VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

2012-10-09
Karaliaučiaus kraštas - tai lietuviškojo žodžio lopšys. Tai Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, pirmosios lietuviškos knygos, išleistos 1547 metais, autorius Martynas Mažvydas, lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio  tėviškė, tai... Kas dabar rūpinasi lietuvišku žodžiu ir protėvių atminties išsaugojimu? Kai šį klausimą pateikiame, visada prieš akis iškyla Žmogus, pasipuošęs sidabro spalvos plaukais, visada vejamas vienos minties: kaip išlaikyti tai, kas sukurta ir eiti pirmyn. Plačiau
2012-10-05
„Skrenda gervės, skrenda mano dienos/Kad galėčiau  ranką joms paduot!/Aš skurdi - skurdesnė už rugienas –  begalinė širdgėla  - ruduo./ Leisk man prie ugnelės pasišildyt,/- Nevaryk į rudenio audras!/Akmenėlis turi šaltą širdį  - Kas tą rudenį, tą širdgėlą supras/“Salomėja Nėris, 1939 m, „Kultūra“, psl. 661 Plačiau
2012-10-03
Ateinančiais metais minėsime lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-ąsias metines. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino sukakties minėjimo priemones. Plačiau
2012-10-03
Minint 20-ąsias Lietuvos Konstitucijos metines ketvirtadienį rengiamame pirmajame Konstitucijos egzamino etape dalyvauti pareiškė norą daugiau nei 30 tūkstančių moksleivių, studentų, teisinį išsilavinimą turinčių arba jo siekiančių asmenų, valstybės tarnautojų bei politikų, nuteistųjų. Plačiau
2012-10-02
Jau keletą metų patriotai kelią daug klausimų, susietų su mūsų gyvenimu ir politika. Vienas iš jų, kodėl tylima apie bolševikų nužudytus Lietuvos ministrus. Ar tai tik gyvulinė baimė ar kiti išskaičiavimai, kurie paralyžiuoja mūsų visuomeninį gyvenimą ir politiką. Vilniaus miesto sąjūdžio narys Gediminas Adomaitis paruošė išsamų nužudytų ministrų sąrašą. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas partizanų kapelionas, skelbė šį sąrašą per Ribentropo-Molotovo pakto minėjimą šv. Mikalojaus bažnyčioje Vilniuje. Deja, jokio atgarsio. 2012 09 09 Vilniaus Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas ir  monsinjoras Alfonsas Svarinskas, partizanų kapelionas nutarėme kreiptis į aukščiausią vadovę, Prezidentę ir reikalauti, kad šių ministrų pavardės būtų viešai paskelbtos ir pagerbtos. Vilniaus arkivyskupijos katedroje ir Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingoje sesijoje. Prie šito pareiškimo pridėjome Gedimino Adomaičio sąrašą: „Šušaudytų ministrų kabinetas“. Plačiau
2012-09-19
Laisvės premijų komisija kviečia akademinę bendruomenę, visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos piliečius iki šių metų lapkričio 1 d. siūlyti pretendentus 2012 m. Laisvės premijai gauti. Plačiau
2012-09-19
Trečiadienį vykusiame posėdyje Vyriausybė pritarė siūlymui įteisinti platesnį Lietuvos valstybės istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą. Tikimasi, jog išplėtus vietų ir progų, kuriomis keliama istorinė vėliava, sąrašą, bus puoselėjama istorinė atmintis ir valstybingumas. Plačiau
2012-09-18
