartinė klaviatūra. Linux OS ji irgi jau įdiegta. Įdiegti į Mac OS taip pat nesudėtinga: pakanka atsisiųstą ir išpakuotą valdiklį įkelti į kompiuteryje nurodytą vietą. Taigi, matome, kad įdiegti programinę dalį gali kiekvienas, mokantis bent šiek tiek valdyti kompiuterį.

Jeigu sakote, kad visavertė nacionalinė „AŽERTY“ klaviatūra yra tokia patogi, kodėl jvis dar nepopuliari?

Taip, ji dar nepakankamai populiari, tačiau, nesakyčiau, kad ja niekas nesinaudoja. Jos vartotojų skaičius nors ir lėtokai, tačiau didėja. Jau vien tai, kad tos klaviatūros tinklalapyje lankytojų gausu, įdiegimo valdiklius kasdien atsisiunčia ne vienas. Kitas klausimas kodėl jos dar daug kas nenaudoja. Kliūtis – mąstymo inercija ir tingėjimas išmokti naudotis. O svarbiausia, kad valstybinėse įstaigose ir mokyklose toleruojamas Konstitucijos nesilaikymas. Juk jeigu mokyklose būtų tiesiai-šviesiai pasakyta, kad privaloma laikytis lietuvių kalbos įstatymo, kuriam tarnauja ir Lietuvos standartas, padėtis turėtų pakisti iš esmės. Juk kas būtų, jeigu, pavyzdžiui, Lietuvoje būtų nesilaikoma statybų ar veterinarijos standartų – tai būtų skandalas, teismai, ligos, žūtys. Dar baisiau būtų, jeigu galiotų skirtingos kelios kelių eismo taisyklės, pavyzdžiui, Kaune kairysis eismas, o Vilniuje – dešinysis. Neabejoju, kad privaloma laikytis ir klaviatūros standarto. Tačiau tai nereiškia, kad kiti klaviatūrų variantai turi būti uždrausti. Juk ir kitakalbiams niekas nedraudžia kalbėti savo kalba, bet viešoji erdvė privalo likti lietuviška. Taigi jeigu profesionalams patogiau naudotis kita kalba ir/ar kita klaviatūra, tai tos laisvės niekas negali atimti. Bet mokinukas, pasodintas prie kompiuterio turi būti aptarnautas pagal Lietuvos galiojančius standartus.

Sakote, kad su ĄŽERTY galim rašyti sparčiau. Ar yra kokie įrodymai?

Viename magistriniame darbe (http://epublications.vu.lt/object/elaba:1932858/index.html) buvo moksliškai išnagrinėtos visos Lietuvoje naudotos klaviatūros. Pasirodo, kad sparčiausia klaviatūra yra ĄŽERTY, nors ji irgi nėra tobula.

Gal galima teigti kad ji yra optimali?

Šia sąvoka nenorėčiau dangstytis. Spartaus rašymo problemą dar 1936 m. išnagrinėjo psichologijos prof. Augustas Dvoržakas (August Dvorak); https://en.wikipedia.org/wiki/Dvorak_Simplified_Keyboard) ir sukūrė optimalią klaviatūrą, pritaikytą anglų kalbai. Tačiau pakeisti įpročius nelengva. Bet kuriai šiuolaikinei klaviatūrai iki optimalios toloka. Pirmųjų rašomųjų mašinėlių populiarioji angliškoji QWERTY klaviatūra buvo sukurta taip, kad nebūtų galima sparčiai rašyti, kad nesusipintų raidžių svirtelės ir rašomoji mašinėlė nesulūžtų. Kadangi dauguma klaviatūros su lotyniškoms raidėms yra sudarytos QWERTY klaviatūros pagrindu, tai bet kuri iš jų yra labai tolima nuo optimalios. Mūsų AŽERTY irgi nėra optimali, nors lyginant su kitų Europos šalių mašinėlėmis, mūsiškė buvo viena iš tobuliausių Europoje.

Kartu su Kauno Rotary klubu vykdote projektą „RAŠAU LIETUVIŠKAI“. Koks tai projektas ir koks jo tikslas?

