1953 m. Norilsko lageryje politinių kalinių sukilimo metu kunigo Česlovo Kavaliausko sukurta daina (5 punkteliai), vėliau pavadinta ,,Norilsko Vyčių“ himnu, kuriuo Varėnos politinių kalinių ir tremtinių ansamblis ,,Viltis“ (vadovė Gražina Kuodienė) 2013 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo parodų galerijoje pradėjo renginį, skirtą Norilsko politinių kalinių sukilimo 60–čiui paminėti.

Lietuvos valstybingumo datas žymi 1918 m. vasario 16-oji bei 1990 m. kovo 11-oji.  Lietuvos Sąjūdis mus atvedė į Kovo 11-ąją. Sąjūdis įrodė, kad negalima užgniaužti tautos siekio būti laisvai ir nepriklausomai. Šiandien Sąjūdis turi įrodyti, kad Lietuvos valstybingumas yra neperkamas ir neparduodamas.

Lietuvių Tauta, XIII a. pradžioje sukūrusi  savo valstybę,  didžiulėmis  pastangomis ją vėl atkūrė 1918 ir 1990 m.

Kruopių vls. Vilkaičių k. Ievos ir Vinco Beleckių šeimoje augo penki sūnūs: Pranas, Vladas, Stasys, Jonas ir Alius (Algirdas). Kaip ir kaimynų jaunuoliai vo­kiečių okupacijos metu, pasislėpę pamiškėje, išvengė reicho darbų, nepateko į frontą.

Atsiųski, Dieve, mums palaimos iš dangaus, Atsiųsk Tėvynei meilės ir tyrumo!

Šalies nevyriausybinės organizacijos (NVO) ketvirtadienį Lietuvos mokslų akademijoje pasirašė vienijimosi sutartį atkurti valstybės nepriklausomybės atkūrimo metais buvusį gyventojų skaičių, siekti visuomenės moralinio atgimimo, ugdyti tautos intelektą ir kūrybines galias. Tam tikslui reiktų nedelsiant įkurti visuomenės reikalų Tautos Tarybą.  

Šiandien keturioliktojo Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo metu bus iškilmingai paminėtas jo 25-metis.  

Šiaurės Reino Vestfalijos krašto miestas Det-moldas turi gražias Europos dienų  (gegužės 8-oji) tradicijas.  Į jas atvyksta svečių iš susigiminiavusių Vokietijos ir užsienio šalių miestų. Šiais metais šventiškai pasipuošusioje Lipės apskrities sostinėje ypatingo dėmesio susilaukė Lietuva – prie namo, kuriame Vydūnas, traukdamasis nuo Raudonosios armijos,  po klajonių  ir nepriteklių kupinų metų rado pirmą saugesnį prieglobstį, buvo atidengta memorialinė  lenta, namo nišoje pastatytas skulptoriaus Liongino  Garlos sukurtas Vydūno biustas. Tame name po karo buvo įsikūrusi pabėgėlių stovykla. Dabar pastatas priklauso evangelikų bažnyčiai, čia veikia studentų bendrabutis, vadinamas „Burse“, lietuviškai būtų „Bursa“.  Bendrabutyje gyvena studentai iš ke-turių kontinentų. Jame skamba muzika, vyksta kū-rybinis gyvenimas. Pastatas yra saugomas valstybės kaip architektūros paminklas.

Medininkų pilis, Juozapinės ir Aukštojo kalvos šį pavasarį keliautojus pasitinka su nauju apdaru, su naujom idėjom. Pilies ir aukštumos garsas sustiprėjo nepriklausomybės atkūrimo metais. Dar nesena istorija – įsisiūbavęs tautinis atgimimas, įspūdinga Baltijos kelio akcija gaivino istoriškumo jausmą, vertė atkurti tai, kas yra tikra ir tvirta. Gerai menasi 1989 m. rugsėjo 22 d. išvyka į Medininkus, į aukščiausiąją Lietuvoje Juozapinės kalvą. Surengtame Saulės pergalės minėjime trimitavome žalvarine dūda, pagerbėme nuo šios pergalės iškilusią karaliaus Mindaugo valdžią.

