VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

2012-11-06
Per ilgai mes nesirūpinome skaudžiausia mūsų laikmečio žaizda – Lietuvos tuštėjimu ir Rytų Lietuvos likimu. (Mano straipsnis “Paniekintoji žemė“ išspausdintas ”Lietuvos Aide“ prieš 10 metų) Reikia pripažinti, jog ši tema ir dabar liko reikiamai nepaliesta visų partijų programose. Visoje ilgalaikėje mūsų istorijoje tokio masto praradimų kaip šiandiena nebuvo. Tai galima lyginti tiktai karų ir marų netektimis. Būtina  išnagrinėti priežastis ir rasti racionalius sprendimus. Tai svarbiausias būsimųjų vyriausybių  uždavinys. Plačiau
2012-10-25
Nors jau du dešimtmečius Lietuva gyvena pagal Konstituciją, tačiau ne visi išmoko gerbti pagrindinį šalies įstatymą, pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikinusi Konstitucijos dienos 20-mečio minėjimo dalyvius. Plačiau
2012-10-25
Konstitucija - tai visuomenės teisinės kultūros ir tiesiog kultūros, kurią turime kelti kiekvienas pagal savo profesiją ir savo moralę, rodiklis, sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, sveikindama tarptautinės konferencijos "Europos konstitucinio palikimo standartai" dalyvius ir svečius. Plačiau
2012-10-24
Seime penktadienį bus paminėtas 1922 metų Lietuvos Konstitucijos 90-metis ir 1992 metų Lietuvos Konstitucijos 20-metis. Plačiau
2012-10-19
Pasaulio lietuvių suvažiavimai – viename iš pirmųjų Vilniuje dalyvavau ir aš, gavęs kvietimą kaip visuomeninės organizacijos aktyvistas – sukvietę į Tėvynę išeivius, vėl įtikino mus, kokie gyvybingi yra tautos genai. Dabar iš laiko atstumo jau gebame objektyviau vertinti nelengvą likusių Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo, pasitraukusių į užsienį pirmaisiais pokario metais gyventojų vaidmenį saugojant šeimos židinį, bažnyčias ir tikėjimą, kad teisieji anksčiau ar vėliau sulaukia Dievo pagalbos. Plačiau
2012-10-18
Lietuvos ambasados Kazachstane Almatos skyriuje atidaryta pirmoji šalyje sekmadieninė lituanistinė mokyklėlė. Plačiau
2012-10-12
Mieli tautiečiai. Atėjo mūsų išbandymų ir pasirinkimo valanda. Matome žudomą Lietuvos teisingumą, tikėjimą, griaunamą kultūrą, moralę, ištrinamą istorinę atmintį, išduodamą kalbą, griaunamą mūsų nepriklausomą Valstybę. Atsidūrėme didžiausiame pavojuje, ir tuo pat metu jaučiame – kad laikai keičiasi ir kad galime juos patys keisti, stodami ginti Tautos gyvybės. Turime ginti lietuvybę ne tik nuo mūsų agresyvių kaimynių, bet jau dabar labiausiai nuo mūsų pačių. Nuo to blogio viruso, kurį pasėjo Lietuvoje carizmo ir bolševizmo laikais, o dabar jis jau veržiasi į Lietuvą ir iš Europos visais kanalizacijos vamzdžiais. Tas blogis jau sudygo ir jau gyvena mūsų Tautoje, jis jau mūsų. Plačiau
2012-10-09
Vyskupo kalbėjimas prieš rinkimus visuomet yra rizikingas, nes gali sukelti dalies žmonių susierzinimą; tokie asmenys tuomet sako, kad Bažnyčia palaiko ne tą politinę jėgą, kurią reikėtų palaikyti. Tačiau vyskupo pareiga ne tylėti, bet savo ganomiesiems priminti tai, ką jiems dera žinoti. Lygiai taip, kaip vyskupas negali tylėti, kai Lietuvos teatro scenose niekinamas Jėzaus Veido atvaizdas, panašiai jis turi prabilti, kai kandidatai ne tik dalija nerealius pažadus, bet ir nesivaržo sakyti netiesą. Lietuvos žmonės prieš kiekvienus Seimo rinkimus pamatydavo vis naujų gelbėtojų, žadėjusių iš esmės pakeisti Lietuvos žmonių gyvenimą į gera. Praeities patirtis kalba, kad juo daugiau dalijama didelių pažadų, tuo aiškiau, kad jie nebus įvykdyti. Todėl neverta besąlygiškai tikėti senais ar naujais gelbėtojais, nors jie ir prisiekinėtų esą tarnauja Lietuvai. Jėzus Kristus gražiai kalbantiems, bet ne gyvenantiems pagal Evangeliją yra pasakęs įsidėmėtinus žodžius: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: 'Viešpatie, Viešpatie!', įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią“ (Mt 7, 21). Plačiau
2012-10-09