Rotary siekis yra tarnauti visuomenei artimiausioje aplinkoje. O kas gali būti mums artimiau nei lietuvių kalba. Matydamas, kur einama nesilaikant Lietuvos standartų, Kauno Rotary klubas bando rasti būdus, kaip palengvinti lietuviškos standartinės klaviatūras sklaidą. Akivaizdu, kad nerealu iš užsienio atvežti lietuviškas klaviatūras, o tuo labiau – vis populiarėjančius nešiojamus kompiuterius su lietuviškomis klaviatūromis. Antra vertus, neišmesti gi visas esamas klaviatūras ir nešiojamuosius kompiuterius. Pats paprasčiausias ir pigiausias būdas sulietuvinti kompiuterius yra lipdukai. Rotary klubas šiuos lipdukus platina, dažniausia, mokyklose. Kai vaikai pripras prie ĄŽERTY, tai atėję į universitetą ar į valstybinę įstaigą jau turės savo nuomonę. Antra, kas suklijuos savo rankomis lipdukus ir pripras prie naujos-senos klaviatūros, tas neatsisakys jos niekada, ar bus čia, ar emigruos.

Tačiau nepamirškime, jei lietuvių kalbos nebus kompiuteriuose, jos prognozės nepavydėtinos... Aš esu optimistas, todėl įsitikinęs, kad šveplavimas išnyks. Pažanga lituanizuojant IT didžiulė. Dar pamename, kaip šaipėmės iš nesėkmingai sukurtų terminų, dar ir dabar vis bandoma teigti, kad su kompiuteriu reikia bendrauti tik angliškai (pamenate, Dievas lietuviškų maldų nesupranta). Dabar situacija pakito. Lietuvių kalba sėkmingai randa kelia į IT. Jau sulietuvinti visi populiariausi programų paketai, lietuviškai bendraujame ir Windows'e, ir biuro pakete. Atsiranda ir vis tobulėja įvairios vertimosistemos.

Tai, ką Jūs ir Kauno Rotary klubas darote, yra visuomeninė veikla. Bet gi tai būtų svarbi ir valstybės įtaka. Kuo galėtų pasirūpinti valstybė, kad ši klaviatūra būtų visuotinai priimta, kad jos statusas būtų valstybės apgintas.

Reikia visai nedaug. Užtektų deklaruoti, kad ši klaviatūra (jos standartas) yra lietuvių kalbos įstatymo dedamoji (pripažinti, kad standartas yra kaip poįstatyminis dokumentas), kuris yra PRIVALOMAS šalies švietimo sistemoje ir valstybinėse įstaigose (namuose ar privačiame sektoriuje galima elgtis ir kitaip). Štai čia ir turi pasibaigti visos beprasmės diskusijos. Kaip ir kiekvienas sprendimas, tai turi būti įvertinta įdiegimo sąnaudomis. Juk Lietuvoje šiuo metu yra ne vienas milijonas kompiuterių. Na ir kas! Jeigu lipdukų komplekto kaina būtų, pavyzdžiui, 1 ar 2 euro centai, valstybė nebankrutuotų, padovanodama tokius lipdukų komplektus visiems norintiems. O jei valstybė to nepajėgi, gal tai padarys Rotary ar kitos visuomeniškai aktyvios organizacijos, neabejingos lietuviškumui. Tačiau tai būtų tik pradžia. Reikėtų, kad valstybė paremtų tuos verslininkus, kurie tokias klaviatūras užsakytų ir platintų Lietuvoje. O jeigu tokia klaviatūra dar būtų ir nors kiek dotuojama, tai klaviatūros problemos būtų išspręstos labai greitai.

Daug įpročių ateina per švietimą. Kokias matote priemones, kad tai plistų per švietimą?

Leiskite paklausti, o kiek, Jūsų nuomone, iš 100 moksleivių taps programuotojais? Bandau spėti, gal 5 ar 10. O kiti? Visi kiti taps rašytojais, t. y.rašančiais įvairiausius tekstus. Tai gal didžioji dalis  laiko, skirto mokant informatikos, turėtų būti skirta kompiuteriniam raštingumui arba tiksliau – raštingumui su kompiuteriu. Kai inžinerinio fakulteto studentų per pirmą paskaitą paklausdavau, kas savo darbuose naudojasi populiariausia raštinės programa Word'u, suprantama, visi pakeldavo rankas. Bet kai paklausdavau „kas iš Jūsų formatuoja tekstą, pasinaudodami Pastraipa (Paragraf), pakeldavo rankas apie 10% mano trečiakursių. O pritilus auditorijai dar trečiu klausimu prašydavau pakelti rankas, kas naudojasi komandomis Stilius (Style), kartais tokių rasdavosi gal 1 iš 100. O kompiuterių klasėje pradėjus darbą su „PowerPoint'u“ po valandos darbo girdėdavosi atodūsiai: o mes manėme kad viską žinome. Ir tai mes vadinam kompiuteriniu raštingumu?

Jūs siūlote keisti kompiuterinio paruošimo programą?

