VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Švietimas ir mokslas

02.25. Lietuvos mokyklose trūksta šimtų mokytojų, rodo tyrimas

 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus. Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje. Tyrime iš viso buvo apklausti 929 mokyklų direktoriai ir 2588 mokytojai iš 59 šalies savivaldybių.

Ekspertai prognozuoja, kad jei artimiausiu metu švietimo valdymo sistemoje neįvyks pokyčių, sektorius susidurs su sunkiai sprendžiamais iššūkiais. Mokslininkų atlikta mokyklų direktorių apklausa atskleidė, jog privalomų dalykų mokytojų trūksta bemaž kas ketvirtoje šalies mokykloje, o beveik 70 proc. Lietuvos mokyklų yra atvejų, kai privalomą dalyką moko ne tos specializacijos pedagogas. Iš viso 2019 m. rudenį Lietuvos mokykloms trūko 363 mokytojų dalykininkų, o vidutinis trūkstamai mokytojo vietai tenkantis etato dydis siekė 0,61. Jų labiausiai stinga Šalčininkuose, Skuode, Klaipėdos mieste ir rajone, Elektrėnuose, Šiaulių rajone, Šilalėje, Jurbarke ir Šakiuose.

Per artimiausius 3-5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos (213), fizikos (213), anglų (167), lietuvių (140) ir antrosios užsienio kalbos (96), taip pat pradinio ugdymo (167), chemijos (151), biologijos (103) ir kitų dalykų mokytojų. Iš viso – beveik 2000 pedagogų.

Tyrimas taip pat patvirtino, jog Lietuvoje jaučiamas didelis pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas – dabar šalies mokykloms trūksta 202 psichologų, 107 specialiųjų pedagogų, 102 logopedų ir 62 socialinių pedagogų. Artimiausius penkerius metus poreikis dar labiau augs.

Mokytojų apklausa parodė, jog nepaisant to, kad pedagogų darbo užmokesčiui didinti pastaraisiais metais buvo skirta papildomų lėšų, faktinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas yra vis dar dvigubai mažesnis už ugdytojų lūkesčius, koks jis turėtų būti – šiuo metu mokytojai gauna vidutiniškai 694,5 eurų atlygį, tuo tarpu jų pačių nuomone teisingas atlyginimas už pilną etatą turėtų siekti apie 1305 eurus. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas bendrojo vidurinio ugdymo viešajame sektoriuje yra žemesnis nei visame šalies ūkyje. Bemaž 70 procentų šalies mokytojų nebesusidaro pilnas krūvis.

Tyrėjai taip pat atskleidė, jog etatinio darbo apmokėjimo įvedimas mokytojų krūvio neoptimizavo, o priešingai – sujaukė. Iki jo įvedimo, pilnu etatu dirbo daugiau nei 70 proc. ugdytojų, tuo tarpu po įvedimo – vos 31 proc. Mokytojų pasiskirstymas pagal lytį yra neproporcingas – moterys sudaro 94 proc. pradiniame ugdyme, 85 proc. – pagrindiniame ir 83 proc. viduriniame ugdyme.

Didesnė dalis apklaustų direktorių nepritarė pedagogų rengimo modeliui, kuomet pradinio ugdymo mokytojai rengiami kolegijoje ir universitetinio išsilavinimo neįgyja – tam „Visiškai nepritarė“ 39,5 proc., o „Lyg ir nepritarė“ – 17,9 proc. apklaustųjų.

Nors viena svarbiausių idėjų Lietuvai „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ įžiebė viltį, kad pagaliau didelis dėmesys bus skiriamas aukščiausio lygio pedagogų profesionalų rengimui, šiuo metu valstybės strategija dėl ugdytojų prestižo kėlimo vis dar yra miglota. Reikia bendros aukštojo mokslo plėtros strategijos, kuri būtų suderinta su bendrojo ugdymo programa. Kol kas šie tyrimo duomenys verčia susimąstyti apie valstybės galimybes tapti intelektualiai, kultūriškai ir ekonomiškai stipria Europos valstybe.

Remiantis Statistikos departamento informacija, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai mokytojų yra 50-59 metų amžiaus – tyrėjai įspėja, jog pedagogai sparčiai sensta, o jaunų ugdytojų mokyklose – per mažai, todėl mokyklos bando „gelbėtis“ sudarydamos sutartis su pensininkais. Dirbantys mokytojai, sulaukę 65 metų, sudarė vidutiniškai 6,9 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.

 

Atgal