Mielieji Laisvės gynėjai, prieš kelias dienas paštu gavau laišką, kuris mane ir nuliūdino ir pritrenkė. Manau, kad ir Jūs, laisvės kovotojai,  patys šitai įvertinsite. Štai šito laiško kopija: P. kun. Prel. Alfonsui Svarinskui Odminių 10-2 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė maloniai kviečia p. Alfonsą Svarinską dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Mykolo Brazausko 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Plačiau
2012-09-18
Šią vasarą Lietuvoje vyko daugiau negu 20 skautiškų stovyklų, išsibarsčiusių po visą šalį. Skautai į savaitės trukmės stovyklas renkasi kiekvienais metais, o dažnas jų aplanko net ne vieną. „Seniau labiausiai patikdavo naktiniai žaidimai - suskirsto naktį į dvi gentis, paleidžia į mišką ir sėlini sau, kuri strategijas - kad tik pirmesnis pagrobtum kitos genties vėliavą, kaip koks indėnas. Šiemet labai įsiminė, kaip statėm  bokštą. Patys sugalvojom pasidaryt - vadovai beveik nepadėjo. Ir gavosi toks visai didelis, dviejų aukštų, kad galėdavom naktį dviese miegot ant viršaus. Sesės nuo pat pradžių sakė, kad nepadarysim, nes mūsų tik 4, bet kai padarėm, tai labai norėjo irgi išbandyt“ - įspūdžiais dalinosi trylikametis Jonas, paklaustas, kas labiausiai patiko stovykloje. Plačiau
2012-09-14
Kas valstybėje svarbiau: viščiukų ar žmonių gerovė? Viščiukų jau įgyvendinta – todėl žmonės moka už kiaušinius fantastišką kainą, aukodami pukuotukams dalį savosios gerovės. O kaip su valstybės piliečių gerove? Kai kurie jau ją pasiekė: nepriteklių kamuojamoje šalyje atsirado pulkelis milijardierių. Ar ir tai tokie, kaip tie viščiukai: ir už juos mes mokame? Tačiau, pasirodo, ir jie dar nepasiekė gerovės. Juk didžiausias lietuviškojo milijardieriaus turtas siekia tik varganus 3.5 procentus nuo BVP. Tuo tarpu Rusijoje – apie 20 procentų, JAV – 10.6 proc. BVP. Bet bent jau artėjame prie esamų turtingiausių Pietų Korėjos verslininkų. Taigi, dar „Norfai“, „Senukams“, „Maximoms“ teks mus paspausti. Plačiau
2012-09-11
Lietuvių kova dėl laisvės – amžina Rugpjūčio 25 d. buvo prisiminta prieš šešis dešimtmečius Lietuvoje vykusio partizaninio karo atgarsiai. Partizanai – Lietuvos kariuomenė pogrindyje. Po antrojo pasaulinio karo dešimtmetį kovėsi su militaristinę respubliką laimėjusią karą. Plačiau
2012-09-04
Kruonis – miestelis Kaišiadorių rajone. Seniūnijos centras, savo istoriją skaičiuojantis nuo XIV amžiaus, žinomas kaip kaimas. Miesteliu tapo XVI amžiaus pabaigoje. XX amžiaus viduryje –  valsčiaus centras. Nuo XV amžiaus Kruonio dvaras priklausė Oginskiams, tuo metu čia buvo įkurtas vienuolynas. Apylinkėse buvusi stipri stačiatikių bendruomenė, katalikų parapija įkurta tiktai 1907 metais.  1920 07 18 lietuviai kovoje su baltlenkiais po įnirtingo mūšio nuginklavo jų brigadą. 1940 metais Kruonyje buvo 860 gyventojų. Dar išlikę Oginskio pilies griuvėsiai. Bažnyčios rūsyje palaidotas garsusis didikas Bagdanas Oginskis su žmona. Miestelio istorijoje ypatingą vieta tenka pokario kovos prieš sovietinius okupantus. Čia vyrai būrėsi į skyrius, kuopas, batalionus. Gera geografinė padėtis – toliau nuo didžiųjų miestų, prie vieškelio į Kaišiadoris ir Jiezną, kiek toliau nuo Nemuno, miškingoje vietovėje, buvo gera vieta organizuoti sovietinės okupacijos partizanines kovas. Apie pokario kovas Kruonio apylinkėse ir pasakojama šiame straipsnyje. Plačiau