Šiais metais minėjome dvi žymaus Mažosios Lietuvos filosofo, rašytojo ir kultūros veikėjo Vydūno sukaktis. Sukako 145 metai, kai jis gimė (1868 03 22) Jonaičiuose (Gaidelių vlsč., Šilokarčiamos aps.), o taip pat 60 metų nuo jo mirties (1953 02 20) Detmolde (Vokietijoje). Gegužės 10 d. Detmolde prie pastato, kuriame laikinai gyveno Vydūnas, pritvirtinta atminimo lenta. Gal pagaliau ir Klaipėdos miestas ras vietą Vydūno paminklui pastatyti?

Krasnojarsko kraštas – tai Sibiro platybėse paskendęs kraštas, besiribojąs su Tomsko, Irkutsko ir Kemerovo sritimis, Chakasijos, Tuvos ir Jakutsko respublikomis bei šiaurėje skalaujamas ne visada ramiomis Arkties vandenyno bangomis.

Kalbininkai pastebi pagrindinę gimtosios kalbos išsaugojimo lietuvių emigrantų šeimose problemą - motyvacijos kalbėti lietuviškai trūkumą, nes esą labai sunku prikalbinti emigrantų vaikus kalbėti lietuviškai.  

2013 m. Kalbos premijos laureatu paskelbtas Lietuvos kompiuterininkų sąjungos narys dr. Gintautas Grigas.  

Balandžio 19-20 dienomis Vilniuje vyko 2012-2013 metų Nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos  kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatų apdovanojimo renginiai. Į renginį atvyko  rašinių, piešinių ir dainų konkurso laureatai iš Visagino, Panevėžio, Kauno, Vilniaus, Jonavos, Plungės, Utenos, Klaipėdos, Ignalinos miestų bei Kuršėnų, Krokialaukio, Veliuonos, Tytuvėnų, Kybartų ir Baisogalos.

„Išeivija- lietuvių Tautos išskirtinė dalis...Norėtųsi, kad jos ženklų Atmintis naujųjų emigrantų gyvenime būtų branginama, kad nepakiltų ranka taisyti, keisti ar perdirbinėti archyvų dokumentuose užrašytus ir mums saugoti paliktus istorinius faktus“,- baigia savo straipsnį (05.03) Lietuvos Kultūros Kongreso tarybos narė, buvusi ilgametė VVU bibliotekos direktorė B. Butkevičienė.

Padavimuose išlikusių drąsių gynėjų heroizavimas  kol kas tėra trupinėliai to, kas per tūkstančius metų Lietuvos teritorijoje vyko; jie  verti būti įprasminti įvairiais būdais.  Iki mūsų laikų yra kiekvienoje apskrityje gyventojų, turinčių Milžino pavardę.

Vilniaus Universiteto biblioteka (toliau VUB) XX amžiaus pabaigoje buvo gausiai papildyta išeivijoje išleistomis knygomis ir dokumentais. Kad jie būtų matomi milijoninėje VUB saugomų leidinių ir dokumentų jūroje, buvo sudarytos dovanojusių asmenų pavardėmis pavadintos kolekcijos: Marijos Gimbutienės, Jurgio Gimbuto, Vytauto Virkau, Povilo Martinkaus, G. Procutos, VUB 400 Amerikos lietuvių dovana, skirta VUB 400 metų jubiliejui (1970) ir kitos.

Seimas patvirtino naujos sudėties Laisvės premijų komisiją. Antradienį už tokį nutarimą balsavo 94 Seimo nariai.  

Kaip nebūtų graudu, šiandien turime pripažinti, kad su paskutiniu sovietų kareiviu, iš Lietuvos nepasitraukė sovietų valdžios struktūros ir jai ištikimi žmonės. Tai, ko siekėm skelbdami nepriklausomybę ir tai, ką deklaravo Sąjūdis, liko neįgyvendinta.

Šis, atrodo, žiaurokas žinomo rašytojo, žurnalisto ir publicisto Vytauto Alanto teiginys verčia visus mus rimtai susimąstyti dėl lietuvių kalbos ir Lietuvos valstybės ateities.