Duonos problema perskiria istoriją į du frontus ir šių frontų grumtynėse slypi istorijos paslaptis. Duonos problema turi ryšį ne tik su žmogaus kūnu, bet ir su jo dvasia. Gyvybinis alkis nėra pati svarbiausioji kliūtis sukurti laimę šioje tikrovėje, todėl alkis nėra svarbiausias žemiškosios laimės priešas, bet sąžinė ir jos laisvė. Sąžinės negalima suklaidinti, kaip proto arba iškreipti kaip valios. Išbraukus sąžinės balsą iš žmogiškojo buvimo, būtų išbrauktas ir prasmės klausimas. Žmogiškosios būties paslaptis glūdi ne tik pačiame buvime, bet ir jo gyvenimo tiksle. Jeigu duona patenkina patį buvimą, tai tikslo ji neišsprendžia. Plačiau
2012-10-09
Karaliaučiaus kraštas - tai lietuviškojo žodžio lopšys. Tai Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, pirmosios lietuviškos knygos, išleistos 1547 metais, autorius Martynas Mažvydas, lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio  tėviškė, tai... Kas dabar rūpinasi lietuvišku žodžiu ir protėvių atminties išsaugojimu? Kai šį klausimą pateikiame, visada prieš akis iškyla Žmogus, pasipuošęs sidabro spalvos plaukais, visada vejamas vienos minties: kaip išlaikyti tai, kas sukurta ir eiti pirmyn. Plačiau
2012-10-05
„Skrenda gervės, skrenda mano dienos/Kad galėčiau  ranką joms paduot!/Aš skurdi - skurdesnė už rugienas –  begalinė širdgėla  - ruduo./ Leisk man prie ugnelės pasišildyt,/- Nevaryk į rudenio audras!/Akmenėlis turi šaltą širdį  - Kas tą rudenį, tą širdgėlą supras/“Salomėja Nėris, 1939 m, „Kultūra“, psl. 661 Plačiau
2012-10-03
Ateinančiais metais minėsime lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-ąsias metines. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino sukakties minėjimo priemones. Plačiau
2012-10-03
Minint 20-ąsias Lietuvos Konstitucijos metines ketvirtadienį rengiamame pirmajame Konstitucijos egzamino etape dalyvauti pareiškė norą daugiau nei 30 tūkstančių moksleivių, studentų, teisinį išsilavinimą turinčių arba jo siekiančių asmenų, valstybės tarnautojų bei politikų, nuteistųjų. Plačiau
2012-10-02
Jau keletą metų patriotai kelią daug klausimų, susietų su mūsų gyvenimu ir politika. Vienas iš jų, kodėl tylima apie bolševikų nužudytus Lietuvos ministrus. Ar tai tik gyvulinė baimė ar kiti išskaičiavimai, kurie paralyžiuoja mūsų visuomeninį gyvenimą ir politiką. Vilniaus miesto sąjūdžio narys Gediminas Adomaitis paruošė išsamų nužudytų ministrų sąrašą. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas partizanų kapelionas, skelbė šį sąrašą per Ribentropo-Molotovo pakto minėjimą šv. Mikalojaus bažnyčioje Vilniuje. Deja, jokio atgarsio. 2012 09 09 Vilniaus Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas ir  monsinjoras Alfonsas Svarinskas, partizanų kapelionas nutarėme kreiptis į aukščiausią vadovę, Prezidentę ir reikalauti, kad šių ministrų pavardės būtų viešai paskelbtos ir pagerbtos. Vilniaus arkivyskupijos katedroje ir Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingoje sesijoje. Prie šito pareiškimo pridėjome Gedimino Adomaičio sąrašą: „Šušaudytų ministrų kabinetas“. Plačiau
2012-09-19
Laisvės premijų komisija kviečia akademinę bendruomenę, visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos piliečius iki šių metų lapkričio 1 d. siūlyti pretendentus 2012 m. Laisvės premijai gauti. Plačiau
2012-09-19
Trečiadienį vykusiame posėdyje Vyriausybė pritarė siūlymui įteisinti platesnį Lietuvos valstybės istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą. Tikimasi, jog išplėtus vietų ir progų, kuriomis keliama istorinė vėliava, sąrašą, bus puoselėjama istorinė atmintis ir valstybingumas. Plačiau
2012-09-18
Mielieji Laisvės gynėjai, prieš kelias dienas paštu gavau laišką, kuris mane ir nuliūdino ir pritrenkė. Manau, kad ir Jūs, laisvės kovotojai,  patys šitai įvertinsite. Štai šito laiško kopija: P. kun. Prel. Alfonsui Svarinskui Odminių 10-2 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė maloniai kviečia p. Alfonsą Svarinską dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Mykolo Brazausko 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Plačiau