2012-08-30
Lenkijos lietuvių vaikai naujus mokslo metus pasitinka su nerimu. Šalies valdžia pamiršo pažadus dėl didesnio finansavimo, o iki kovo bus nuspręsta, kurias lietuviškas mokyklas teks visiškai uždaryti. Plačiau
2012-08-24
Lietuvių tauta turi pagrindą didžiuotis savo amžių bėgyje išugdytu stipriu dvasinės kultūros paveldu. Jau prieš tūkstantį metų, 1009 metais vokiečių metraštininkas vadinamoje Kvedlinburgo kronikoje pirmą kartą istorijoje paminėjęs Lietuvos - Litua vardą aprašė Vakarų misionierių bandymus primesti tose žemėse gyvenantiems savo tikėjimą, kalbą, susiklosčiusį gyvenimo būdą. Su niekinančiais jų dvasines vertybes vietiniai gyventojai - Litua susidorojo su neprašytais svečiais. 200 metų trukęs kruvinas pasipriešinimas kryžiuočių ekspansijai „Drang nach Osten“ - sprendėsi tautos išlikimo klausimas. Nors ir netekę dalies baltiškų žemių mūsų protėviai apsigynė, išliko su savo savastimi, tėvų paveldėtu paveldu. Prieš 400 metų Kėdainių priemiestyje gimęs M.Daukša, kurio žodžių ir darbų šviesa, sklindanti iš amžių gilumos „Prakalboje...“ į „Postilę“ primena, kad visos tautos gerbia, vertina ir brangina savo paveldėtą tėvų paveldą - kalbą, istoriškai susiformavusius papročius, doros tradicijas - gyvenimo būdą. Visa tai tautos patriotinės dvasios išraiška - jos būvio dvasia. Sunaikinusi ją, sunaikinsi tautą - mastė iškilūs tautos sūnus. Plačiau
2012-08-24
Aleksiūnas Romualdas gimė 1923 02 06 Raguvos valsčiuje, Traupio seniūnijoje, Mickūniškių kaime. Šeima buvo keturių asmenų: tėvai, Romualdas ir sesuo. Turėjo 3 ha žemės. Romualdas dirbo tėvų ūkyje. 1941m. per Vasario 16 – osios šventę susirinko pas stambų ūkininką Semėną, paraginti Daukšos Klemenso ir Ališausko Stanislovo, suorganizuoti Lietuvos Laisvės Armijos organizaciją, gavo Kauno organizacijos priesaikos tekstą. Tą dieną į Lietuvos Armijos organizaciją įstojo 20 žmonių. Vadu buvo išrinktas Daukša Klemensas. Iš Semėno gavo rašomąją mašinėlę. Nusipirko rašomojo popieriaus, kalkių ir šifrograminio popieriaus. Plačiau
2012-08-24
Pribrendo laikas ir apie tai rimtai pakalbėti. Nors mūsų Konstitucijoje ir teigiama, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, kad suverinitetas priklauso Tautai, tačiau Lietuvoje jau atsirado žmonių, teigiančių, jog jie siekia gerovės žmogui, piliečiams, valstybei. Ir nė žodžio apie pareigą savo Tautai ir Tėvynei Lietuvai. Taip pat jokio  žodžio apie tinkamą mažo, jauno žmogaus auklėjimą. Todėl apie visa tai kiek smulkiau. 