Ne visai, tik norėčiau arklį kinkyti vežimo priekyje. „Pradžioje buvo Žodis (Word'as)“ Taip, Word'as yra šiuolaikinės kompiuterinės trejybės pirmasis asmuo. Toliau eina Excel'is ir PowerPoint'as. Labai pageidautina, kad tai būtų kompiuterinio raštingumo pagrindas. O kadangi visose šiose programose yra tekstai, taigi, visiems teks būti rašančiais. Ir tam rašymui norėsime skirti mažiausiai laiko. Vadinasi, reikia išmokti sparčiai rašyti, kas galima tik rašant ne vienu ar dviem pirštais, o visais 10. Spartaus (ir aklojo) rašymo pamokos reikalingos, kaip pianistui pirštų lavinimo pratybos. Sakysite, kad visi privalės mokėti programuoti? Netikiu. Tokių bus mažuma. O rašytojais (rašančiais) taps kone visi.

Man atrodo, kad kol kas Lietuvoje sukurta patogi ĄŽERTY klaviatūra dar neturi tinkamo pakaitalo. Šia klaviatūra galima rašyti (naudojant „Palemonas“ programą) net 4 kalbomis, jos neperjungiant ir visomis kalbomis galima rašyti ta pačia aklųjų sistema, nepersimokant iš naujo kiekvienai iš jų. O įdiegus rusų fonetine, galima tokiu pat būdu rašyti ir kirilica. Gal galite ką nors analogiško rasti Europoje? Taigi mūsų ĄŽERTY yra unikali, tik, deja, vietoje to, kad pasidžiaugtume tuo ką turime, dažniau linkę susiniekinti.

Ko palinkėtumėte „Lietuvos aido“ skaitytojams?

Kad kiekvienas skaitytojas galėtų ne tik skaityti „Lietuvos aidą“, bet ir džiaugtis galimybe moderniai ir sparčiai rašyti lietuviškai. Norėčiau palinkėti visiems, kad lietuvybė neišnyktų iš kompiuterių, nes jei jos ten neliks, iš informacinio pasaulio išnyksime ir mes patys. Knygnešiai atsilaikė net 40 metų, per okupacijas nepražudėme lietuviškos standartinės rašomosios mašinėlės, tai nejaugi savo rankomis sunaikinsime tai, dėl ko šimtmečiais kovota, siekta ir išsaugota.

***

Anita Juškevičienė

KOMPIUTERIO KLAVIATŪROS MATEMATINIS MODELIS
http://epublications.vu.lt/object/elaba:1932858/index.html

Ištraukos

1936 m., kai tobulesnių spausdinimo mašinėlių svirtys nebesukibdavo, Vašingtono universiteto profesorius Augustas Dvorakas išleido knygą, kurioje pristatė naują klaviatūrą. Knygoje jis argumentuotai aprašė visus QWERTY klaviatūros trūkumus, nurodė, kad šios klaviatūros raidės išdėstytos neracionaliai, todėl spausdinančio žmogaus pirštai turėjo „nukeliauti“ pernelyg ilgą atstumą. Pasak Augusto Dvorako, jo pasiūlytos klaviatūros variantas yra 35 proc. našesnis už QWERTY, be to, spausdinat padaroma mažiau klaidų. Antrojo pasaulinio karo metais Augustas Dvorakas atliko eksperimentą: jis apmokė 14 JAV armijos mašininkių. Pasirodo, naująja klaviatūra merginos spausdino 74 proc. sparčiau, o klaidų padarydavo 68 proc. mažiau. Atrodė, jog QWERTY klaviatūrai atėjo „galas“ – Augustas Dvorakas savo išradimą užpatentavo, be to, iš solidžios švietimo komisijos „Carnegie Comision for Education“ gavo tais laikais įspūdingą 130 tūkst. JAV dolerių premiją, savo išradimą intensyviai reklamavo ir jau turėjo nemažai pasekėjų. Į QWERTY monopoliją buvo kėsinamasi ne kartą, tačiau tai nieko nepakeitė, be to, niekas nepateikė ir įtikinamų argumentų, jog kitoks raidžių išdėstymas yra geresnis nei QWERTY. Todėl šiais laikais, kokios spalvos ar modelio kompiuterio klaviatūra bebūtų, raidės joje dažniausiai išdėstytos pagal QWERTY sistemą.

***

QWERTY klaviatūros nueinamas kelias yra 46 % didesnis nei Dvorak.

***

Lietuviškoje skaičiukinėje klaviatūroje rankos nukeliauja 12 % daugiau nei lietuviškoje standartinėje.

lietuviškos standartinės ir skaičiukinės klaviatūrų ergonomiškumai skiriasi vos keliais procentais. O iki ribinės klaviatūros joms trūksta keliolika procentų.

***

Atgal