1999 m. gegužės 28 d. laikraštyje „ XXI amžius“ prof. Ona Voverienė taip rašė: „ Taigi jau nuo pat 1992 metų švietimo strategijoje turėjome dvi kryptis, du kelius. Vienas kelias vedė į tautinės savimonės gaivinimą, Tėvynės meilės ir atsakomybės už savo valstybę ugdymą ir stiprinimą, kitas į pasaulio piliečio, egoisto ugdymą, siekiantį tik savo asmenybės įtvirtinimo gyvenime, savo asmeninės gerovės, „ gyvenimo džiaugsmo“ ir „ gyvenimo meilės“ Žymus mūsų mokslininkas Zigmas Zinkevičius 1999 m. birželio 16 d. jau minėtame laikraštyje apžvelgęs to meto švietimo situaciją taip rašė: „ Bolševizmas Lietuvoje transformavosi į kosmopolitizmą, pabrėžiu, ne Vakarų prigimties kosmopolitizmą, bet kilusį iš bolševizmo, kuris po kojomis pamynė patį švietimo reformos branduolį – tautinį bei krikščioniškąjį auklėjimą – ir visą švietimo reformą nukreipė į metodikos, mokymo ir auklėjimo technikos pertvarką, tuo užglaistydamas pačią reformos esmę.“ Po keliolikos metų, tai yra jau 2012 m. liepos 31 d.  šis garbingas mokslo žmogus žurnalistui R.Čekučiui taip kalbėjo: „...Paskaitykite dabartines mokymo programas – net nežinau, kaip jas pavadinti: tai tiesiog klaikus daiktas.Netgi visos svarbiausios, fundamentalios sąvokos iš tų programų išmestos -  ten nėra vietos lietuvybei, tautiškumui, patriotizmui, nėra vietos visai lietuvių tautai. Visa tai pakeista į kažkokį amorfišką darinį- „ pilietinė visuomenė“ Mums patriotinio auklėjimo šiais laikais reikia labiau negu oro... Toliau taip kalbėjo: „ Pirmiausia į mokymo programas reikia grąžinti visa tai, kas susiję su tautiškumu, su patriotizmu, su meile Lietuvai. Jeigu mes neišugdysime patriotinės jaunosios kartos, vadinasi lietuvių tauta neturi ateities.“ Plačiau
2012-08-24
Pastaruoju metu kilo diskusija dėl to, ar lietuviams reikalinga vadinamoji istorinė vėliava su Vyčiu. Prieš ją pasisakė ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB). Atseit, ji niekam nereikalinga, nes niekas pasaulyje dviejų valstybinių vėliavų neturi. Taip, tai tiesa, tačiau kodėl mes turime visą laiką žvilgčioti į kitus? Ar ne per daug to visko, kas svetima, kopijavimo? Jeigu kokie amerikiečiai ar britai, kurių šalyse gyvena užsienio lietuviai, dviejų vėliavų neturi, tai kuo dėti čia mes? Juk daug šalių turi kitokio formato vėliavas, nekaip tie patys amerikiečiai ar britai, ir tai suprantama. Kodėl norima visoms šalims pritaikyti vieną standartą kaip kokį ankstesnį GOSTą, visus suniveliuoti pagal vieną kurpalį? Tokiu atveju, tegul amerikiečiai ir britai pereina prie kilogramų ir kilometrų, arba atvirkščiai, mes pereinam prie svarų ir mylių.    Drąsiai galime turėti dvi valstybines vėliavas. Niekas to mums neuždraus! Galime ir abi kartu išsikelti ant atskirų stiebų arba kelti vieną savaitę ar mėnesį vieną, kitą – kitą. Tai kas, kad kitos tautos tiek vėliavų neturi. Mums visai nebūtina į jas lygiuotis. Ir ne vien vėliavas turim dvi. Turim ir dvi bendrines kalbas. Vieną, paremtą suvalkiečių tarme, kitą, tebesikuriančią, - žemaičių. Turime ir du himnus. Vieną, oficialų, V. Kudirkos „Tautišką giesmę“, kitą, neoficialų, Maironio „Lietuva brangi“. Antrasis giedamas visuose didesniuose renginiuose. Ko dėl šių ir kitų faktų neprotestuoja PLB? Plačiau
2012-08-23
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena sujungia skausmą ir viltį bei tiesia kelius į ateitį. Plačiau